July 2, 2019 Tas Britas

Prof. Landsbergis kovoja už Pyro pergalę dėl Škirpos alėjos pavadinimo

Tarybos nariams neturėtų būti sunku nuspręsti kaip balsuoti dėl mažo akligatvio pavadinimo, kuris prieš 20 metų per klaidą pavadintas profašisto Kazio Škirpos vardu. Juk gatvės pavadinimai turėtų atspindėti dabartinių miestiečių vertybes. Tarybos nariai priesiekė ginti demokratiją, Konstitucijos principus. Gatvės turi būti pavadintos laikantis šių principų, teigia pavadinimų tvarkos aprašas.

Tarybos nariams neturėtų būti sunku nuspręsti kaip balsuoti dėl mažo akligatvio pavadinimo, kuris prieš 20 metų per klaidą pavadintas profašisto Kazio Škirpos vardu. Juk gatvės pavadinimai turėtų atspindėti dabartinių miestiečių vertybes. Tarybos nariai priesiekė ginti demokratiją, Konstitucijos principus. Gatvės turi būti pavadintos laikantis šių principų, teigia pavadinimų tvarkos aprašas.

Tarkim, turime Basanavičiaus gatvę dėl to, kad Basanavičius kovojo už tą demokratinę, laisvą Lietuvą, kurioje mes dabar gyvename laisvai ir džiaugamės dėl to. Tai moralės norma ir Basanavičiaus gatvės pavadinimas tikrai nekursto rasinės neapykantos.

O Kazys Škirpa pasmerkė Basanavičiaus demokratiją ir mėgino sukurti fašistinę, nelaisvą, nacių Lietuvą be jos žydų. Jis ragino savo bendrapiliečius paruošti (išvalyti nuo žydų) žemę vokiečių armijai, tai yra padėti Hitleriui su genocidine lebensraum misija rytų Europoje. Išduodamas žydus ir visas kitas Lietuvos „svetimas rases“ diplomatas Kazys Škirpa tarsi norėjo užtikrinti, kad Hitleris pagerbtų ir globotų lietuvius, leistų jiems gyventi po Lietuvos trispalve. Taip man sako Škirpos gynėjai rimtu veidu, tarsi nebūtų problemų su tuo planu.

„…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.“

K. Škirpa.

Ar suprantate Škirpos plano absurdą?

Škirpos planas – ne tik akivaizdus, grubus nusikaltimas prieš žmoniją (atskirti dalį žmonių pagal „rasę“ ir juos diskriminuoti, apriboti jų laisves, „išvaryti“ juos, uždaryti getuose, padaryti iš jų antrarūšius piliečius). Tai kartu absurdiškas planas, kurio sėkmė priklauso nuo uber-rasistų nacių noro gerbti ir globoti svetimą rytų europiečių rasę. Nu, that was never gonna happen.

Hitleris daug metų aiškiai deklaravo milijonams žmonių, kad rytų Europos teritorijoje gyvens tik šlovingos civilizacijos arijai. Jis tikrai neturėjo omenyje suteikti nepriklausomybę bei suverenitetą Lietuvos beraščiams bulvių augintojams po kažkokia raudonos, žalios ir geltonos trispalve. Jis, žinokite, apie rytų Europos okupaciją net knygą parašė kalėjime, ar girdėjote? Bestselleris. Manau, kad Škirpa apie tą knygą žinojo. Škirpa nusprendė rizikuoti ir vis tiek flirtuoti su naciais, kopijuoti juos, kad jie Lietuvą gerbtų kaip mažąjį brolį. Tai buvo jo sprendimas, niekas jo neprivertė taip spręst. Akivaizdu, kad pagal leksiką, toną, temas – Škirpos propaganda buvo tik prastas Goebbels retorikos plagiatas ir nieko daugiau.

Viską, ką čia parašiau yra visuotinai pripažinti faktai, o ne kontroversiška propaganda. Nėra čia argumentų, pagrįstų klastotais KGB dokumentais, kaip buvo Vanago atveju. Škirpos atveju niekam nereikia klastotų dokumentų – turime autentiškus. Per daug metų diskusijų, straipsnių, debatų, nei vienas istorikas nėra kvestionavęs šios informacijos šaltinių, autentiškumo, autorystės. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtino, kad Škirpos veikla buvo antisemitinė, neneigė jo dokumentuotų žodžių šaltinių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (t.y. institucija, kuri deda visas įmanomas pastangas tam, kad Škirpos vardas liktų švarus) pripažino, kad jo veikla antisemitinė, nekvestionavo šaltinių autentiškumo, nors labai norėtų viską nurašyti ir paneigti. Nepaneigė, nes negali paneigti.

Istorikas, konservatorius Arvydas Anušauskas yra viešai deklaravęs, kad jam Škirpa – joks herojus. Gal tada konservatoriams jau ir nereikia palaikyti to gatvės pavadinimo?

Klausimas dėl šio gatvės pavadinimo turi būti paprastas. Žmogus, kuris vardan fašizmo veikė prieš Lietuvos laisvę, kurstė prieš dalį Lietuvos žmonių pagal rasę, neturėtų būti pagerbtas gatvės pavadinimo suteikimo budu, ir viskas.

Ir tuometiniame ir dabartiniame kontekste – „išvaryti“ žydus iš šalies puikiai suprantama daugumai žmonių kaip žiaurus, nežmogiškas, neteisingas sprendimas. Juk tūkstančiai lietuvių bandė išgelbėti savo kaimynus, o ne išduoti juos vardan ką tik parvеžtos Hitlerio saulės. Nuo ko jie gelbėjo kaimynus, jei niekas nežinojo, kad naciams nepatinka žydai? Šis nepatogus faktas akivaizdžiai rodo, kad lietuviai tais laikais turėjo iš ko rinktis, nors visi pasirinkimai – saubingai pavojingi. Šiandien retrospektyviai (nes kitaip mums neįmanoma) žiūrime į žmonių veiksmus praeityje ir sprendžiame kam paploti, kam ne. Tas procesas nuolatinis ir nesibaigiantis, nes istorija yra gyva.

Kasdien turime spręsti – kokius pasirinkimus aukštinsime ir įamžinsime gatvės pavadinimais?

Kitaip tariant – dėl kokių pasirinkimų sakysime, kad gatvės pavadinimo suteikimas nedera?

Yra žmonių, kurie Škirpos pasirinktą pronacistinę strategiją antrame pasauliniame kare vadina „kova už nepriklausomybę“. Aš ten jokios „Lietuvos nepriklausomybės“ nematau – tikrai nėra ten jokios laisvės, demokratijos, dabartinių Vilniaus miestiečių vertybių.

Keista ta Škirpos kova už nepriklausomybę, jei 1941 m. jis padeda okupantui vykdyti savo šalies invaziją ir nepriklausomybę deklaruoja tik 1944 m.

Turbūt girdėjote, kad jokiu būdu negali Škirpa būti antisemitinis fašistas pronacis, nes jis buvo nacių įkalintas. Tarsi naciai niekada neįkalindavo savo bendražygių po kokio nors nusutarimo. Tarsi laukti tris metus drauge su Hitleriu, tada pamatyti, kad po Stalingrado nesėkmės vėjai keičiasi į kitą pusę ir tik tada deklaruoti nepriklausomybę – herojiškas pasirinkimas?

Turbūt girdėjote, kad Škirpa priešinosi vietinio Lietuvos SS bataliono įsteigimui. Tai galimai yra tam tikros nepriklausomybės išraiška – na, Škirpa kovojo už tai, kad nacių išgalvotas rasistines fašistines nesąmones vykdytų vyrai po Lietuvos trispalve, o ne po nacių svastika. Nesu tikras, ar tai yra stiprus argumentas už gatvės pavadinimo suteikimą. Tai labiau menkinimas tos vėliavos, kurią jis 1919 m. iškėlė virš Gedimino bokšto.

Turbūt girdėjote, kad viskas, ką darau Lietuvoje yra Kremliaus suplanuotas žydomasoniškas sąmokslas Lietuvos nutautėjimui. Na, mielieji Tarybos nariai, tikiuosi žinote, kad nesu rusų agentas, o jei Putino propaganda jums nepatinka – gal nesuteikit jam dovanų? Kalbu apie tokią dovaną kaip Russia Today antraštė: “Outrage as Vilnius City Council confirms fascist streetname in historic town center”. Bus ir Jerusalem Post, gal ir dar kartą New York Times. Tai gali būti tarybos narių pirštų judėjimo rezultatas.

Galbut 15min „Tribūnoje“ jūs perskaitėte profesoriaus Landsbergio paskutinius paistalus ta tema. Liūdna skaityti, nes jam akivaizdžiai sunku surasti argumentus už Škirpą. Telieka įsijungti dūmų mašiną ir prabilti apie įvairius dalykus, o ne apie tai, kaip Škirpa pasmerkė Basanavičiaus demokratiją:

Vytautas Landsbergis: Škirpa ir Zebedenas, arba Škirpa ir Cvirka

Prof. Landsbergio straipsnio pradžia – apie Noreiką, o ne Škirpą [pssschhhhhhhhhhhhh, sako dūmų mašina].

Antras paragrafas – pseudopoezija apie tai, kad vienas tarybos narys nori ištrinti Škirpos vardą su trispalve [psssssssssscccchhhhhhhhhhhh tik vienas tarybos narys ir jis – nepatriotiškas. Ar primena kažką? Psssscchhhhhhhhhhhhhh].

Trečias paragrafas – pavadinimo pakeitimas charakterizuojamas kaip „pažeminanti bausmė mirusiam asmeniui“ [Psssssscchhhhhhhhhhhhh apie mirusius – arba gerai arba nieko Pssssscchhhhhh]. Tada profesorius apibendrina situaciją taip: „bausmė už pasakytą (jei tikrai taip) [Psssssschhhhhhh “jei”? Čia galimai klastoti KGB dokumentai? Taip, galimai!] nedraugišką žodį [Pssssssssschhhhhh raginimas išvaryti parazitus iš šalies tėra smulkus nedraugiškumas], kuris galėjęs ką nors [Psssssschhhhhhhhhh Lietuvos Holokausto vykdytojai yra „kas nors“] paskatinti žiaurumui [Psssssschhhhh ne genocidas, o tiesiog kažkokie žiaurumai]“.

Toliau Landsbergis tęsia keistai argumentuodamas, jog būtų neteisinga įtraukti absoliučiai visus komunistus į „genocido vykdytojų sarašą“. Kažkur reikia brėžti liniją, ane, profesoriau? Kažkur ten, kur nepapultų Škirpa? Čia kaip ankstesniame jūsų straipsnyje, kai argumentavote, kad Noreika buvo paprastas klerkas: lyginote jį su kaimo mokytoja ir teigėte, kad negalima bausti kaimo mokytojų, todėl ir negalima nubausti to, kuris pasirašė getų įsteigimo įsakymą. Tokia jūsų „logika“.

O tai reiškia, kad negalime nubausti Škirpos, nes jis irgi kaimo mokytojas, kuris žmonių pats nešaudė?

Atsargiai su tokia argumentacija.

Primenu, kad Lietuva pripažįsta tarptautinį antisemitizmo apibrėžimą, kuris pateikia tokį antisemitizmo formos pavyzdį:

„Nacionalsocialistinės Vokietijos ir jos šalininkų bei bendrininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų tautos genocido (Holokausto) fakto, masto, mechanizmo (pvz., dujų kamerų) ar jo tyčinio pobūdžio neigimą.“

Yra teisininkų, kurie argumentuotų, kad profesoriaus straipsnis galimai atitinka šiuos kriterijus.

Ir visos tos „kaimo mokytojo“ argumentacijos yra tiesiog nesąmonė, kai pagalvoji, kad konservatoriai bei pats profesorius daug metų kovoja tam, kad Cvirkos vardas būtų ištrintas, nors ir Cvirka pats žmonių nešaudė.

Beje, aš Vilniaus miesto taryboje irgi siūliau pakeisti Cvirkos aikštės pavadinimą, o komisijos pirmininkas mane informavo, kad jam neaišku apie kokį pavadinimą kalbu, nes tai skveras, o ne aikštė! Įsivaizduokite…

Vis dėlto Landsbergis puikiai žino ką daro ir jis tai daro labai atsargiai. Kai kam nors reikia visiškai absoliučiai peržengti ribas ir totaliai sudirbti priešus, jis skambina Vytautui Valiušaičiui ir įsako kokį Delfyje publikuoti kokią tiradą. Anksčiau buvo lengviau, jie tiesiog rašė, kad pavadinimo keitimo klausimą kėlė tūpas užsienietis, neturintis nė žalio supratimo apie didingą Lietuvos istoriją. Dabar jiems sunkiau, nes šiuo metu svarstomas siūlymas yra ne mano, o Lietuvos piliečio, ir miesto meras jam oficialiai antrina.

Škirpos gynėjai jau desperatiškai kovoja už „nepriekaištingos“ reputacijos žmogaus šlovinimą. Nebėra racionalų argumentų, lieka tik dūmų mašinos. Paskutinis Valiušaičio straipsnis buvo tokios prastos kokybės propaganda ir melagiena, kad pateikiau skundą visuomenės informavimo etikos komisijai. Rimtai, chebra, aš nesu rusų agentas, OK? Jei rimtai galvoji, kad aš – rusų agentas, siūlau eiti į Prezidentūrą paklausti, kodėl dar nesu pagautas. Sakysite, kad Škirpos alėjos pavadinimas nekursto neapykantos? Perskaitykite komentarus po bet kuriuo Valiušaičio straipsniu apie Škirpos didingumą.

Grižkime prie temos ir baikim šį mano nioliktą straipsnį apie Škirpą.

Taryba balsuos dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo.

Bet ir ne visai dėl to… Juk čia politika. Yra dalis tarybos narių, kurie ramia sąžine palaikys fašistą, norėdami vienai dienai pakenkti Vilniaus merui. Yra tarybos narių, kurie palaikys iniciatyvą tik dėl ko nors mainais. Yra tarybos narių, kurie nuoširdžiai galvoja, kad aš esu žydomasonų projektas naikinti Vilnių. Ir taip toliau.

Siūlomas pavadinimas – Trispalvės alėja – gerbia tą herojišką veiksmą iškelti vėliavą virš šalia esančio bokšto, gerbia ir visus to veiksmo dalyvius. Pakabinkite apie tą veiksmą memoralinę lentą. O gatvės pavadinimas nedera, nes tuo būdu tikrai nutylima Škirpos tamsioji biografijos pusė. Kitaip tariant, taip Škirpa pristatomas kaip nepriekaištingos reputacijos žmogus, Basanavičiaus lygio – nors prakeikė Basanavičių.

Kas toliau? Kiek „pusiau“ herojiškų herojų turime? Kiek „pusiau“ blogų žmonių „patys nešaudė“? Ar turėsime pakankamai daug gatvių, jei nuleisime barjerą taip žemai? Ar toks žemas barjeras atitinka dabartinės visuomenės normas?

Galimai daugumai tarybos narių dzin Holokausto aukų argumentas, kad profašistinio žmogaus vardas ant gatvės pavadinimo lentelės Vilniuje nedera. Juk tarybos nariai nepraras rinkėjų balsų, jei balsuos prieš keitimą. Šis klausimas didelei daugumai rinkėjams yra absoliučiai nesvarbus ir jie net nežino kas yra Kazys Škirpa. Žiniasklaidoje šis epizodas užtruks daugiausiai 36 valandas.

Visai gali būti, kad dauguma tarybos tiesiog panaudos progą politiniam futbolui. Spirs ir džiaugsis, kad Vilniaus merui sunku ginti vartus. Džiaugsis, jei Meras bus sužeistas dėl pražangos.

Nesijaudinkite, Lietuvos sinicos, landsbergiai ir valiušaičiai. Visai gali būti, kad Vilniaus taryba patvirtins tą fašistinį gatvės pavadinimą viso pasaulio akivaizdoje. Pasaulio, kuriame profesoriaus argumentai apie „kaimo mokytojus“ negalioja. Tas absurdiškas, nelogiškas, mirusių negerbiantis groteskas galbūt tęsis dar ilgai. Vilniui, Lietuvai ir pasauliui tai būtų žingsnis atgal. Profesoriui – tik eilinė trumpalaikė Pyro pergalė.

Čia tik dalis mano kalbų taryboje ta tema:

https://youtu.be/6spEjyolFZk?t=8819

https://youtu.be/N1jnCtnizyc?t=11648

https://youtu.be/–GVay4NKzo?t=9432

https://youtu.be/bYE5SoNzjHM?t=10975

https://youtu.be/fksB2Rmzl0Q?t=10052

https://youtu.be/v4ROYMaBzTI?t=10879

Ir čia visi mano straipsniai:

Viskas apie Škirpos alėją
Laiškas lietuviams
Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą
Pakeiskime vienos alėjos pavadinimą ir apie mus rašys visa pasaulio žiniasklaida

Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimas – 16 negaliojančių argumentų prieš

Apklausos rezultatas – 70% už keitimą: https://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa


Tagged: