Čia istorinis anonsas. Vilniaus savivaldybėje dirbs Naktinės ekonomikos komisija, ta prasme Vilnius prisijungs prie dešimties pasaulio miestų, kuriuose vienaip ar kitaip savivaldybė rimtai žiūri į naktinę ekonomiką ir turi specifinį instituciją tam skirta.
Komisija dar neįsteigta, bet bus. Tai patvirtinta koalicijos sutartyje, meras tai įsteigs. Komisija patars merui dėl naktinės ekonomikos reikalų.
Bet palauk… kas tai yra ir omg КODĖĖĖĖL? 🙂
Tarybos narė Deimantė Rimkutė dabar organizuoja konsultacijų procesą, pagal ką bus nustatyti komisijos veiklos prioritetai. Pirma konsultacija atvira visiems gyventojams, visiems proga išreikšt savo idėjas, problemas, norus, paklausti klausimus.
Eventas čia:
https://www.facebook.com/events/2842872942451024/
Čia idėja ne iš dangaus, čia daug žmonių darbo per praeitą kadenciją, čia nelengvas procesas. Vilnius tikrai ne pirmas miestas, kuriame buvo tokių problemų kaip triukšmo skundai ir policijos reidai. Miestai kaip Amsterdamas ir Berlynas jau dešimtmečiai dirba ant tokių problemų, o mes Vilniuje ką tik pradėjom.
Kai buvau reiverių išrinktas ir tapau Vilniaus miesto savivaldybės žinomiausiu DJ, naturaliai išėjo taip, kad kovojau už Vilniaus naktinio gyvenimo laisvę, saugumą, kokybę ir pelningumą visiems, ypač vietiniams muzikantams. Bet ir kaip DJ, puikiai žinau, kad triukšmas erzina, ir, kad butina surasti kompromisus, turėti skaidresnių procesų, kad būtų įmanoma spręst konfliktus racionaliai.
Na ir kaip DJ puikiai žinau apie naktinio gyvenimo kulturinę vertę, socialinę vertę, ekonominę vertę bei naktinės ekonominės veikėjų problemas.
Kituose miestuose, kaip ir Vilniuje, atsirado žmogus kuris pradėjo pastatyti tiltus tarp reiverių, savivaldybės, barų, muzikantų, net policininkų. Kažkoks politiškai aktyvus DJ, MC, promoteris arba šiaip šokių muzikos ekspertas tapo de facto “naktiniu meru”, o kai kuriuose miestuose – de jure.
True story – nusprendžiau kandidatuot į tarybą, nes draugas pajuokavo po vakarėlio (į ką atėjo policijos pareigūnai dėl triukšmo) – “Kandidatuok į tarybą, galėsi pakeist reglamentą!” 🙂
Na, per 4 metus man nepavyko pakeist reglamentą labai daug, nors sugebėjau legalizuot mobilus foodtrucksus. Bet, meras įgaliojo mane atstovaut Vilnių tarptautinuose naktinės ekonomikos konferencijose kaip Vilnius Night Mayor.
Neįmanoma de jure tapti naktiniu meru, nes tokios sąvokos neegzistuoja ant poperiaus ir Lietuvoje turbūt niekada neegzistuos, nes gi pagal VLKK zombių mąstymas – meras yra MERAS ir omg negali būti DU merų! Kaip ir Renata Cytacka pajuokavo su manim “o davaj aš busiu rytinė merė” 🙂
Na, aš naktinis meras de facto ir Night Mayor de jure, nes VLKK nereguluoja anglų kalbos savokas 🙂 Bet aš tik Night Mayor de jure kai meras įgalioja mane, tada kaip cinderella dingsta mano oficialūs statusas kai išlipau iš lektuvo Vilniuje.
Žodžiu, it’s complicated, bet sakykim taip – jei kitas žmogus nori tapti naktiniu meru, davaj parašyk man laišką, let’s talk. O kol kas aš – naktinis meras, nori nenori. Daugeliuose miestuose naktinis meras – neoficialus. Ten kur naktinis meras oficialus – būna problemų, nes postas politizuotas. Vilniuje labai vilnietiškai hibridinę sistemą turime – naktinis meras yra buvęs tarybos narys išrinktas reiverių, bet tik de facto.
Jei rimtai, mano darbai “naktinio mero roleje” arba patvirtins mano svorį arba ne. Kadangi postas neoficialus, jis egzistuoja tik kol žmonės apie tai kalba. Bet kurią sekundę visuomenė galėtų tiesiog prarast pasitikėjimo manim ir išmest mane iš simbolinio neegzistuojančio posto be ceremonijos.
Na bet privalumas tame, kad dabar esu nepriklausomas ir laisvas veikti, o ne pririštas prie tarybos arba oficialaus posto ribų.
Jei aš nebusiu naudingas visuomenei – de facto nebusiu naktinis meras.
Todėl stenguosi būti naudingas visuomenei.
Taryboje galu gale kolegos suprato, kad aš už racionalį dialogą, o ne anarchiją. Mano iniciatyva pakviest konsultantus padėt mums suprast Vilniaus naktinę ekonomiką, rekomenduot mums geriausią praktiką, padėt mums parašyti naktinę strategiją.
Tarp rekomendacijų – įsteigti naktinę komisiją, kur gali būti aptarti tos sferos klausimus su atstovais iš visų kampų – policijos, savivaldybės administracija, politikai, verslininkai, gyventojai. Kad būtų nuoseklios koordinacijos sprendimų, daugiau skaidrumo, geresnių kompromisų.
Atėjo rinkimai, vilniečiai išrinko Deimantę Rimkutę ir ją išreitingavo tiek daug, kad tik meras gavo daugiau balsų. Vienas jos trys prioritetų – naktinė ekonomika.
Ką tik prasidėjo kadencija, ir bam – policija reidina Perona ir Platforma. Puikūs pavyzdys. Štai dėl ko mum reikia naktinė komisija, nes dabar vyksta tik konfliktai, eskaluoja grasinimai, niekam neaišku kas teisus, nėra aiškaus budo apraminti visus ir šnekėti konstruktyviai. Čia potencialiai labai pavojinga situacija.
Todėl Deimantė organizavo susitikimą atvirą visiems, kur visą informaciją apie komisijos veiklą ir naudą išgirsite, ir tada jūs patys nuspresite kokie bus komisijos prioritetai.
Jei negalite atvykti patys, rašykit laiškus deimante.rimkute@vilnius.lt ir garantuoju kad viską atididžiai perskaitys daug žmonių įvairiose institucijose, busite išgirsti. Žinau, kad visi taip sako, bet tikiu Deimantei ir jau daug susitikimų vyksta šia tema, tai ant bangos. Išreikšt savo norus jau dabar, nesvarbu ar muzikantas, baro savininkas, trijų vaikų mama. Visi vilinečiai laukiami.