Sausio 1d. yra Vėliavos diena, nes 1919m. Kazys Škirpa su kitais iškelė trispalvę virš Gedimino pilies bokšto. Vėliau savo karjeroje jis pasmerkė Basanavičiaus demokratiją ir planavo su nacių pagalba paversti Lietuvą nacistine, rasiniu pagrindu, be žydų, lenkų ir kitų.
Pakso kadencijos metu, Vilniaus miesto taryba suteikė Škirpos vardą gatvės pavadinimui. Aš argumentuoju, kad jau laikas pakeisti tą pavadinimą. Taryba turi turėti galimybę balsuoti už/prieš keitimą.
Mano siūlomas naujas pavadinimas – Vėliavos alėja. Tai tinkamesnis pavadinimas, be nacistinių sąsajų.
Čia nėra jokių Vanagaičių žodžių, viskas čia iš oficialų šaltinių. Net Škirpos šalininkai turi pripažinti kad jis tikrai parašė daug antisemitinės propagandos, šlovino Hitlerį. Tai jau turėtų būti priežastis laikyti tos gatvės pavadinimą netinkamu.
K. Škirpos alėjos pavadinimo netinkamumas
- Niekas nekaltina Škirpos tiesogiai žudžius žydus. Tai ne vienintelis būdas dalyvauti Holokauste ir prarasti moralinę teisę tapti pagerbtu gatvės pavadinimo suteikimo būdu. Argumentas “jis pats nešaudė” yra silpnas, juolab dėl to, kad ir Hitleris ir Stalinas patys irgi nešaudė.
- Škirpa kaltintas antisemitinės propagandos platinimu, bandymu kolaboruoti su naciais, sukurti nacistinę nedemokratišką Lietuvą be žydų. Tai, kad jam nepavyko, kad naciai jam to neleido padaryti, nereiškia, kad jis nieko blogo nepadarė.
- Škirpa buvo namų arešte Berlyne, kad negalėtų grižti į Lietuvą suvienyti lietuvių. Naciai nenorėjo bet kokios nepriklausomos Lietuvos, jie planavo “valyti” visą rytų Europą bei duoti žemės vokiečiams.
- Škirpa galų gale skelbė savo rezistenciją nacių okupacijai tik 1944 m., dėl ko jis buvo laikytas koncentracijos stovykloje. Su privilegijomis.
- Gatvės pavadinimai yra savivaldybės tarybos, o ne istorikų arba teisėjų kompetencija. Mes, tarybos nariai, turime vertinti šios gatvės kontroversiško pavadinimo tinkamumą ir spręsti ką daryti, kokias vertybes norime įamžinti miesto žemėlapyje. Tai mūsų, o ne kitų, darbas ir pareiga.
- Škirpos vardas tai alėjai buvo suteiktas po nepriklausomybės, Pakso kadencijos metu. Galimai, tuometinė taryba nežinojo apie jo planus, nukreiptus prieš žydus, lenkus ir kitus bendrapiliečius. Turime teisę ir moralinę prievolę taisyti klaidas.
- Pavadinimas, turbūt, suteiktas dėl ankstesnės Škirpos karjeros dalies, kurioje jis buvo pirmas Lietuvos savanoris, kuris su savo būriu iškėlė trispalvę Gedimino pilies bokšte, 1919 m. sausio 1 d. Tam, kad užliptų į kalną, jie žygiavo per tą alėją prie Vilnelės. Keičiant pavadinimą, nenorime ištrinti to herojiško veiksmo iš istorijos.
- Basanavičius vienareikšmiškai vertas gatvės pavadinimo, su tuo visi sutinka. O Škirpa negali būti taip vienareikšmiškai vertinamas.
- Gatvės pavadinimai neturėtų skaldyti visuomenės, jie turėtų atspindėti miesto vertybes. Viena pagrindinių vertybių yra Basanavičiaus demokratija, o ne Škirpos fašizmas.
- Šimtmetis yra tinkamas laikas pagerbti Basanavičių, Lietuvos demokratinę laisvę.
Škirpa kovojo už “nepriklausomybę” aljanse su naciais, už “laisvę” tik lietuviams o ne visiems Lietuvos piliečiams.
Klausimas yra būtent toks – ar Škirpa dėl savo vėlesnių veiksmų ir žodžių apie etninį valymą, padarė savo vardą neatleidžiamai netinkamu gatvių pavadinimų suteikimui?
Ar tas žmogus atspindi mūsų miesto vertybes? Ar tikrai nėra geresnės alternatyvos?
Alėja yra akligatvis, neturintis jokių namų, adresų, tad pavadinimo keitimas niekam nesukels nepatogumų. Jau laikas pakeisti pavadinimą į tinkamesnį.
Siūlau pervadinti gatvę “Vėliavos alėja”
Galime amžinai priminti herojišką vėliavos iškėlimą, be antisemitinės propagandos platintojo vardo.
Žemiau, galėsite perskaityti ekspertų bei pačio Škirpos žodžius. Tie žodžiai akivaizdžiai daro autoriaus vardą netinkamą gatvės pavadinimui.
Niekas, įskaitant Škirpos šalininkus, nekvestionuoja ir nėra paneigęs šiame dokumente cituojamų žodžių šaltinių. Kad jis tuos žodžius parašė – tai visuotinai pripažintas faktas. To neįmanoma sulyginti su Vanagaitės nesąmonėm.
Škirpa pasmerkė Basanavičiaus sukurtą demokratinę Respubliką
Škirpa 1940 m. savo žodžiais aiškiai išreiškė tikslą organizuotai paversti Lietuvą nacistine.
Į TALKĄ NAUJOS LIETUVOS KURTI!
“…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.”
“…Mūsų sveikinimasis — pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį “Kovok”!”
Škirpos organizacija siekė “atkurti” Lietuvą tik lietuviams, “rasiniu” pagrindu.
Škirpos organizacijos pavadinimas – Lietuvių aktyvistų frontas. Ne “Lietuvos” o “Lietuvių”. Jis veikė ne Lietuvos labui, o lietuvių.
“Deja, šios organizacijos dokumentų buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų“”
– Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.
Škirpa siekė kurti Lietuvą be žydų, lenkų ir kitų
„Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir pūslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo. Kaip žydai atsilygino lietuvių tautai už jos svetingumą ir humaniškumą, kiekvienas galėjo per paskutiniąją rusų raudonosios armijos okupaciją pakankamai persitikrinti. Tai, ką šie krikščioniškųjų tautų siurbėlės iš lietuvių tautos praeitais laikais išlupė, turi būti lietuvių tautai, ypač jos bėdniesiems sluoksniams – rankos ir žemės darbininkams – kaip daugiausiai Juos nuskriaustais, įstatimdavystės keliu grąžinta atgal bendram lietuvių tautos labui.“ – K.Škirpa, “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”
„Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas:
„Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“ – K. Škirpa
“…tai buvo padaryta kad iš anksto ispėjus juog, jog Naujoje Lietuvoje jiems gyvenimo nebus” – K. Škirpa
Škirpa atsakingas už antisemitinės propagandos platinimą
“K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.”
– DĖL KAZIO ŠKIRPOS VEIKLOS ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS, Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC
Škirpos propaganda galėjo įtakoti žydšaudžius
“Išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Tačiau L. Truskos nuomone LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.”
– DĖL KAZIO ŠKIRPOS VEIKLOS ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS, Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC
Lietuva neseniai patvirtino IHRA antisemitizmo apibrėžimą
https://www.holocaustremembrance.com/…antisemitism.pdf
Deklaruojama, kad Lietuvoje nera jokios vietos antisemitizmui:
Oficiali vieša konsultacija
Savivaldybės apklausoje dauguma balsavo už pakeitimą, paliko daug komentarų:
https://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa
Argumentai už keitimą
Remigijus Šimašius
“…Sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius
“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius
Lietuvos Žydų Bendruomenė
“Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.”
Mark Adam Harold
“Mums reikia spręsti šitą klausimą racionaliai ir teisingai. Visų pirmą – Škirpos istorija turi būti nušviesta tinkamai muziejaus ekspozicijose su visu kontekstu – visus veiksmus analizuojant detaliai ir nešališkai, kad visi sužinotų daugiau apie šitą Lietuvos istorijos personažą. O Škirpos atveju – gatvės pavadinimo suteikimas yra tiesiog netinkamas paminėjimo būdas. Negalime sulyginti tokio migloto statuso žmogaus su Basanavičium, Maironiu ir Karaliumi Mindaugu.”
Laiškas lietuviams
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/markas-adamas-haroldas-laiskas-lietuviams-keiskime-k-skirpos-alejos-pavadinima-kartu-18-877410
“Sakoma, kad čia buvo kažkoks Škirpos “pragmatiškas” sprendimas Lietuvai, kad jis tik “apsimetė” antisemitu iš meilės Lietuvai ir gerbiamo noro, kad Lietuva neišnyktų karo chaose. Net jeigu tai būtų tiesa – jo taktikos rezultatas buvo absoliučiai tragiškas Lietuvai ir jis visiškai prarado teisę būti šlovinamas, pavadinant gatvę jo vardu.”
Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/markas-adamas-haroldas-skirpa-galiausiai-kovojo-uz-lietuvius-o-ne-uz-lietuva-18-917488
L. Donskis
„Gal apsispręskime, negalime vienu metu gerbti aukų ir budelių, žmonių, kurie buvo vienoj pusėj su vokiečiais, net jei jie ir klydo ir nebuvo budeliai, bet klydo politiškai, tu negali šioje vietoje mėginti sutaikyti vilko ir avies. Mums vieną kartą reikia moraliai apsispręsti, tai nelengvas iššūkis, bet jei jau pajudėjo reikalai, kad žydai laikomi mūsiškiais, savais žmonėmis, gal pajudėsime ir toliau“.
Jonas Ohmanas
Būtų itin naivu teigti, kad viešoje erdvėje galima kažkaip atskirti juodą nuo balto. Tie vardai, kurie šiandien minimi diskusijose (Kazys Škirpa ir t.t.), be jokios abejonės, siejasi su įvairių laikų Lietuvos nepriklausomybės siekiais. Tuo pačiu, jie neabejotinai įrašomi į istoriją etninės neapykantos kurstymo ir karo nusikaltimų šešėlyje. Dėl paskutinės priežasties sunkiai įsivaizduoju, kaip ramia sąžine tokie vardai gali būti puoselėjami, tarkime, miesto infrastruktūros kontekste.
R. Valatka
Nejau XXI a. Vilniuje, kurio pakraštyje yra masinė Panerių kapavietė su visais čia sušaudytais miesto žydais, vis dar reikia diskutuoti, ar blogas tik tas antisemitas, kuris pats šaudė nekaltus žmones, ar tokie pat gali būti ir jų įkvėpėjai?
Pulkininkas K. Škirpa savo kelią pradėjo kaip didvyris – jis buvo pirmasis savanoris, o vėliau ambasadorius Berlyne. K. Škirpa amžiams būtų likęs mūsų didvyriu, jei nebūtų tapęs antisemitizmu susitepusio Lietuvos Aktyvistų Fronto, kvietusio susidoroti su žydais, vadovu.
http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/155946/r-valatka-kvailybe-pakelta-galva-lipa-ant-backos
Paulius Gritėnas
“Kazys Škirpa buvo vienas iš dramatiškų įvykių dalyvių. Įvairialypė asmenybė, kurios gyvenimo aprašyme galime rasti ir gerbtinų, ir niekšingų poelgių. Deja, bet mes linkę antruosius pamiršti, įamžinti tik tai, kas gražu.
…Mokykimės iš jo asmenybės klaidų. Iš tragiško avantiūrizmo, pamynusio žmogiškumą, išdavusio bendrapiliečius. Mokykimės, kad patys išliktume sąžiningi visiems ir nepasiduotume diktatorių spaudimui, totalitarinės sistemos spaudimui.”
“Kodėl L.Kasčiūnas ir kiti vis dar imasi ginti istorinėje perspektyvoje save konkrečiais atsišaukimais pasmerkusius veikėjus? Todėl, kad juos vis dar galima ginti, dėl jų intencijų vis dar galima įskelti abejonę. K.Škirpai nebuvo koktu nuo etninės ir rasiškai apvalytos Lietuvos idealo ir, panašu, kad vardan įsivaizduojamo klestėjimo ir grynaveisliškumo idėjos tokius žingsnius teisintų ir dabartiniai apologetai.
K.Škirpa negalėjo kitaip? Galėjo. Galėjo kaip daugelis lietuvių, nenusilenkusių okupaciniams režimams, nepaisant avantiūriškos galimybės atkurti valstybingumą svetimos galios šešėlyje.”
Grigorijus Kanovičius
„Taip, ponas Škirpa nesišvaistė automatu. Bet jis nebuvo šiaip eilinis žudynių vykdytojas. Ponas Škirpa ir jo vadovaujamas Lietuvos Aktyvistų Frontas, mano nuomone, buvo vienas iš pagrindinių ir aršiausių žudynių įkvėpėjas. Esu giliai įsitikinęs, kad tas, kuris įkvėpė ir kvietė ar kviečia susidoroti su ištisa tauta, niekada ir niekur nėra vertas būti šitaip pagerbtas post mortem“, – rašė G.Kanovičius. „Tikiu, kad Vilniaus ir Lietuvos visuomenė atitaisys įvykusį nesusipratimą ir mano mylimoje Lietuvos sostinėje nebeliks pagarbos kolaboravusiems su naciais ženklų“, – laišką užbaigė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu apdovanotas rašytojas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/grigorijus-kanovicius-apie-kazio-skirpos-aleja-vilniuje-jis-nebuvo-eilinis-zudyniu-vykdytojas-582-719292
Tomas Venclova
„Manau, kad Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“, – teigė T.Venclova savo kalboje, kuri buvo paskelbta diskusijoje Vilniaus Rotušėje. „Argumentas, kad Škirpa buvo už nepriklausomybę, o Paleckis prieš, yra demagogiškas ir klaidingas. Abu jie bandė išsaugoti grynai formalią, bet ne faktišką nepriklausomybę totalitarinių režimų priežiūroje, ir abu ją pragaišino“, – konstatavo literatūros profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų.
Apie tikrą Lietuvą
„…mūsų ligoninėje ir tą naktį visada dirbo ne vien lietuviai. Ten dirbo ir moldavas, ir lenkai, ir rusai, ir žydas, tikrai visi žinojome, kad tai yra kova už laisvę ir nepriklausomybę.“ – I. Degutienė apie sausio 13 d. įvykius.
„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų.“ – Popiežius Pranciškus, Lietuvoje
„Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga.“ – Prof. Vytautas Landsbergis
Pavadinimų komisija sako:
…kad reikia perduot klausimą Tarybai.
s i ū l a u:
Arba Administracijos direktorius arba Pavadinimų komisiją turi pateikti projektą Tarybai, pervadinti tą gatvę Vėliavos vardu iki vasario 16d., gerinti miesto įvaizdį, gerbti miestiečių atmintį, sažiningai ginti Basanavičiaus demokratinę viziją.