Prof. Landsbergis kovoja už Pyro pergalę dėl Škirpos alėjos pavadinimo

Tarybos nariams neturėtų būti sunku nuspręsti kaip balsuoti dėl mažo akligatvio pavadinimo, kuris prieš 20 metų per klaidą pavadintas profašisto Kazio Škirpos vardu. Juk gatvės pavadinimai turėtų atspindėti dabartinių miestiečių vertybes. Tarybos nariai priesiekė ginti demokratiją, Konstitucijos principus. Gatvės turi būti pavadintos laikantis šių principų, teigia pavadinimų tvarkos aprašas.

Tarybos nariams neturėtų būti sunku nuspręsti kaip balsuoti dėl mažo akligatvio pavadinimo, kuris prieš 20 metų per klaidą pavadintas profašisto Kazio Škirpos vardu. Juk gatvės pavadinimai turėtų atspindėti dabartinių miestiečių vertybes. Tarybos nariai priesiekė ginti demokratiją, Konstitucijos principus. Gatvės turi būti pavadintos laikantis šių principų, teigia pavadinimų tvarkos aprašas.

Tarkim, turime Basanavičiaus gatvę dėl to, kad Basanavičius kovojo už tą demokratinę, laisvą Lietuvą, kurioje mes dabar gyvename laisvai ir džiaugamės dėl to. Tai moralės norma ir Basanavičiaus gatvės pavadinimas tikrai nekursto rasinės neapykantos.

O Kazys Škirpa pasmerkė Basanavičiaus demokratiją ir mėgino sukurti fašistinę, nelaisvą, nacių Lietuvą be jos žydų. Jis ragino savo bendrapiliečius paruošti (išvalyti nuo žydų) žemę vokiečių armijai, tai yra padėti Hitleriui su genocidine lebensraum misija rytų Europoje. Išduodamas žydus ir visas kitas Lietuvos „svetimas rases“ diplomatas Kazys Škirpa tarsi norėjo užtikrinti, kad Hitleris pagerbtų ir globotų lietuvius, leistų jiems gyventi po Lietuvos trispalve. Taip man sako Škirpos gynėjai rimtu veidu, tarsi nebūtų problemų su tuo planu.

„…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.“

K. Škirpa.

Ar suprantate Škirpos plano absurdą?

Škirpos planas – ne tik akivaizdus, grubus nusikaltimas prieš žmoniją (atskirti dalį žmonių pagal „rasę“ ir juos diskriminuoti, apriboti jų laisves, „išvaryti“ juos, uždaryti getuose, padaryti iš jų antrarūšius piliečius). Tai kartu absurdiškas planas, kurio sėkmė priklauso nuo uber-rasistų nacių noro gerbti ir globoti svetimą rytų europiečių rasę. Nu, that was never gonna happen.

Hitleris daug metų aiškiai deklaravo milijonams žmonių, kad rytų Europos teritorijoje gyvens tik šlovingos civilizacijos arijai. Jis tikrai neturėjo omenyje suteikti nepriklausomybę bei suverenitetą Lietuvos beraščiams bulvių augintojams po kažkokia raudonos, žalios ir geltonos trispalve. Jis, žinokite, apie rytų Europos okupaciją net knygą parašė kalėjime, ar girdėjote? Bestselleris. Manau, kad Škirpa apie tą knygą žinojo. Škirpa nusprendė rizikuoti ir vis tiek flirtuoti su naciais, kopijuoti juos, kad jie Lietuvą gerbtų kaip mažąjį brolį. Tai buvo jo sprendimas, niekas jo neprivertė taip spręst. Akivaizdu, kad pagal leksiką, toną, temas – Škirpos propaganda buvo tik prastas Goebbels retorikos plagiatas ir nieko daugiau.

Viską, ką čia parašiau yra visuotinai pripažinti faktai, o ne kontroversiška propaganda. Nėra čia argumentų, pagrįstų klastotais KGB dokumentais, kaip buvo Vanago atveju. Škirpos atveju niekam nereikia klastotų dokumentų – turime autentiškus. Per daug metų diskusijų, straipsnių, debatų, nei vienas istorikas nėra kvestionavęs šios informacijos šaltinių, autentiškumo, autorystės. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtino, kad Škirpos veikla buvo antisemitinė, neneigė jo dokumentuotų žodžių šaltinių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (t.y. institucija, kuri deda visas įmanomas pastangas tam, kad Škirpos vardas liktų švarus) pripažino, kad jo veikla antisemitinė, nekvestionavo šaltinių autentiškumo, nors labai norėtų viską nurašyti ir paneigti. Nepaneigė, nes negali paneigti.

Istorikas, konservatorius Arvydas Anušauskas yra viešai deklaravęs, kad jam Škirpa – joks herojus. Gal tada konservatoriams jau ir nereikia palaikyti to gatvės pavadinimo?

Klausimas dėl šio gatvės pavadinimo turi būti paprastas. Žmogus, kuris vardan fašizmo veikė prieš Lietuvos laisvę, kurstė prieš dalį Lietuvos žmonių pagal rasę, neturėtų būti pagerbtas gatvės pavadinimo suteikimo budu, ir viskas.

Ir tuometiniame ir dabartiniame kontekste – „išvaryti“ žydus iš šalies puikiai suprantama daugumai žmonių kaip žiaurus, nežmogiškas, neteisingas sprendimas. Juk tūkstančiai lietuvių bandė išgelbėti savo kaimynus, o ne išduoti juos vardan ką tik parvеžtos Hitlerio saulės. Nuo ko jie gelbėjo kaimynus, jei niekas nežinojo, kad naciams nepatinka žydai? Šis nepatogus faktas akivaizdžiai rodo, kad lietuviai tais laikais turėjo iš ko rinktis, nors visi pasirinkimai – saubingai pavojingi. Šiandien retrospektyviai (nes kitaip mums neįmanoma) žiūrime į žmonių veiksmus praeityje ir sprendžiame kam paploti, kam ne. Tas procesas nuolatinis ir nesibaigiantis, nes istorija yra gyva.

Kasdien turime spręsti – kokius pasirinkimus aukštinsime ir įamžinsime gatvės pavadinimais?

Kitaip tariant – dėl kokių pasirinkimų sakysime, kad gatvės pavadinimo suteikimas nedera?

Yra žmonių, kurie Škirpos pasirinktą pronacistinę strategiją antrame pasauliniame kare vadina „kova už nepriklausomybę“. Aš ten jokios „Lietuvos nepriklausomybės“ nematau – tikrai nėra ten jokios laisvės, demokratijos, dabartinių Vilniaus miestiečių vertybių.

Keista ta Škirpos kova už nepriklausomybę, jei 1941 m. jis padeda okupantui vykdyti savo šalies invaziją ir nepriklausomybę deklaruoja tik 1944 m.

Turbūt girdėjote, kad jokiu būdu negali Škirpa būti antisemitinis fašistas pronacis, nes jis buvo nacių įkalintas. Tarsi naciai niekada neįkalindavo savo bendražygių po kokio nors nusutarimo. Tarsi laukti tris metus drauge su Hitleriu, tada pamatyti, kad po Stalingrado nesėkmės vėjai keičiasi į kitą pusę ir tik tada deklaruoti nepriklausomybę – herojiškas pasirinkimas?

Turbūt girdėjote, kad Škirpa priešinosi vietinio Lietuvos SS bataliono įsteigimui. Tai galimai yra tam tikros nepriklausomybės išraiška – na, Škirpa kovojo už tai, kad nacių išgalvotas rasistines fašistines nesąmones vykdytų vyrai po Lietuvos trispalve, o ne po nacių svastika. Nesu tikras, ar tai yra stiprus argumentas už gatvės pavadinimo suteikimą. Tai labiau menkinimas tos vėliavos, kurią jis 1919 m. iškėlė virš Gedimino bokšto.

Turbūt girdėjote, kad viskas, ką darau Lietuvoje yra Kremliaus suplanuotas žydomasoniškas sąmokslas Lietuvos nutautėjimui. Na, mielieji Tarybos nariai, tikiuosi žinote, kad nesu rusų agentas, o jei Putino propaganda jums nepatinka – gal nesuteikit jam dovanų? Kalbu apie tokią dovaną kaip Russia Today antraštė: “Outrage as Vilnius City Council confirms fascist streetname in historic town center”. Bus ir Jerusalem Post, gal ir dar kartą New York Times. Tai gali būti tarybos narių pirštų judėjimo rezultatas.

Galbut 15min „Tribūnoje“ jūs perskaitėte profesoriaus Landsbergio paskutinius paistalus ta tema. Liūdna skaityti, nes jam akivaizdžiai sunku surasti argumentus už Škirpą. Telieka įsijungti dūmų mašiną ir prabilti apie įvairius dalykus, o ne apie tai, kaip Škirpa pasmerkė Basanavičiaus demokratiją:

Vytautas Landsbergis: Škirpa ir Zebedenas, arba Škirpa ir Cvirka

Prof. Landsbergio straipsnio pradžia – apie Noreiką, o ne Škirpą [pssschhhhhhhhhhhhh, sako dūmų mašina].

Antras paragrafas – pseudopoezija apie tai, kad vienas tarybos narys nori ištrinti Škirpos vardą su trispalve [psssssssssscccchhhhhhhhhhhh tik vienas tarybos narys ir jis – nepatriotiškas. Ar primena kažką? Psssscchhhhhhhhhhhhhh].

Trečias paragrafas – pavadinimo pakeitimas charakterizuojamas kaip „pažeminanti bausmė mirusiam asmeniui“ [Psssssscchhhhhhhhhhhhh apie mirusius – arba gerai arba nieko Pssssscchhhhhh]. Tada profesorius apibendrina situaciją taip: „bausmė už pasakytą (jei tikrai taip) [Psssssschhhhhhh “jei”? Čia galimai klastoti KGB dokumentai? Taip, galimai!] nedraugišką žodį [Pssssssssschhhhhh raginimas išvaryti parazitus iš šalies tėra smulkus nedraugiškumas], kuris galėjęs ką nors [Psssssschhhhhhhhhh Lietuvos Holokausto vykdytojai yra „kas nors“] paskatinti žiaurumui [Psssssschhhhh ne genocidas, o tiesiog kažkokie žiaurumai]“.

Toliau Landsbergis tęsia keistai argumentuodamas, jog būtų neteisinga įtraukti absoliučiai visus komunistus į „genocido vykdytojų sarašą“. Kažkur reikia brėžti liniją, ane, profesoriau? Kažkur ten, kur nepapultų Škirpa? Čia kaip ankstesniame jūsų straipsnyje, kai argumentavote, kad Noreika buvo paprastas klerkas: lyginote jį su kaimo mokytoja ir teigėte, kad negalima bausti kaimo mokytojų, todėl ir negalima nubausti to, kuris pasirašė getų įsteigimo įsakymą. Tokia jūsų „logika“.

O tai reiškia, kad negalime nubausti Škirpos, nes jis irgi kaimo mokytojas, kuris žmonių pats nešaudė?

Atsargiai su tokia argumentacija.

Primenu, kad Lietuva pripažįsta tarptautinį antisemitizmo apibrėžimą, kuris pateikia tokį antisemitizmo formos pavyzdį:

„Nacionalsocialistinės Vokietijos ir jos šalininkų bei bendrininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų tautos genocido (Holokausto) fakto, masto, mechanizmo (pvz., dujų kamerų) ar jo tyčinio pobūdžio neigimą.“

Yra teisininkų, kurie argumentuotų, kad profesoriaus straipsnis galimai atitinka šiuos kriterijus.

Ir visos tos „kaimo mokytojo“ argumentacijos yra tiesiog nesąmonė, kai pagalvoji, kad konservatoriai bei pats profesorius daug metų kovoja tam, kad Cvirkos vardas būtų ištrintas, nors ir Cvirka pats žmonių nešaudė.

Beje, aš Vilniaus miesto taryboje irgi siūliau pakeisti Cvirkos aikštės pavadinimą, o komisijos pirmininkas mane informavo, kad jam neaišku apie kokį pavadinimą kalbu, nes tai skveras, o ne aikštė! Įsivaizduokite…

Vis dėlto Landsbergis puikiai žino ką daro ir jis tai daro labai atsargiai. Kai kam nors reikia visiškai absoliučiai peržengti ribas ir totaliai sudirbti priešus, jis skambina Vytautui Valiušaičiui ir įsako kokį Delfyje publikuoti kokią tiradą. Anksčiau buvo lengviau, jie tiesiog rašė, kad pavadinimo keitimo klausimą kėlė tūpas užsienietis, neturintis nė žalio supratimo apie didingą Lietuvos istoriją. Dabar jiems sunkiau, nes šiuo metu svarstomas siūlymas yra ne mano, o Lietuvos piliečio, ir miesto meras jam oficialiai antrina.

Škirpos gynėjai jau desperatiškai kovoja už „nepriekaištingos“ reputacijos žmogaus šlovinimą. Nebėra racionalų argumentų, lieka tik dūmų mašinos. Paskutinis Valiušaičio straipsnis buvo tokios prastos kokybės propaganda ir melagiena, kad pateikiau skundą visuomenės informavimo etikos komisijai. Rimtai, chebra, aš nesu rusų agentas, OK? Jei rimtai galvoji, kad aš – rusų agentas, siūlau eiti į Prezidentūrą paklausti, kodėl dar nesu pagautas. Sakysite, kad Škirpos alėjos pavadinimas nekursto neapykantos? Perskaitykite komentarus po bet kuriuo Valiušaičio straipsniu apie Škirpos didingumą.

Grižkime prie temos ir baikim šį mano nioliktą straipsnį apie Škirpą.

Taryba balsuos dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo.

Bet ir ne visai dėl to… Juk čia politika. Yra dalis tarybos narių, kurie ramia sąžine palaikys fašistą, norėdami vienai dienai pakenkti Vilniaus merui. Yra tarybos narių, kurie palaikys iniciatyvą tik dėl ko nors mainais. Yra tarybos narių, kurie nuoširdžiai galvoja, kad aš esu žydomasonų projektas naikinti Vilnių. Ir taip toliau.

Siūlomas pavadinimas – Trispalvės alėja – gerbia tą herojišką veiksmą iškelti vėliavą virš šalia esančio bokšto, gerbia ir visus to veiksmo dalyvius. Pakabinkite apie tą veiksmą memoralinę lentą. O gatvės pavadinimas nedera, nes tuo būdu tikrai nutylima Škirpos tamsioji biografijos pusė. Kitaip tariant, taip Škirpa pristatomas kaip nepriekaištingos reputacijos žmogus, Basanavičiaus lygio – nors prakeikė Basanavičių.

Kas toliau? Kiek „pusiau“ herojiškų herojų turime? Kiek „pusiau“ blogų žmonių „patys nešaudė“? Ar turėsime pakankamai daug gatvių, jei nuleisime barjerą taip žemai? Ar toks žemas barjeras atitinka dabartinės visuomenės normas?

Galimai daugumai tarybos narių dzin Holokausto aukų argumentas, kad profašistinio žmogaus vardas ant gatvės pavadinimo lentelės Vilniuje nedera. Juk tarybos nariai nepraras rinkėjų balsų, jei balsuos prieš keitimą. Šis klausimas didelei daugumai rinkėjams yra absoliučiai nesvarbus ir jie net nežino kas yra Kazys Škirpa. Žiniasklaidoje šis epizodas užtruks daugiausiai 36 valandas.

Visai gali būti, kad dauguma tarybos tiesiog panaudos progą politiniam futbolui. Spirs ir džiaugsis, kad Vilniaus merui sunku ginti vartus. Džiaugsis, jei Meras bus sužeistas dėl pražangos.

Nesijaudinkite, Lietuvos sinicos, landsbergiai ir valiušaičiai. Visai gali būti, kad Vilniaus taryba patvirtins tą fašistinį gatvės pavadinimą viso pasaulio akivaizdoje. Pasaulio, kuriame profesoriaus argumentai apie „kaimo mokytojus“ negalioja. Tas absurdiškas, nelogiškas, mirusių negerbiantis groteskas galbūt tęsis dar ilgai. Vilniui, Lietuvai ir pasauliui tai būtų žingsnis atgal. Profesoriui – tik eilinė trumpalaikė Pyro pergalė.

Čia tik dalis mano kalbų taryboje ta tema:

https://youtu.be/6spEjyolFZk?t=8819

https://youtu.be/N1jnCtnizyc?t=11648

https://youtu.be/–GVay4NKzo?t=9432

https://youtu.be/bYE5SoNzjHM?t=10975

https://youtu.be/fksB2Rmzl0Q?t=10052

https://youtu.be/v4ROYMaBzTI?t=10879

Ir čia visi mano straipsniai:

Viskas apie Škirpos alėją
Laiškas lietuviams
Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą
Pakeiskime vienos alėjos pavadinimą ir apie mus rašys visa pasaulio žiniasklaida

Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimas – 16 negaliojančių argumentų prieš

Apklausos rezultatas – 70% už keitimą: https://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa


Aš ne rusų agentas

Delfi paskelbė šūdiną propagandisto straipsnį daugiau mažiau apie tai, kad aš – galimai rusų agentas. Komentaruose daug žmonių reikalauja, kad VSD ištirtų mano veiklą Lietuvoje.

Propagandisto Vidmanto Valiušaičio straipsnio pagrindinis argumentas ginant Škirpą yra, kad Markas – užsienietis. Lotyniškai vadiname tokią argumentaciją “ad hominem” ir iškart galime tai nurašyti. Tai – keistas argumentas, kadangi sostinės Meras bei tūkstančiai lietuvių sutinka su manimi dėl Škirpos alėjos pavadinimo netinkamumo.

Jei per mano 4 metų kadenciją Lietuvos sostinės taryboje VSD neranda nieko blogo mano veikloje, ką tai reiškia? Gal tai, kad aš esu Džeimso Bondo lygio šnipas ir kiečiausias vyras planetoje, arba tai, kad VSD dirba labai prastai ir Jūsų krašto apsauga yra pokštas, o gal tai, kad VSD iš tikrųjų dirba Kremliui ir leidžia man griauti Jūsų valstybę iš vidaus, arba tai, kad aš tiesiog žmogus iš Anglijos, kuris myli Vilnių ir nėra patenkintas, kai gatvės vadinamos antisemitų vardais.

Kadangi tik lietuvių nuomonęs gerbia ponas Valiušaitis, šiame straipsnyje pacituosiu tik lietuvių žodžius, įskaitant pačio Škirpos. Gerai?

Pradžiai – miesto mero nuomonė:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.”

Meras Remigijus Šimašius.

Gal kažkas vis dar neaišku? Paklauskime Mero dar kartą.

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.”

Meras Remigijus Šimašius.

Mero pozicija tokia pat, kaip rusų agento Marko Adamo Haroldo. Įsivaizduokite…

Valiušaitis kaltina mane (ir Merą?) visuomenės skaldymu. Valiušaičio straipsnis akivaizdžiai parašytas tam, kad dalis visuomenės užsipultų mane dėl mano tautybės. Kas šiuo atveju skaldo ką?

Paskaičius komentarus akivaizdu, kad autoriui pavyko. Pavyko net išprovokuoti homofobinio pobūdžio komentarus apie mano homoseksualumą (nors nesu homoseksualus).

Tarp kitų propagandisto pradinės klasės lygio bandymų “dekonstruoti” mano argumentus – autorius teigia, kad Taryboje dirbu vien dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo, visas mano darbas yra atakuoti Lietuvos suverenumą. Supraskite – aš kanditavau vien dėl to, kad turiu užduotį “iš rytų”.

Gal Valiušaitis nežino visko apie Marką. Yra virš septyniasdešimt tarybos posėdžių video protokolų YouTube, ten galite pamatyti, kad esu vienas aktyviausių ir dažniausiai kalbančių tarybos narių, kad vilniečiams dirbu daugelyje sferų ir ginu jų interesus pagal savo priešrinkiminius pažadus.

Dar viena klasika – aš “deleguotas” Šimašiaus, supraskite – Šimašius (ir MG Baltic) dirba su Kremliumi (ir Briuseliu?), t.y. infiltravo mane į Tarybą. Šis argumentas man juokingas, nes tiesa tokia: Šimašiaus sąraše buvau Nr. 19, Šimašius panaudojo savo balsą pakelti mane tik per vieną vietą, t.y. net su jo pagalba niekaip nebūčiau išrinktas be 2788 vilniečių reitingavimo. Gal tai buvo 2788 rusų agentai? Gal Valiušaičio banda norėtų plėsti savo sąmokslo teoriją ir įtraukti VRK, spekuliuoti, kad jie hakino kokią duombazę tam, kad padėtų man patekti į Tarybą?

Primenu, kad VRK stengėsi, kad būčiau išbrauktas iš kandidatų sąrašo! Aš turėjau gintis teisme. Laimėjau. Tuometinis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasakė – “Kažkam labai svarbu leisti tam anglui kandidatuot”. OMG… gal Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra konspiracijos dalis, “leido” man kandidatuot???

Aptariamo straipsnio skaitytojams leidžiama suprasti, kad kitą nuomonę turintys – galimai užsienio agentai. Taškas. Tokia grynai KGB taktika.

Ironiška ir tai, kad straipsnio rezultatas yra skatinimas skaitytojams prarasti pasitikėjimą savo valstybės institucijomis, kaltinti užsieniečius kolaboravimu su Rusija. Ar tai neprimena nieko? Tai yra nacių propagandistų receptas savo valstybės demokratijos naikinimui.

Paklauskime Škirpos apie nacius. Ką jis deklaravo?

“…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.”

Kazys Škirpa

Kai perskaičiau tą citatą Tarybos posėdyje, kolega Liutauras Stoškus, tautininkų kandidatas į merus, įsiterpė ir garsiai paklausė – “O kas čia blogai?”

Na… Kas blogai su žmogumi, kuris vietoj demokratijos siūlo nacizmą? Toks klausimas.

Nuo ko pradėti?

O šiuolaikinis propagandistas Valiušaitis rašo, kad Škirpa didelis nacių priešas. Kaip įprasta, Valiušaitis pamiršo pacituoti Škirpos žodžius apie nacizmą.

O gal Genocido Centras meluoja (sąmokslas) sakydamas kad Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai? Gal Škirpa nebuvo antisemitas? Gal Škirpa nenorėjo pasiduoti okupantams?

Paklauskime Škirpos apie Hitlerį, žydus ir okupaciją. Ką Škirpa pats parašė savo planuose?

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.”

Kazys Škirpa

Palaukime, neskubėkime, gal tai – dviprasmiškai skamba? Gal jis tik kartą tai pasakė ir čia nesusipratimas ištrauktas iš konteksto? Paklauskime dar kartą.

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.”

Kazys Škirpa

Oi.

Tas žodis “bendruomingumas”. Tikrai sutapimas, kad Škirpos gynėjų sąrašas rinkimuose vadinasi “Bendruomeniškas Vilnius”.

O gal tikrai klystu, aš – tik tūpas anglas, gal nieko nežinau apie Škirpą, gal nesuprantu konteksto, gal jis iš tikrųjų norėjo išgelbėti žydus nuo Holokausto kaip tikras herojus. Paklauskime dar kartą. Ką manote, Kazi?

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.”

Kazys Škirpa

Aj, nu… pala… Gal jis tikrai mylėjo žydus ir nenorėjo dirbti su naciais. Paklauskime dar kartą.

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.”

„Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Gal čia tiesiog suklastota KGB byla, žinote, kaip Vanagaitės nesąmonės, jokių įrodymų, tik Kremliaus propaganda? Mum reikia paklausti istorikų. Lietuvos Respublikos istorikų. Neužtenka, kad Genocido Centro išvadoje cituojama L. Truskos nuomonė:

“LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.”

Prof. Liudas Truska

Paklauskime istorikų dar kartą.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų”

Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Tiek to.

Idomus Valušaičio straipsnio aspektas – jis paminėjo kad Škirpa anksčiau savo karjeroje buvo “leftistas”.

Delfi apie tai paklausė istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Humanitarinių mokslų daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo, Lietuvos istorijos institutas. Istoriko nuomonė tokia – Škirpa nebuvo tik “leftistas”, o kolaboravo su SSRS, kol tai buvo jam patogu.

“Istoriko pasakojimu, iki 1933-1934 m. pulkininkas [K. Škirpa] neslėpė esąs kairiųjų pažiūrų, buvo socialistas liaudininkas, o 1926 m. vasarą ir rudenį, ne be jo žinios, tuometis premjeras Mykolas Sleževičius Maskvoje pasirašė džentelmenišką susitarimą tarp Lietuvos ir SSRS. Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo teigimu, pats K. Škirpa, kuris tuo metu ėjo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko pareigas, puikiai vykdė šio tarpvalstybinio susitarimo punktus ir teikė sovietams informaciją apie Lenkijos, Latvijos ir Estijos karines pajėgas.

„K. Škirpos niekas neverčia, K. Škirpa turi tam tikrą koncepciją“, – pasakojo istorikas.

„Tačiau jau 1934 m. iš Berlyno, kur K. Škirpa paskirtas karo atašė, pradeda plaukti Kaunui pranešimai, jog vienintelis išsigelbėjimas Lietuvai, ypatingai po to kai į valdžią ateina A. Hitleris, yra glaudesnis ir artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija.””


Algimanto Kasparavičiaus, Delfi interview.

Tai Lietuvos istoriko nuomonė, jei Lietuvos istorikų nuomonių ieškote. Tokiame kontekste “artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija” skamba labai pavojinga Lietuvos žydų atžvilgiu. Nereikia būti istoriku, kad tai suprastum.

Gal vis dėl to reikia kokios valstybinės komisijos nuomonės apie antisemitizmą Škirpos organizacijoje?

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.”

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Ironija tęsiasi – Valiušaitis naudoja klasikinę KGB propagandinę taktiką “whataboutizmas” nukreipti dėmesį nuo Škirpos klaidų, rašo apie tai, kad buvo ir britų kolaborantų su naciais. Tarsi aš atsakingas už britų kolaborantus. Tarsi Škirpa – nekaltas, nes britai – kalti.

Didžiausia ironija tame, kad Valiušaičio auditorija nori taikyti nekaltumo prezumpciją Škirpos atveju, bando paslėpti jo tekstus arba reinterpretuoti jo žodžius “garbonotais” būdais, o mano atveju – iš karto reikalauja deportacijos be jokių įrodymų.

Ta prasme tie, kurie nuolat deklaruoja kad jie nėra naciai, nori išvaryti užsieniečius iš Lietuvos kaip Tautos priešus, kad “tikrieji lietuviai” galėtų gyventi “grynoje” Lietuvoje.

Ne sutapimas, kad jie slaptai gerbia ir tiki tuo, ką Škirpa iš tikrųjų pasakė. Rašydami bet kokią melagingą propagandą, jie gins tą gatvės pavadinimą kaip oficialų figos lapą ant jų “herojaus” reputacijos.

O aš toliau priminsiu visuomenei, kad tikrieji to laikotarpio Lietuvos herojai yra visi tie, kurie gelbėjo savo kaimynus nuo okupantų teroro, rizikuodami savo gyvybe, be jokių rasistinių pretekstų. Tikrieji herojai suprato, kad Lietuva – ne tik lietuviams. Tikrieji herojai kovojo už demokratinę laisvę, o ne siūlė gyventi nacionalsocialistinėje vergystėje.

Tai sako ne tik imigrantai feisbuke, o ir visi jūsų valstybės aukščiausi atstovai savo oficialiose kalbose.

Galime sutikti, kad gatvės pavadinimo suteikimo garbė – tik tikriems herojams, kurie atspindi mūsų dabartinio miesto demokratines vertybes.

Basanavičius patenka į tikrųjų herojų kategoriją, ir dėl to jo vardu pavadintos prestižinės gatvės visoje Lietuvoje.

Škirpa nepatenka į tikrųjų herojų kategoriją, gi jis net pasmerkė Basanavičiaus demokratiją. Dėl to, 2019 m., Škirpos vardas netinkamas kaip vienas iš mūsų gatvių pavadinimų.

Tai apie Škirpą sakiau iš pat pradžių, cituodamas tik Lietuvos šaltinius. Kažkam skaudu tai pripažinti, kažkas apie tai nenori rašyti Delfyje, o aš toliau dirbu prieš fašistines apraiškas tam, kad Vilniaus reputacija nebūtų kvestionuojama.

Tiesa ir tai, kad šiuo “skandalu” Kremliaus propagandistams suteikiama galimybė pasireikšti. Kol kabo ta gatvės pavadinimo lentelė – turėsime dėl to RsV problemą Kremliaus naudai. Valiušaitis kažkodėl nori, kad ta kenksminga situacija tęstųsi kuo ilgiau.

Sprendimas paprastas. Siūlau pakeisti pavadinimą į “Vėliavos alėją”, kad būtų atspindėta aiški žinutė už demokratines vertybes, kad Kremlius neturėtų galimybės baksnoti pirštu į tą gatvę ir eskaluoti melą, kad Lietuva pilna fašistų.

Tokia mano idėja Lietuvai. Jei aš – rusų agentas, aš dirbu labai blogai.

Mere, aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Sveiki, mere. Pažiūrėkime kartu į šią nuotrauką:

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pažiūrėkime kiek ir kokie žmonės palaiko Noreiką. Jie ir Škirpą palaiko, net jeigu tas parašė kad Hitleris – genialus vadas, kurio nacionalsocializmas yra tinkamiausia Lietuvos valdymo forma. Žmonės šioje nuotraukoje nejaučia dėl to jokios gėdos.

Škirpos palaikytojai dėl mano pastangų pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą vadina mane rusų agentu ir dar blogesniais žodžiais, nuolat šmeižia mane, siunčia mane „namo“ ir niekada nesijaudina dėl to, kad Lietuvos žydus nužudė jų kaimynai. Esu gavęs nesuskaičiuojamą kiekį žinučių nuo tokių žmonių, įskaitant anoniminius grasinimus mane nužudyti. Visa tai vyksta jūsų „atvirame“ Vilniuje.

Atviras antisemitizmui, neapykantai, fašizmo apraiškoms? Sutinkame, kad ne.

Todėl aš priverstas paklausti dar kartą – kodėl vis dar turime nacių kolaboranto gatvę Vilniuje, prie pat Gedimino kalno? Tas gatvės pavadinimas dabar yra paminklas, skelbiantis pasauliui faktą, kad jums, kaip merui, vakarietiški ir europietiški demokratijos principai svarbūs tik selektyviai.

Kodėl jūsų frakcijos narys, Pavadinimų komisijos pirmininkas Audronis Imbrasas taip ilgai blokuoja pavadinimo svarstymą? Kodėl jūs jam leidžiate tai daryti? Ar negalvojate išmesti jį iš to posto dėl neetiško elgesio?

Kodėl jo komisijos posėdžio protokole parašyta, kad jis ir jo pavaduotojas mano, jog klausimas turi būti svarstomas politikų, bet jis ir nepateikia klausimo Tarybos svarstymui?

Kodėl ir Cvirkos klausimą jis tiesiog atsisakė įtraukti į komisijos darbotvarkę, nors aš apie tai pakartotinai rašiau komisijos sekretorei ir Paulės Kuzmickienės darbo grupė irgi prašo tai svarstyti?

Ar tai etiškas elgesys? Ar tai suderinima su priesaika?

Ar tokį klausimą turėtų spręsti tik vienas žmogus, pagal savo užgaidas? Ar turėtų demokratiškai spręsti visi 51 išrinktieji gyventojų atstovai?

Kodėl jūs, mere, viešai vadinate Škirpą kolaborantu, bet absoliučiai nieko nepadarėte, kad kolaboranto gatvės pavadinimo nebebūtų mūsų žemėlapyje?

Kodėl net TS-LKD frakcijos nariai pabandė padėti man šiuo klausimu, o jūs – ne?

Kas jus paralyžuoja?

Nuo kada atmintis, teisingumas ir tiesa tapo jums nesvarbiais reikalais?

Kiek straipsnių šia tema man reikia publikuoti?

Kiek kartų kviesite save į žydų bendruomenės renginius ir sakysite kalbas apie tai, kad žydų tema jums labai svarbi, kai netoli mikrofono, tame pačiame jūsų valdomame Vilniuje, vis dar ant miesto sienos kabės Škirpos vardas? Ar neskaitote tos pačios bendruomenės prašymų gerbti tragiškai ir žiauriai nužudytų žmonių atmintį?

Mirusieji neturi balso. Ar tai jums reiškia, kad keturiasdešimt marginalų Lukiškių aikštėje – kartu su visokiais Ažubaliais, Kundrotais ir Sinicomis – turi daugiau politinio svorio šiuo klausimu nei šimtai tūkstančių nužudytų žydų? Tokia matematika?

Kalba – pigi.

Ar jums nesuprantama, kad nepakanka „turėti nuomonę“, jog Holokaustas buvo tragedija, nepakanka „gerbti“ aukas tik žodžiais, nepakanka viešai feisbuke sakyti, kad Škirpos alėjos pavadinimas turi būti pakeistas. Jūs esate miesto meras. Galite daug daugiau padaryti. Galite net stadionus pastatyti, o pakeisti vienos gatvės pavadinimą – iššūkis?

Kodėl Žaliojo tilto skulptūrų klausimas jums buvo lengvesnis, o Škirpos (t.y. antisemitinio nacių kolaboranto) – kažkaip labai jau sunkus? Kur dingo tas lygybės ženklas tarp žiaurų totalitarinių režimų?

Kiek istorikams reikia klausti? Ar yra bent vienas istorikas, kuris patvirtintų, kad Škirpa bandė išgelbėti žydus, o ne įvesti fašistinį režimą ir kartu su naciais pašalinti visus žydus Lietuvoje?

Kaip jaučiatės, kai eilinį kartą keliu šį klausimą ir jūs turite kentėti iki klausimo galo ir tada miglotai atsakyti, puikiai žinodamas, kad norite vengti šio klausimo iki rinkimų?

Kodėl tada laukėte taip ilgai, kai rinkimai dabar jau vėl taip arti?

Ar prisimenate legendinį pažadą „Po ZAPAD, Markai“?

Kokio dydžio piketą turėsiu organizuoti, kad pagaliau taryba galėtų svarstyti klausimą, kurį kėliau labai senai?

Kol ta gatvės pavadinimo lenta kabo – žmonės šioje nuotraukoje švenčia pergalę, jaučiasi stiprūs ir vis labiau įsidrąsina skleisti neapykantą. Tą mato ir jaučia daugybė vilniečių – ne tik britai, ne tik žydai, o ir visos tautinės, religinės ir seksualinės mažumos. Galvojame, ar tas meras tikrai liberalus, tikrai supranta lygybės principus ir tikrai iki galo kovos dėl mūsų miesto laisvės? Ar jis už laisvę tik kai tai patogu ir kai nevyksta dukrų gimtadienių šventės?..

Aš žinau, kad jūs nenorite atrodyti kaip veidmainis, bet vien noro – nepakanka.

Matome, kad jūs, nepaisant daug gražių žodžių, nenorite pajudinti piršto ir apginti mus prieš keturiasdešimt antisemitinių marginalų, kurie atspindi tamsiausią Vilniaus įvaizdžio pusę. Tylite ir aklai žiūrite į tokius piketus, nors jei toks piketas vyktų Rusijoje apie Holodomore dalyvaujančius veikėjus – iškart tai pasmerktumėt kaip slykščią, antidemokratinę akciją.

Ar suprantate, kad trispalvės laikymas rankose nepadaro žmogaus automatiškai neliečiamu patriotu, laisvės gynėju, gatvės pavadinimų teisėju?

Ar šita nuotrauka jums neatrodo šiek tiek silpna ir juokinga? Paklauskite savęs – ar tikrai bijote tokių žmonių neigiamos reakcijos? Ar buvote išrinktas dėl jų balsų? Ar neveikti šiuo klausimu atitinka jūsų prieš rinkimus skelbtas vertybes? Ar apskritai yra kitos keturiasdešimties žmonių grupės, turinčios tiek daug įtakos jūsų darbotvarkei, kaip šita apgailėtina chebrytė?

Jie sako, kad Lietuva – ne man, ir apskritai ne liberalumui. Prašau giliai nuoširdžiai, dėl Dievo meilės, paprieštarauti jiems veiksmais, o ne tik žodžiais. Labai tinkamas veiksmas būtų užtikrinti, kad Škirpos alėjos pavadinimo keitimo klausimas būtų pateiktas Tarybai kuo greičiau, ir „užduoti“ toną tiek savo koalicijai, tiek opozicijai, kad dėl šito su partiniais reikalais nesusijusio klausimo visi balsuotų „už“.

Pakartosiu – aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Tik kad man nauja geležinkelio stotis, vaikų darželiai ir dviračių takai nieko nereiškia, jei nėra laisvės. Minske tvarkingos gatvės ir daug žaidimų aikštelių, bet neketinu gyventi Minske.

Niekaip nebus tikro, visapusiško vilnietiško atvirumo, jei miesto meras neturi pakankamai daug drąsos bei ambicijos dėl laisvės ir lygybės vertybių, nesugeba išreikšti tokių dalykų bent viename iš savo programos dvylikos punktų, ir tiesiog maldauja, kad tas britas tylėtų apie nacių kolaboranto gatvės pavadinimą.

„Per daug sutikau politikų, kurie žino ką reikia daryti, bet bijo prarasti rinkėjų pasitikėjimą. Dar daugiau tokių, kurie žino ką daryti, tačiau bijo pasielgti teisingai, nes yra priversti tarnauti tiems, su kuriais iš godumo darė savanaudiškus sprendimus, gal net ir nusikaltimus.“

– Remigijus Šimašius

Prašau, mere, jūsų realaus, o ne tik simbolinio bendradarbiavimo prieš totalitarizmo apraiškas mūsų nuostabiai gražiame mieste.

Žinau, kad žinote, ką reikia daryti.


Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto mero viešus pasisakymus K. Škirpos alėjos pervadinimo klausimu:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius

https://www.facebook.com/remigijus.simasius/posts/1126863310783335

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius

https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2017/11/18/news/remigijus-simasius-nori-nuversti-salomeja-neri-bet-ne-savo-rankomis-3555102/

atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą:

K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresa Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė.

primenant Popiežiaus žodžius apie ilgaamžinę Lietuvos toleranciją:

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“ – Popiežius Pranciškus

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/popiezius-pranciskus-susitiko-su-d-grybauskaite-56-1033632

…lyginant šiuos pasisakymus su K. Škirpos žodžiais:

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.” –  „Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

nepamirštant Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotos apklausos internete, kurioje 70% atsiliepusių žmonių pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą:

http://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa

pagerbiant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pakartotinius prašymus pakeisti gatvės pavadinimą:

“Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.” – Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

https://www.lzb.lt/2016/11/30/lzb-pirmininkes-fainos-kuliansky-pareiskimas-del-k-skirpos-alejos-pervadinimo-viniuje/

atsižvelgiant į Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos 2017-05-19 protokolą:

“D. Kuolys sako, kad reikia apsispręsti ar klausimą dėl K. Škirpos alėjos dar kartą svarstyti Komisijoje, ar perduoti Tarybai. Mano, kad problema yra ir ją reikia išspręsti, juo labiau, kad dokumentai yra, nors visos informacijos nėra pateikę net ir istorikai. A. Imbraso nuomone klausimas yra politinis ir turėtume jį pateikti Tarybai, išsakant, kad visuomenės nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.” – VILNIAUS MIESTO PAVADINIMŲ, PAMINKLŲ IR ATMINIMO LENTŲ KOMISIJOS POSĖDIS 2017-05-19

Norėdamas tinkamai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei Lietuvos trispalvės pakėlimą Gedimino pilies bokšte 1919 m,. sausio 1 d. (kasmet minėtina kaip Vėliavos diena),

p r a š a u

parengti bei pateikti Tarybai svarstyti projektą dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“.

Pagarbiai

Mark Adam Harold
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys


Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą

Gal iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga ir banalu, bet viena iš savivaldybės funkcijų yra spręsti kaip vadinti savo teritorijos gatves. Tuo būdu, gyventojų atstovai gali išreikšti vietinės bendruomenės vertybes, tiek saviems, tiek pasauliui. Labai malonu ir naudinga, kai istorija yra įrašyta ne tik bibliotekose esančiose knygose, o ir ant gatvių pavadinimų lentelių, kurias gyventoja mato kasdien.

Dažniausiai nekyla klausimų dėl gatvių pavadinimų tinkamumo, pavyzdžiui niekas nekvestionuotų Jono Basanavičiaus vardo suteikimo miesto gatvei. Jo nuopelnai yra visiems tokie akivaizdūs, kad visi Lietuvos miestai su pasididžiavimu turi tokią gatvę savo centre.

Kartais gatvės pavadinimų pasirinkimo procesas tampa gilius jausmus žadinančia kontroversija, nes gatvės yra miesto kraujagyslės, ir visiems suprantama, kad pavadinimai yra žymiai daugiau nei būdas surasti pastatus. Gatvės pavadinimai yra miestiečių širdžių turinio atspindys.

Miesto vertybės

Retai Tarybos posėdžių salėje kalbame apie vertybes. Yra daug kitų būtinų buitinių dalykų Vilniuje, kartais net gyvybiškai svarbių reikalų arba sudėtingų finansinių problemų, reikalaujančių labai skubių sprendimų, kad gyventojams gyvenimas būtų patogesnis ir produktyvesnis. Kai tūkstančiams vilniečių reikia pavežimo į darbą, Taryboje svarstome kiek autobusų mums reikia pirkti, o “miesto vertybės” atrodo kaip sunkiai diskutuojama abstrakcija, nereikalinga sprendimo priėmimo procese. Mąstome savo galvomis, o ne širdimis. Na, taip mąstyti yra lengviau ir atrodo logiška.

Tačiau, be vertybinių pamatų, man sunku įsivaizduoti, kaip Taryba gali dėlioti prioritetus net debatuose apie transporto priemonių pirkimus. Sakyčiau, kad vertybių identifikavimas ir pasirinkimas yra esminis Tarybos narių darbas, o autobusų pirkimas, arba vaikų darželių skaičius, arba šildymo teikimo kainos mažinimas turi būti tiesiog mūsų suderintų vertybių pasekmė.

Atitinkamai, kai gyventojai pranešė man, kad Vilniuje turime gatvę prie pat Gedimino kalno, pavadintą antisemitinės organizacijos vadovo vardu, man tai skambėjo kaip visiškai nepriimtina situacija, kuri nedera prie musų deklaruojamų laisvos Lietuvos ir šiuolaikinių atviro Vilniaus vertybių.

Minėta antisemitinė organizacija vadinasi Lietuvių (o ne Lietuvos) Aktyvistų Frontas, ir tos organizacijos vadovas buvo Kazys Škirpa. Jo vardas po nepriklausomybės atkūrimo buvo suteiktas gatvei tarp Gedimino kalno ir Vilnelės.

Kaip ir dauguma Vilniaus gyventojų, aš nežinojau, kas buvo tas Škirpa. Man buvo nesuvokiama, kad gatvė Europos Sąjungos narės sostinėje turėtų antisemitinės organizacijos vadovo vardą kaip pavadinimą. Kaip taip gali būti?

Juk ta laisva Europa, kurioje gyvename, gimė po baisiausio karo žmonijos istorijoje, o didelė dauguma Lietuvos žydų – mirė, t. y. buvo nužudyti antisemitų kaimynų rankomis ir kulkomis etniniu pagrindu. Vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai, Lietuvos gyventojai ir piliečiai – sumesti į duobes kaip šiukšlės.

Vilnietis Abraham Sutzkever, “The greatest poet of the Holocaust”, testifying at Nuremburg.

Juk Gediminas, kurio vardu pavadintas kalnas, ant kurio stovi jo pilis, siuntė laiškus į Vakarus ir kvietė žydus į Lietuvą gyventi be baimės bei prisijungti prie Tautos gerovės sukūrimo.

Ta Lietuva, kurią “demokratiniais pamatais” kūrė Basanavičius, gimė mūšiuose, kur etniniai lietuviai kovojo petis į petį su Lietuvos žydais: už laisvę, nepriklausomybę ir gerbūvį. Juk Basanavičius gynė ne tik žydų teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet ir kabinti iškabas jidiš kalba. Tai visiškai logiška, kadangi jidiš yra viena iš Lietuvos (ne lietuvių) kalbų.

Gravestone of a Jewish soldier in the Lithuanian army. Photo: Richard Schofield.

Būtent tą Basanavičiaus laisvos Lietuvos pradžią švenčiame šiemet – multikultūriniame, europietiškame, demokratiškame Vilniuje, kur žmogaus religija arba etninė kilmė nėra ir negali būti savaime priežastis išvaryti jį iš šalies. Tai būtų neteisinga, nelietuviška ir akivaizdžiai prieštarautų dabartinei Konstitucijai.

Dabartinė Konstitucija, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos palikuonė, buvo sukurta po ilgos priespaudos, sąlygotos brutalios okupacijos, kurios metu dalį Lietuvos žmonių, įskaitant žydus, masinių žudynių vykdytojas Stalinas ištrėmė į Sibirą. Dabartinę Konstituciją Lietuvos žmonės parašė tam, kad būtų užtikrinta Lietuvos žmonių laisvė, o ne tam, kad žmonės būtų skirstomi į grupes ir nustatoma, kuri grupė turi būti sunaikinta.

Dabartinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir saugiklius nuo totalitarizmo deklaravo ne antisemitai, o demokratai, kurie suprato, kad kruviną kovą laimėjo ir pergalę iškovojo visi Lietuvos žmonės, o ne tik viena etninė grupė.

Juk Sausio 13 naktį taikiai protestuojantys žmonės buvo vieningi, o ne vienodi.

“<…> mūsų ligoninėje ir tą naktį visada dirbo ne vien lietuviai. Ten dirbo ir moldavas, ir lenkai, ir rusai, ir žydas, tikrai visi žinojome, kad tai yra kova už laisvę ir nepriklausomybę.” – I. Degutienė

Judėjimo už Lietuvos (o ne tik lietuvių) laisvės dalyviai akivaizdžiai nenorėjo kurstyti etninės nesantaikos, ir pats Profesorius apibrėžė Lietuvių Tautos narystės kriterijus taip:

“Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga” – Prof. V. Landsbergis.

Tai – Lietuvos, o tame tarpe, ir mūsų – vilniečių – istorija ir vertybės.

Gatvės pavadinimas sostinės centre antisemitinės organizacijos vadovo vardu tiesiog niekaip netelpa į tą istoriją ir negali išreikšti tokių vertybių.

A more appropriate streetname, near the Nuremburg Palace of Justice.

Gal čia kažkoks fake news?

Deja, informacija apie Škirpos organizacijos antisemitizmą nėra KGB falsifikuotas melas arba užsieniečių teorija nepripažinta Lietuvos istorikų. Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.” – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Taip pat Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino Lietuvos Gyventojų (o ne tik lietuvių) Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras.

“K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC Generalinė direktorė.

Taigi, niekas negali kvestionuoti, kad prieš Holokaustą, Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai. Jis kalbėjo ne tik apie komunistus arba karinius priešus, o apie žydus bendrine prasme – visus žydus, įskaitant kūdikius. Tarp kūdikių akivaizdžiai nebuvo ir negalėjo būti nei komunistų nei ginkluotų kareivių, bet vis tiek Škirpai tie kūdikai buvo taikinys. Jo formuluotė – “lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės”.

Savo antisemitizmą jis pats patvirtino savo žodžiais prieš Holokausto pradžią: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“

Julius Streicher, publisher of antisemitic propaganda newspaper Der Stürmer.

Julius Streicher, antisemitinio ir propagandinio laikraščio „Der Stürmer“ steigėjas, Niurnbergo tribunole už antisemitinę propagandą ir genocido propagavimą nuteistas mirties bausme.

Daug kas supranta, kad faktas, jog Škirpa pats nešaudė žydų, tikrai nepateisina jo propagandos kampanijos.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų” – Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Apie savo antisemitinės propagandos platinimą Škirpa pats rašė: “Tai buvo daroma įspėti juos iš anksto, jog vietos jiems Naujoje Lietuvoje nebus”. T.y. jis kovojo ne už Lietuvą, o už “Naują Lietuvą” be žydų, lygiai kaip Hitleris deklaravo tikslą užtikrinti “Naują Europos tvarką” be jokios vietos žydams. Škirpa ragino etninius lietuvius ginti savo “rasę”, o ne ginti Lietuvą. Dar blogiau, jis ragino etninius lietuvius priversti bendrapiliečius išvykti iš šalies.

“Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė.” – Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius.

Škirpa, siekdamas sklandaus bendradarbiavimo su Hitlerio Vokietija, šlovino nacių ideologiją, ir tuo tarpu žiauriai kritikavo ir visiškai atmetė Basanavičiaus demokratinę Lietuvą.

“<…> praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį. <…> į kovą einame ne vieni. Pagalbos ranką mums išties milijonai mūsų kovos draugų, Vokietijos nacionalsocialistų, kovojančių už naują, teisingą Europos pertvarkymą. Todėl pergalė yra tikra ir greita!” – Aktyvistų Fronto Vyriausioji Vadovybės projektas (parašė Kazys Škirpa kartu su dr. A. Geručiu), kurį 1940 m. liepos 22 d. jis pateikė Peteriui Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Ar antisemitizmas buvo vienintelis pasirinkimas Lietuvai ir lietuviams?

Ar tai buvo vienintelė įmanoma rezistencijos forma? Ne. Daugelis lietuvių slėpė arba kitaip padėjo bendrapiliečiams žydams išgyventi. Škirpos idėja Lietuvai buvo priešinga – jis ragino lietuvius užtikrinti, kad žydai Lietuvoje išvis neegzistuotų, manydamas, kad visai verta aukoti dalį piliečių ant Hitlerio altoriaus, kad nacistinė Vokietija suteiktų Lietuvai dalelę nepriklausomybės (žinoma, su Škirpa, kaip diktatoriumi, prie vairo).

Visi mes žinome kuo viso to baigėsi. Visi žydai – po žeme, ir Škirpa įkalintas jo “bendražygių”.

Sakoma, kad čia buvo kažkoks Škirpos “pragmatiškas” sprendimas Lietuvai, kad jis tik “apsimetė” antisemitu iš meilės Lietuvai ir gerbiamo noro, kad Lietuva neišnyktų karo chaose. Net jeigu tai būtų tiesa – jo taktikos rezultatas buvo absoliučiai tragiškas Lietuvai ir jis visiškai prarado teisę būti šlovinamas, pavadinant gatvę jo vardu.

Visi istorikai pripažįsta istorinį faktą, kad jis buvo pirmas Lietuvos (o ne lietuvių) savanoris, herojiškai vadovavo kuopai, kuri Sausio 1 d. 1919 m. kėlė Lietuvos (o ne lietuvių) trispalvę ant Gedimino bokšto. Aš neprieštaraučiau memorialinės lentos pakabinimui, kur tas faktas būtų parašytas, informuojant visus apie istorinį įvykį. Tačiau, karčios ironijos yra tame, kad jis kėlė tą vėliavą būtent virš Lietuvos tolerancijos pradininko pilies, o vėliau savo karjera siekė atšaukti Gedimino garantijas apsaugoti į Lietuvą atvykstančius, svetimas religijas praktikuojančius žmones nuo pogromų.

Kitaip tariant, Škirpos veiksmas 1919 m. būtų labai gera priežastis šlovinti jo vardą gatvės pavadinimo suteikimo būdu, jei tas pats Škirpa vėliau nebūtų tapęs antisemitinės organizacijos, kuri ragino lietuvius išvaryti savo bendrapiliečius iš šalies, vadovu.

Šiandien turime ir branginame laisvę nesutikti su kitais, svarstyti atvirai ir diskutuoti aštriai – be prievartos iš centrinės valdžios. Kazys Škirpa tokios laisvės nenorėjo savo “Naujoje Lietuvoje”. Tokia demokratine laisve buvo grįsti Basanavičiaus Lietuvos pamatai, o ne Škirpos.

Ar dabartinėje Lietuvoje, Europos Sąjungoje, demokratiniame pasaulyje, yra vietos antisemitizmui ir jo apraiškoms?

“Lithuanian Government has endorsed the international definition of anti‑Semitism by the International Holocaust Remembrance Alliance (IHRA). Anti‑Semitism has absolutely no place – neither in Lithuania, nor in other parts of the world.” – L. Linkevičius, Užsienio reikalų ministras.

“Turime jausti atsakomybės naštą ir užkirsti visus kelius galimoms antisemitizmo apraiškoms.” – S. Skvernelis, Ministras Pirmininkas

Ar Lietuvos istorikai mano, kad reikia pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą, dėl jo antisemitizmo?

“Šiandieninėje Lietuvos sostinėje jo vardu pavadinta viena iš gatvių. Tokios pagarbos šis diplomatas tikrai nenusipelnė.” – Alvydas Nikžentaitis, Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vyriaus. mokslo darbuotojas, Lietuvos istorijos institutas, buvęs Lietuvos Nacionalinio Istorikų komiteto Prezidentas.

“Aš manau, jį istorijoje galima aprašyti visaip, bet jam statyti paminklus, jo vardu vadinti gatves nedera.” – S. Sužiedelis, VDU garbės daktaras

Tarptautinės Holokausto paminėjimo dienos proga, prisimename kas yra laisvė, kas yra tragedija, ir kad niekada nenorime pakartoti tokios klaidos, kokia buvo Holokaustas.

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, labai tiktų paminėti Basanavičiaus demokratiškos Lietuvos pergalę, o ne toliau šlovinti žmogų, kuris kovojo prieš tokios Lietuvos egzistavimą.

Kai Škirpos alėjos klausimas pagaliau atkeliaus į Tarybą, derėtų visiems Tarybos nariams balsuoti už pavadinimo keitimą. Tinkamiausia alternatyva būtų “Valstybės šimtmečio gatvė”. Jei Jonas Basanavičius vis dar būtų gyvas, jis tikrai balsuotų “už”.

#WeRemember


70% want to change Škirpos alėja

The story so far:

I asked the City’s Names Commission to consider changing the name of Škirpos alėja, a small street in the centre of Vilnius which glorifies a man who was a leading figure in the fight for Lithuanian independence. Aaaand… he also founded an antisemitic organisation, campaigned for national socialism in Lithuania, called Hitler a genius, and told Jewish citizens of Lithuania to leave the country.

So I don’t think he should be honoured with a streetname in Vilnius.

Some people think that because Škirpa didn’t actually shoot any Jews in the back of the head in the forests of Lithuania, he’s a hero and all the other antisemitic stuff doesn’t matter. I disagree.

During the Holocaust, many Lithuanians tried to save their Jewish neighbours and friends. Škirpa did not. He saw Lithuania as an ethnic nation of one ethnicity only, and he didn’t see the need to defend all Lithuanian citizens against the horrors of genocide. You might say that throwing Jews out of the country is better than killing them, but it’s still dishonourable and disloyal. Škirpa’s supporters say he was loyal “to Lithuania”, because they don’t think that the Jews were “Lithuanian”, even the citizens.

I am not attacking the state, I am attacking Škirpa. Škirpa said that there would be “no life” for the Jews in “New Lithuania”. He was the leader of an organisation that spread antisemitic propaganda before the Holocaust. Historians and the Lithuanian state confirm this. His own words confirm this.

But he didn’t kill Jews himself.

So… he wasn’t a murderous nazi, he was just a power-hungry racist national socialist antisemitic propagandist? That sounds like a weak argument for giving him a streetname.

The Names Commission couldn’t come to a decision, so they decided to launch a public consultation. The City held a public forum in the Old Town Hall. You can read my speech here.

The official online survey ran from the 27th November to the 6th January 2017.

Of course, it’s not a scientific survey of the opinions of all the people in Vilnius. It’s only the opinions of people who cared enough to want to contact the Council about this issue. The survey was in the news and passed around social media, so people on all sides of the debate heard about it and encouraged their friends to take part. The survey was in Lithuanian and in English. Opinions were received from all over the world, but more than three-quarters of the respondents said they live in Vilnius.

It was the first time that the City included an official public debate and an online consultation in the Council’s decisionmaking process. Nice.

Here are the results:

Thank you to everybody who submitted an opinion to the Council.
These results are not binding, the final decision is with the Council and it could go either way.

Full results and comments click here.

70% want to change the name.

What should be the new name?

The most popular choices were Teisuolių (Righteous Among The Nations) and Vilnelės (named after the river alongside the street).

Originally I proposed Teisuolių, but after the debate I changed my mind. Teisuolių has no historical connection to the place, and there are other initiatives planned to commemorate the Righteous Among The Nations elsewhere. I accept those arguments.

I liked the idea of Gediminaičių, named after the dynasty that founded the city. However, this didn’t seem very popular with the people who took part in the survey.

There were many who expressed the wish to name the street after the river next to it, a neutral non-political name that would defuse the controversy around this question. I’m still happy with any name that isn’t antisemitic, and I think Vilnelės is now my favourite because of its neutrality.

You can see all the other suggestions we received on the official results page, including all the trolls.

You can also read the arguments for and against that were sent for the Council to read. Some of them are very interesting, some of them are insane. You decide which.

A date for the final decision has not been set.

It looks like the issue is not as controversial as everybody thought, and that the opposition is very small. Most people seem to want a streetname with less associations to genocide and national socialism. You lose your right to be a national hero when you praise Hitler and attack democracy, sorry.

Donskis, Venclova, and The Chairwoman of the Jewish Community of Lithuania have already spoken very clearly against honouring Škirpa in this way.

But this battle is not over yet. Hopefully soon we will finally vote on this, and my colleagues will agree that we shouldn’t have streets named after people who abandoned innocent Lithuanian citizens.

http://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa


My speech in favour of renaming Škirpa’s Alley

This is the full text of my speech, delivered in the old Vilnius Town Hall on the 29th of November, 2016. It was the first speech during a public forum organised to discuss the suitability of a streetname in honour of Kazys Škirpa, the leader of an antisemitic organisation formed before the nazi invasion of Lithuania. The organisation spread propaganda which arguably enabled the Holocaust in Lithuania, in which around 95% of Lithuania’s Jews were murdered by the nazis working with a small but extremely deadly group of local collaborators. As a Vilnius City Councillor, I initiated the namechanging process, and the Names Commission decided to hold a public consultation.

You are free to submit your opinion on this streetname to the Vilnius City Council via this form:
https://goo.gl/forms/JPTMkAk5oeLiOs4n1

During the public meeting, I also managed to add that I can’t stand the Soviets either. But about changing the name of Škirpa’s alley, I said this:

Hello.

I, Mark Adam Harold, being the initiator of this process, first of all have to explain why I think I have the right and am obligated to raise the question of Kazys Škirpa’s streetname.

It’s true, that I am not a citizen of Lithuania. I am an immigrant from Great Britain. However, that doesn’t mean that I love Lithuania and Lithuania’s freedom and independence any less. Precisely because of your fight for freedom and your efforts to reinstate independence, along with your choice to join the European Union, I am here.

For that, I am very thankful to you all. I am extremely happy that such freedoms exist in Eastern Europe. I celebrate March 11th together with you, and no less happily.

That’s why, in 2014, I decided to run for City Councillor and work to improve this amazing city.

I like working in the Municipality, because there problems that are close to home and everyday life are solved. Any resident can take part in local government, not only citizens, because the city belongs to us all.

I was elected in a free and democratic state, and I swore with my hand on your Constitution, so I truly understand what that means. One of the reasons I was elected was to defend minority interests and raise awkward questions that haven’t been raised before. I have done, and will continue to do so. That’s what I promised to do.

For these reasons, I stand here before you and raise the question: Should we change the name of Kazys Škirpa’s alley?

In this forum we have one simple task: to discuss this streetname’s suitability. I ask you not to forget the exactness of this task.

I would like to make it clear, that this is not a Court with the competence to decide who is guilty or not guilty. Changing a streetname is a totally different affair to convicting or acquitting a person of war crimes. We gather here only to discuss a streetname.

In my opinion – Kazys Škirpa’s name is unsuitable as a streetname, and I will now explain why.

In 2005, the international commission convened to investigate crimes of the nazi and soviet occupations in Lithuania, confirmed:

“The Provisional Government’s and the Lithuanian Activist Front’s antisemitic views are well documented.”

Teresė Birutė Burauskaitė, the then Director of the Lithuanian Genocide Centre, asserted that:

“Kazys Škirpa’s Berlin LAF organization’s activities show antisemitic traits… antisemitic characterisations, where Jews are pictured negatively, exist in other documents prepared by the Berlin LAF organization, which from Berlin reached Lithuania and her inhabitants across the border.”

In my understanding, an organisation’s leader is compelled to accept responsibility for his organisation’s activity. This is inseparable from the definition of the word “leader”, and is part of his duties.

He fought for the independence of Lithuania, but at the same time encouraged actions against Lithuanian citizens and inhabitants, and that is unjustifiable. His good works, unfortunately, don’t outweigh the bad. As Lithuanians say – “A spoonful of tar ruins the whole barrel of honey.”

Expressions of antisemitism, found in documents prepared by the LAF, helped to convince and embolden killers to destroy the Jewish people, i.e. fellow citizens, men, women and children.

From Škirpa himself we learn of the aims of this propaganda. In 1941, he wrote:

“It was done to warn the Jews in advance that there would be no life for them in the New Lithuania.”

Škirpa’s organisation obviously aimed to discriminate against their fellow citizens, the Jews, ant to restrict their freedom. In other words, Kazys Škirpa’s organisation was the enemy of a large percentage of Vilnians.

Precisely because of these reasons, I disagree that there should be a street in Vilnius named after such an organisation’s leader. Honouring him with a streetname, we give him the same status as historic figures such as Jonas Basanavičius. I find the comparison unsuitable, to say the least.

The Mayor of the city Remigijus Šimašius has said more than once that Vilnius is an open and friendly city, where all are welcome and respected. That’s one more argument for changing an antisemitic organisation’s leader’s streetname. With such a change, we could show the world that no manifestations of antisemitism will be tolerated, and certainly not glorified.

I think that the most rational solution would be to change Kazys Škirpa’s streetname and present his life’s history, with absolutely all historical context, in a museum. We should search for a less controversial name. In my opinion – the most appropriate alternative would be to name the alley after the Grand Dukes of the Gediminid dynasty.

I ask for your support and help convincing my colleagues on the City Council to vote for changing the name of Kazys Škirpa’s alley.

Thankyou.


Mano kalba dėl Škirpos alėjos pervadinimo

Čia pilnas mano kalbos tekstas. Tai buvo pirma kalba viešoje diskusijoje “Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri įvyko šiandien Vilniaus Rotušėje.

Galite pateikti ir savo nuomonę į Tarybą čia: https://goo.gl/forms/JPTMkAk5oeLiOs4n1

Pavyko ir replikuot apie tai kad nekenčiu ir Sovietų. O apie Škirpos alėjos pavadinimo keitimą sakiau:

Sveiki.

Aš, Mark Adam Harold, manau, kad būdamas šio proceso iniciatoriumi, visų pirma, turiu paaiškinti kodėl apskritai jaučiu, kad turiu teisę ir esu įpareigotas kelti klausimą dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo.

Teisybė, jog nesu Lietuvos Respublikos pilietis. Aš – imigrantas iš Didžiosios Britanijos. Tačiau tai nereiškia, jog dėl to mažiau myliu Lietuvą ar mažiau gerbiu jos laisvę ir nepriklausomybę. Būtent dėl jūsų kovos už laisvę ir indėlio į nepriklausomybės atstatymą bei pasirinkimą įstoti į Europos Sąjungą, esu čia.

Už tai esu jums dėkingas. Dėl tokių laisvių egzistavimo Rytų Europoje esu be galo laimingas. Kovo vienuoliktąją dieną švenčiu kartu su jumis ir tikrai ne mažiau džiaugsmingai.

Todėl du tūkstantis keturioliktais metais nusprendžiau kandidatuoti į sostinės miesto savivaldybės Tarybą ir ten dirbdamas tobulinti šį nuostabų miestą.

Man patinka dirbti savivaldybėje, nes čia sprendžiami klausimai yra arčiausiai visų žmonių kasdieninio gyvenimo. Savivaldoje gali dalyvauti bet kuris gyventojas, ne tik piliečiai, nes miestas yra mūsų visų.

Aš buvau išrinktas laisvoje demokratiškoje valstybėje ir prisiekiau laikydamas ranką ant jūsų Konstitucijos, todėl tikrai suprantu ką tai rieškia. Iš dalies aš buvau išrinktas tam, kad galėčiau stipriai ir atkakliai kovoti už mažumų teises bei kelti nepatogius klausimus, kurie nebuvo iškelti iki šiol. Tai darau ir toliau darysiu, tai pažadėjau savo rinkėjams.

Dėl to šiandien aš stoviu prieš jus ir keliu klausimą: „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“

Šiame forume mes turime vieną paprastą užduotį: aptarti šios alėjos pavadinimo tinkamumą ir adekvatumą. Prašau nepamiršti šio uždavinio preciziškumo.

Noriu pabrėžti, kad čia nėra Teismas, kuris turi kompetenciją nuspręsti kas yra „kaltas“, o kas ne. Keisti gatvės pavadinimą – visiškai kitas reikalas nei teisti ar išteisinti žmogų dėl padarytų karo nusikaltimų. Čia mes susirinkome tik dėl gatvės pavadinimo.

Mano nuomone, Kazio Škirpos vardas, kaip gatvės pavadinimas, nėra tinkamas ir dabar paaiškinsiu kodėl.

Tarptautinė komisija, sudaryta tirti nacių ir sovietinių okupacinių rėžimų padarytiems nusikaltimams Lietuvoje, du tūkstantis penktais metais savo išvadose tvirtina:

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.”

Teresė Birutė Burauskaitė, tuometinė Genocido Centro Generalinė direktorė, teigia:

“Kazio Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.”

Mano suvokimu, organizacijos vadovas privalo prisiimti atsakomybę dėl savo organizacijos veiklos. Tai neatsietina nuo „vadovo“ apibrėžimo ir jo atliekamų pareigų.

Jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tuo pat metu agitavo veikti prieš Lietuvos piliečius ir gyventojus, o tai yra nepateisinima. Geri darbai, deja, neatsveria blogųjų. Kaip kad sako lietuviai: „šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę“.

Antisemitiniai išsireiškimai, užfiksuoti LAF parengtuose dokumentuose, padėjo įtikinti ir padrąsinti žudikus naikinti žydų tautą, bendrapiliečius, vyrus, moteris ir vaikus.

Iš paties Kazio Škirpos žodžių sužinome apie propagandos, nukreiptos prieš žydus, tikslą. Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt pirmaisiais metais jis rašė:

„ Tai buvo padaryta tam, kad iš anksto būtų įspėta, jog Naujoje Lietuvoje jiems gyvenimo nebus“.

Škirpos organizacija akivaizdžiai siekė diskriminuoti bendrapiliečius žydus ir apriboti jų laisvę. Kitaip tariant, Kazio Škirpos organizacija buvo didelės dalies vilniečių priešas.

Būtent dėl šių priežasčių nepritariu, kad Vilniuje turi būti gatvė, skirta tokios organizacijos vadovui. Suteikiant gatvei Škirpos vardą, jis prilyginamas tokiai istorinei figūrai kaip Jonas Basanavičius. Aš manau, kad toks palyginimas yra mažų mažiausiai neadekvatus.

Miesto meras Remigius Šimašius daugiau nei kartą yra teigęs, jog Vilnius yra atviras ir draugiškas miestas, kuriami visi yra laukiami ir gerbiami. Tai dar vienas argumentas už antisemitinės organizacijos vadovo gatvės pavadinimo keitimą. Taip galime parodyti pasauliui, kad čia jokios antisemitizmo apraiškos nebus toleruojamos, tuo labiau – šlovinamos.

Manau, kad racionaliausias sprendimas būtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir visus jo veiksmus, apimant absoliučiai visą istorinį kontekstą, pristatyti muziejuje. Tuo tarpu alėjos pavadinimui paieškoti mažiau kontraversiškos alternatyvos. Mano nuomone, tinkamiausias iš iki šiol siūlytų variantų, būtų Gediminaičių alėja.

Prašau jūsų paramos ir pagalbos įtikinant mano kolegas Taryboje balsuoti už Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimą.

Ačiū.


Let’s not name streets after nazi collaborators

In Vilnius we have a street named after a nazi collaborator, Kazys Škirpa, and as an elected City Councillor I asked the municipality to change the name.

The street is in the absolute centre of town, between the Cathedral, the National Museum, the Castle, and the Three Crosses. Škirpa wrote the Lithuanian equivalent of Mein Kampf*, and started an organisation to clear all the Jews out of Lithuania, men, women and children. He blamed them for Soviet atrocities just because they were Jewish.

I don’t think that’s the kind of person we should be celebrating on our walls. I asked the Names Commission to consider changing the name, to honour the Lithuanians who saved Jews from the Holocaust, instead of honouring a nazi collaborator who wanted to create a racially pure Lithuania with Hitler’s help.

Kazys Škirpa

Kazys Škirpa

On Wednesday, at 15:00, the Commission will debate my proposal. Already many intellectuals have written about this problem, including Donskis, Valatka and Venclova, and the state institution that investigates the Holocaust has agreed that K.Škirpa ran an antisemitic organisation which helped Hitler. But nothing has been done yet about the street name.

The problem is that some people fought for Lithuania as patriotic heroes, but then also collaborated with the nazis, betrayed their own citizens, organised violence and encouraged hatred, and in the end 95% of Lithuania’s Jews were murdered by their neighbours. I think this makes nazi collaborators’ names unsuitable for streets.

If you want to talk about heroes, I think we should talk more about the many heroic Lithuanians who hid Jews and fed them and kept them alive.

As a politician, sometimes it’s hard to argue for good ideas, to explain things to other people, to get support and to change something important. Hopefully, my proposal “let’s stop glorifying a nazi collaborator, let’s honour people who risked their lives to save their fellow citizens” will be accepted without the need for a huge discussion, and soon we will live in a city where Hitler’s helpers are not celebrated as heroes.

My official request is here:
http://www.markasftw.com/pdf/mark_adam_harold_prasymas_skirpos_aleja.pdf

The members of the Commission are here, if you would like to write to them with your opinion:
http://www.vilnius.lt/index.php?138089868

Background information:
Valatka: http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/119961
Donskis: http://www.donskis.lt/v/lt/13/1_/2159
Gochin: http://www.jpost.com/Opinion/Will-Lithuania-continue-to-honor-Nazi-collaborators-412701

Mark Adam Harold
Vilnius City Councillor

*Correction: This bit has caused confusion because I worded it clumsily. Škirpa’s organisation spread the same propaganda as Mein Kampf, brainwashing people against the Jews and enabling the Holocaust. He wrote a memoir called “Fight! Efforts to rescue Lithuania, 1939-1941” in which he explained that his propaganda was intended to warn the Jews that “they would have no life in the New Lithuania”. After the war he wrote a book about the “uprising”, in which he denied having anything to do with the Holocaust.


Update 2016-07-13

The Names Commission didn’t reject the proposal, they deferred the decision and agreed to organise a City Council public forum to debate the issue, to decide if the current name is suitable, and to accept suggestions for a new name.

You can call this a win, because this very controversial issue will now be discussed properly for the first time, in a proper open forum, involving academics, community NGOs, residents, and anyone else who wants to have their opinion heard.

History and education is an ongoing discussion. Pirmyn!