Tai buvo kažkokia klaida. Aš pabandžau legalizuot ice cream vans, o ne foodtrucks. Ice cream van (emigrantai išvykę į Britaniją jau žino) yra transporto priemonė su šaldytuvu, pritaikytu prekiauti ledus, laisvai važiuoti bet kur, sustot bet kur (pagal KET) – prekiauti trumpai ir išvažiuot.

Neapsimoka jiems stovėti vienoj vietoj visą dieną, that’s the point – turi važiuot ten, kur klientai bus laikinai, pvz. prie ofiso pietų metu, tada į mokyklą kai išeina moksleiviai, tada į stotį kai važiuoja namo ofiso darbuotojai, atsitiktinai surandi kiemą, kur daug vaikų žaidžia fulę, etc tai tik pavyzdys. Nu ir tarkime prie stadiono gali atvykti, jei vyksta rungtynės arba prie parko, jei geras oras ir visi nori ledų.

Tokia organiška sistema geriau nei pastatyt ledų kioskus ant kiekvieno kampo ir priekauti tik 5% paros laiko.

Ciuju ledų furgonai jau seniai populiarūs būtent Britanijoje, nes ten žemė brangi, gyvena daug žmonių, tik turtingieji turėdavo savo šaldytuvą namie, ir dėl to reikia labai efficient ledų platinimo tinklą sukurt kažkaip, ane?

Kadangi kalbame apie Britaniją, o ne CCCP, tas tinklas atsirado organiškai ir yra visiškai decentralizuotas – kinta dinamiškai pagal rinką. Prekeiviai rizikuoja savo pinigais, važiuoja ir bando surast pirkėjus. Prekeiviai gauna pajamas pagal pardavimų kiekį, o ne valandų kiekį. Jie pasirinko savo prekių selekciją ir dažo truck’ą kaip nori. Žmonės gauna daug ice cream pasirinkimų net neturint savo šaldytuve. Capitalism win.

Nu ir aš atvykau į Lietuvą ir galvojau “blemba kur jūsų ledų furgonai?”

Nu ir išrinkote mane į miesto Tarybą, ir paklausiau ten ““Ė, kur gi jūsų ledų furgonai?”.

Nu ir gavau atsakymą “kas yra ledų furgonas?”.

Neturite ledų furgonų? KPŠ? O gi kaip jūsų vaikai perka ledus? Parduotuvėje?

Gi aš kartais tas tūpas stereotipinis imperialistinis britas, kuris nesupranta kaip įmanoma žmonėms gyventi be britiškų dalykų.

Reikia kažką dariti.

Taigi, legalizavau ice cream vans. Atėjau, nepamačiau, legalizavau.

O kai legalizavau ice cream vans ir leidžiam jiems parduot bet kokio maisto, gaunasi foodtrucks’ai!

Oops! Net nei vieno ice cream van nepamačiau, bet atsirado daug foodtrucks’ų. Gi pagal rinkos poreikius. Foodtrucks’ai Vilniuje reikalingi ir madingi. O ledų sezonas labai trumpas.

II dalis – Patarimai Kaunui

Aš nesu patenkintas dabartiniu foodtruck reglamentavimu, bet šitas “pilotinis projektas” jau vyksta ilgai be didelių problemų ir tai yra gera pradžia.

O šiandien girdėjau veidaknygoje, kad žmonės ir Kaune nori foodtrucks’ų, bet ten, Lietuvos antrame mieste, vis dar neleidžiama taip prekiauti. Norėjau pasidalinti savo patirtimi Kauniečiams ir gal Kaune projektas galėtų būti dar geresnis už Vilniaus.

Šiuo metu Vilniuje gali pirkt leidimą seniūnijoje (išskyrus senamiesčio) kur nori prekiauti ir tada galėsi stovėti iki valandos bet kur, pagal KET. Online gali atnaujinti leidimą kai baigiasi. Leidžiama pirkt daugiau nei vienos seniūnijos leidimą. Būtinas higienos sertifikatas (tai duoda Valstybinė Maisto ir Veterinarijos tarnyba, o ne Savivaldybė).

Ką pasakyčiau Kauno savivaldybei?

  1. Svarbiausia – kad žmonės suprastų skirtumus tarp mobilios prekybos ir prekybos tam skirtose vietose. Visa “foodtruck” esmė yra, kad važinejama po miestą laisvai. Mes čia nekalbam apie apibrėžtus plotus, kur leidžiama sustot. Deja, Vilniuje reglamentavimas kalba apie “maršrutą” ir tai klaidina žmones. “Maršrutas” gali būti “po miestą”. Tačiau, girdžiu, kad kartais seniūnai to nesupranta ir galvoja, kad reikia patvirtinti kažkokį “maršrutą”. NEREIKIA. Įsivaizduokite kokia nesamonė būtų, jei vargšas seniūnas turėtų sedėti ten prie žemėlapio ir patikrinti kiekvieną vietą kur įmanoma sustoti pagal KET, nupiešti galimus “maršrutus” ir prognozuoti kur bus paklausa? Nu gi koks skirtumas, jau turime KET. Foodtruck būtinai tūri būti laisvas, o ne su suplanuotu “maršrutu” iš anksto. Kai kalbame apie “foodtrucks”, leidžiame sustoti BET KUR PAGAL KET, ir tik valandą laiko, kad netaptų nuolatiniu sustojimu, aka stacionerius. Stacioneriams yra skirtingas leidimas.

  2. Obviously, labai sunku kontroliuot tą “vienos valandos” apribojimą, bet jeigu foodtrucker’is piktnaudžiautų leidimu ir gyventojai skundžiasi seniūnui – yra numatytų sankcijų ir viskas OK – galime nubaust arba atimt leidimą. Faktiškai yra vietų, kur foodtrucks’ai stovi labai ilgai, bet jeigu niekas nepyksta, kame bėda? Bėda tik ten, kur daug skirtingų foodtrucker’ių nori stovėti. Tai gali būti sunku reguliuoti. Mes net su draugu kompiuterastu, “game theory” specialistu kalbėdavom apie kažkokią aukciono sistemą, bet nepavyko surasti paprasto mechanizmo garantuoti fairness ir įvairovės, išvengti korupcijos ir piktnaudžiavimų. Viskas laikosi ant foodtrucker’ių norų saugoti industrijos gerą reputaciją – jie kalba tarpusavyje ir žino, kad būtų blogai jeigu būtų chaosas ir muštynės. Bet… jeigu atsiras dar daugiau foodtrucks’ų – gal tada tikrai reikės kažkokios loterijos, nes kitaip nežinau kaip padalinti leidimus teisingai.

  3. Mano nuomone – vienos valandos yra per trumpai, ypač jeigu gaminate burgerius ir tt. Toks skirtumas tarp foodtruck ir icecream van. Icecream van gali parduot produktą labai greitai ir nereikia paruošt arba kept produktų truck’e. Dėl to, jie literally važinėja į kiekvieną kiemą, paleidžia muzikėlę – visi vaikai bėga pirkt ledų, apsiperka per 10 min ir tada truck’ui apsimoka išvažiuot į sekanti kiemą ir t.t. O Vilniuje su foodtrucks’ais dažnai reikia net 3 valandų, kad apsimokėtų sustot, paruošt virtuvelę, priekaut, pakuot viską ir išvažiuot kitur.

  4. Nesuprantu, kodėl reikia pirkti atskirą leidimą kiekvienam rajonui. Gal galėtų galioti visur mieste, už vienodą kainą visiems.

  5. Galimybė atnaujint online labai padėda.

  6. Nu ir senamiestyje gal leiskite prekiaut ir kontroliuot. See what happens. Yra kontraargumentas, kad senamiestyje – foodtrucks’ai gadina miesto įvaizdį. Čia jau visiška nesamonė, kažkoks blefas. Visų pirmą, bent Vilniuje foodtrucks’uose yra visokių hipsteriškų deluxe burgerių už 6EUR. Trucks’ai atrodo gražiai, visi dažo savo truck’ą skirtingai pagal savo rinką. Super. O stovėti centrinėj zonoj kainuoja daug ir nėra ten daug vietos foodtrucks’ams apskritai – vietų kiekis ir įvažiavimų į senamiestį galimybės net sumažėja. O ten kur YRA vietos – why not? Tik trumpam. Su galimybe atimti leidimą nuo pažeidžiančių foodtrucker’ių, jei norite. Gal ir didesnė leidimo kaina.

  7. Įspėju, kad girdėjau daug snobizmo, net rasizmo, apie “kebabtruck invaziją” ir civilizacijos pabaigą. O natūraliai senamiestyje yra daugiau pinigų ir dėl to geriau prekiauti brangesniais produktais. Ir jeigu to maisto receptas iš Turkijos, ar rimtai reikia pradėti kalbėti apie smirdančius babajus?

  8. Oj – gera idėja! Gay rainbow icecream truck. Senamiestyje. Kas bus pirmas? Kaunas ar Vilnius?

  9. Tikra priežastis, dėl ko neleidžiama foodtrucker’iams prekiauti senamiestyje yra, kad ten restoranų savininkai jau moka daug mokesčių ir patalpų nuoma brangi – gaunam daug pajamų nuo jų ir dėl to jie stipriai lobina neleisti foodtrucks’ams konkuruoti senamiestyje. Tarsi visi restoranai užsidarytų, jeigu būtų įmanoma greitai pirkti sumuštinį mobiliame kioske kažkur. Nesu tikras, kad labai konkuruoja. Jeigu žmogui reikia per 3 min nusipirkt maisto, jam restoranas net neįdomus. Apskritai – kas čia per lygybė prieš įstatymą, jeigu vienam reikia konkuruoti laisvoj rinkoj, o kitiems – nereikia konkuruoti, nes tiesiog. Ten kur mažiau konkurencijos – kainos didesnės, net jeigu kokybė blogesnė.

  10. Kauniečiai, nepamirškite kad foodtrucks’ai gali būti ir fun. Miestuose, kur nuo 60-ujų ice cream vans važinėja, gyventojai galvoja, kad tai yra linksma ir neliečiama tradicija. Ir ne tik dėl ledų. Prisimenu kaip Anglijoje girdėjau tas muzikėles (liet k. – neleidžiamas triukšmas) ir bėgau su šypsena pirkt ledų. Visi tai prisimena – ta muzikėlė iškart primena vasarą, laisvę, saldumą ir jaunystę. Jeigu būčiau Tarybos narys Anglijos mieste ir pasiūlyčiau uždrausti ice cream van muzikėles – būtų tarptautinis skandalas ir turėčiau atsistatydinti. Prašau, leiskite Kauno vaikams girdėti kartais tą muzikėlę – įteisinkite muziką gatvėse truputį, nes linksma.