Kai atsitinka fakapas, gali arba tyrinėti, analizuoti ir pripažinti klaidas, arba mojuoti rankomis, įsijungti dūmų mašiną ir vartytis iš gaidžio. Deja, bet mūsų savivaldybė pasirinko antrą variantą. Tuo tarpu aš šiuo tekstu išbandysiu pirmą variantą, nes esu Naktinio avilio idėjos iniciatorius ir galų gale – atsakomybę prisiimu aš. Visi mes galime pasimokyti iš šio fakapo, jei tik norime. Taip pat svarbu, kad analizę atliktų žmogus, kuris žino apie ką šneka, o ne random politikai, patarėjai ir administratoriai, kurie turi kitų interesų, bet neturi reikalingų žinių šioje sferoje.
Ar buvo paprasto žioplumo? Ar buvo korupcijos? Ar valdžia pramiegojo ir ignoravo įspėjančius ženklus? Ar buvo melo ir dezinformacijos? Ar buvo tinginystės gilintis į temą? Ar procedūrose yra sisteminių problemų? Trumpas atsakymas – taip, buvo daug visų šių dalykų.

Ilgą atsakymą pradėkime nuo pačio proceso analizės.

Nu ne. Pradėkime nuo arklių ekskrementų.

Arklių ekskrementai

Savivaldybė kasdien leidžia mūsų pinigus pagal labai prastas procedūras, labai greitai, už uždarų durų. Nežinau kiek tūkstančių dalykų per sekundę vizuoja tie šimtai darbuotojų, bet žinau, kad procentas vizuojančių, kurie skaito ką vizuoja, yra baisiai mažas.

„Nėra laiko“ kruopščiai gilintis į „kiekvieno cento“ panaudojimą, „nėra laiko“ konsultuoti gyventojus. Visus vargina „vakarietiškai“ įtraukti plataus spektro interesų grupes į sprendimų procesus, todėl procesai yra labiau kaip demokratiško cukraus glajus ant šūdo torto.

Administracijos direktorius Povilas Poderskis apie Naktinio avilio konkurso rezultatą sakė taip: „Pralaimėtojai visada skundžiasi“. Jis tai pasakė bandydamas nurašyti visus skundus dėl komisijų sprendimų, tarsi komisijų sprendimai visada teisingi ir pralaimėtojai tiesiog nemoka mandagiai pralaimėt. Radistai ir taip pasakė per KK2 – šūdiną laidą, kuri apsimeta „žurnalistine“, transliuoja Radistų nuomonę apie laimėtą konkursą ir neprimena žiūrovams, kad Radistų laida transliuojama per tą patį LNK kanalą. Gal ir derėtų tarybos nariui Gediminui Jauniui priminti salei, kai jis entuziastingai gina savivaldybės komisijos sprendimą duot Radistams patalpas lengvatinėm salygom, kad jis buvo Radistų laidos prodiuseris.

Šiaip Radistų ir savivaldybės argumentacija sutapo 1:1, tarsi suderinta iš anksto, bet turbūt tai tik sutapimas. Aš tik pakeliu vieną savo antakį dėl to, kad Radistų nebuvo teisme, o juos atstovavo kažkoks buvęs Delfi darbuotojas Justinas Vanagas, kurio vardas triggerina Google labai smarkiai, ypač kai įvestas kartu su raktažodžiais “stt” arba “zuokas”.

Gandai apie save

Esu girdėjęs kosminius gandus apie save. Gyvatynas, ta savivaldybė. Buvo sakoma, kad aš pats parašiau konkurso sąlygas, o realybėje aš tiesiog pasakiau administracijai apie savo idėją ir jie sugalvojo tuos saugiklius. Jie formulavo sąlygas ir jie pateikė projektą tarybai. Niekas nepastebėjo, kad saugikliai – neveiks. Neveikė. Oops 🙁

O kokia nelogiška konspiracijos teorija čia – Markas yra Vėjų šalininkas kuris sugalvojo saugiklius taip, kad Radistai galėtų laimėt! Genialu!

Kvailiausias gandas yra tas, kad sugalvojau Naktinio avilio idėją kaip būdą proteguoti Vėjus. Nu xebra, kamon, iš tikrųjų aš kaltas dėl Vėjų uždarymo, nes aš tas kuris kovojo tam, kad būtų konkursas – būtų rizika, jog Vėjai nelaimės.

Jei mano tikslas būtų buvę proteguoti Vėjus, galėjau lengvai eiti pas Zuoką, susitart, kad drauge stumsime visų Vilniaus g. 22 barų nuomos sutarčių pratęsimus už esamą kainą, ir hoplia. Vėjai egzistuotų dar penkis metus. Dėl grožio galėtų administracija pasiūlyti pakelt kainą biški, bet vis tiek pratęsti ne konkurso būdu. Yzy! Ir niekas to nepastebėtų, nes kiti tarybos nariai nesupranta kiek kainuoja kv. m. Vilniaus gatvėje ir svarstymo pradžioje nežinojo, kad tos patalpos yra gal vertingiausios mieste. Šiaip visiems Vilniaus g. 22 buvo dzin, nes tai labai mažas reikalas palyginus su stadionu.

O ką aš padariau vietoj dylo su Zuoku dėl mažų kainų? Aš visiems sakiau, kad kaina turi būti kosminė. Kreizi durnas aš, visiškai.

Zuoko frakcijos narys Šilgalis sakė visai Tarybai, kad aš korumpuotas ir planuoju Vilniaus g. 22 turėti savo ofisą. Todėl pusė Taryba galvojo, kad aš korumpuotas, o ne Zuokas. Magic.

Juokingiausia teorija – Markas pats maketavo Vėjų pareiškimą! Žėk! Marko sukurtas Naktinio avilio logotipas yra ant pareiškimo viršelio!

Gal gando skleidėjai nesupranta kaip kompiuteriai veikia, bet principas toks – įmanoma bet kam downloadint mano sukurtą logotipą iš viešo tinklalapio ir tai įdėti į pdf’ą. Logotipas buvo paviešintas daug mėnesių prieš konkurso skelbimą ir tūkstančiai žmonių tai pamatė.

O tas Justinas Vanagas teisme pasakė, ta prasme actually teisme pasakė, kad viskas čia akivaizdžiai Marko schema, nes omg – Vėjų pareiškimas turėjo Marko sukurtą logotipą ant viršelio!

Jezus marija, Radistų atstovas tooookią šūdiną argumentaciją pristatė teisėjui ir vis tiek yra žmonių, kurie Radistais tiki.

Tikiu teismais

Dar vienas populiarus argumentas už Radistus – „Tikiu teismais“.

Nu mielieji Vilniaus savivaldybės žmogeliukai, tarp jūsų – mano buvę kolegos, net ir draugai – gal jūs eikit Rusijoj gyvent, jei jau fylinate the px tiek stipriai, kad pamiršote atlikti savo funkciją demokratinėje visuomenėje, nieko nekritikuojate ir perdavėt visą sprendimo priėmimo atsakomybę teismams, kuriuose jūsų blogai vykdyti konkursai taip dažnai atsiduria.

Gal tiesiog iškart duokit visas paraiškas teismui, kuriuo taip aklai tikite – nebevarginkit savęs tose komisijose savo Konstitucijos prospekto bokšte. Konstitucijos prospektas, LOL.

Jei kažkada teismas blokuos jūsų tą durną koncertų salę – man bus labai juokinga. Atidarysiu šampę ir dainuosiu „tikiu teismais“.

Kodėl išvis rengiam konkursus?

O kodėl išvis turime konkursų procesus? Būtent tam, kad pralaimėtojas ir gyventojai galėtų pamatyti, kad sprendimas protingas ir pralaimėjimas teisingas. Kad būtų kuo mažiau skundų dėl savivaldybės pasirinkimų. Kitaip tariant – jei „pralaimėtojai visada skundžiasi“, tai reiškia, kad procesas blogas ir neatliko savo pagrindinės funkcijos.

Konkursai rengiami ne dėl to, kad labai sunku pasirinkti laimėtoją. Pasirinkti kokį laimėtoją yra itin lengva. Skaitai kelis dokumentų, imi antspaudą, Šv. Kristoforo herbą dedi ant vienos iš dalyvių paraiškų ir viskas – laimėtojas pasirinktas. Sunkiau yra pateisint tą sprendimą gyventojų akivaizdoje.

Dažnai valdininkams nepatogu prisiminti, kad čia gyventojų pinigai, o ne valdininkų. Gyventojai nori pamatyti kaip ir kam išduodami pinigai. Pralaimėtojai nori žinoti, kad laimėjo tikrai geriausia komanda.

Panaudosiu krepšinio analogiją, kad visi suprastų apie ką kalbu – varžybos vyksta ne dėl to, kad tu nori sužinoti kas yra geriausia komanda, o dėl to, kad tu nori pamatyti konkuruojančius žaidėjus ir pats spręsti dėl jų gerumo. Nori, kad būtų aiškios taisyklės. Nori aptarti taktikas su draugais, nešioti atributiką su pasididžiavimu ir jaustis proceso dalimi. Kartais supyksi ant teisėjo, pamatysi video replay ir rėksi PRAŽANGAAAAAA, bet dažniausiai pripažinsi rezultatą kaip teisėtą, biški paverksi, papostinsi feisbuke, džentelmeniškai pasveikinsi laimėtojus, sakysi, kad tavo komandos treneris loxas ir kitą sezoną sugriš kitas treneris su geresniais žaidėjais, kurie laimės.

Todėl krepšinio varžybos rezultatai neatsiduria teisme, nors pinigai ant stalo tikrai nemaži.

O įsivaizduok, jei varžybos vyktų už uždarų durų, tuščioje arenoje, nežinotum kas žaidžia, nežinotum kas teisėjas, nežinotum kas atrinko komandas, nežinotum kaip jie atrinkti ir kiek pinigų gauna, negalėtum pamatyti video replay, nebūtų jokių interviu su treneriais po finalo, tiesiog metų gale Krepšinio federacija skelbtų Žiežmarių Betsafe Raketas lygos laimėtoju ir sakytų „pralaimėtojai visada skundžiasi“ – ką tu galvotum apie tai? Turbūt nesakytum „tikiu Federacija“.

Rule of law

OK, dabar tu supranti kas yra rule of law (nėra atitikmens lietuvių kalboje, galimai dėl prasto vertimo „teisinė viršenybė“ – nėra rule of law, turime tik daug teisinės viršenybės). Rule of law reiškia, kad sprendimus reik priimt pagal demokratiškai pripažintus teisės principus, o ne pagal išrinktų žmonių užgaidas arba administracijos darbuotojų jausmus.

Rule of law nereiškia, kad visi įstatymai teisingi ir nereiškia, kad teisėjas visada teisus. Rule of law nereiškia, kad įstatymas yra „virš“ žmonių. Atvirkščiai – rule of law reiškia, kad visi žmonės kolektyviai rašo įstatymus, o ne vienas diktatorius (arba meras) juos rašo.

Skaidrumas

Skaidrumas irgi yra terminas, kuris yra taip dažnai klaidingai naudojamas, kad jis praktiškai nebeturi reikšmės. Kai politikas nori pasakyti, kad kažkas blogai, jis sako, kad tai „neskaidru“. Kai jis nori laimėt rinkimus, jis reikalaus daugiau „skaidrumo“ ir kaltins dabartinę valdžia „neskaidrumu“. Visi paglostys savo smakrus ir pagalvos „joooo, tikrai reikia daugiau skaidruuuumo“.

O ką iš tikrųjų reiškia skaidrumas? Na, jei norime, kad mes būtume valdomi savo visuotinai pripažintų teisės principų, o ne diktatoriaus įsakymų – būtina organizuoti tokią tvarką, pagal kurią viskas yra visiems kiek įmanoma matoma. Matoma kaip krepšinio varžybos. Transliuojama tiesioginiame eteryje, filmuota dvidešimt auksčiausios raiškos kamerų, kurios įrašo visus pikselius 120 kartų per sekundę.

Gal laikas nebevartot terimino „skaidrumas“, kuris Šimašiaus valdžios yra smarkiai devalvuotas, o pradėti tiesiog sakyti „matomumas“.

Bet… „matomumo“ nepakanka, nes skaidrumas turi antrą aspektą. Skaidrumas ne tik reiškia, kad procesas matomas. Tai ir reiškia, kad procesas yra kiek įmanoma suprantamas, net ir paprastiems žmonėms (ypač paprastiems žmonėms). Sakoma, kad jei įstatymo nesupranta vaikas – įstatymas blogas. Tai būtų ekstremaliausia skaidrumo interpretacija.

Karoče, sporto analogija būtų tokia – tu gali pažiūrėti kriketo varžybas, transliuojamas 4K su superslow video replay, matomas iš visų pusių. Bet tu nieko nesuprasi. Todėl tau kriketas neaktualus ir tu niekada to žaidimo nežiūri. Taip pat žmogus, kuris nesupranta savivaldybės procesų, tingi eit balsuot.

Skaidrumas turi trečią aspektą, kuris kyla dėl pirmų dų – atskaitingumas. Jei viskas matoma ir suprantama, tada visiems aišku, kas kaltas dėl fakapų. Va.

O politikai nemegsta atskaitingumo, nes jie dažnai fakapina ir niekada nenori atrodyti kalti dėl fakapų. Taigi dažnai politikai mėgsta pusiau skaidrinti dalykus, kad procesas būtų biški matomas, bet kartu nesuprantamas. Win win. Tada valdininkams lengviau ignoruot rule of law principą ir valdyti kaip nori, nes tau bus sunku pateikti skundus apie procesą, kurio tu nesupranti. Turbūt net nepastebėsi to proceso, nes tau bus neįdomu, nes tu to nesupranti, todėl tu ir nežiūri.

Retai sukelsi skandalus feisbuke apie procesus, kurių tu net nenori matyti. Pvz., nematau jokių jūsų komentarų apie kriketo varžybos rezultatus.

Gaunasi taip:
Procesas matomas! (kažkur giliai savivaldybės puslapyje)
Taisyklės yra! (parašytos Times New Roman šriftu ilgais paragrafais)
Atsakingas žmogus yra! (kažkur kabinete, bet neįmanoma jo atleisti iš pareigų, nes sprendimą priėmė neaiškus debesys įvairių žmonių ir šiaip tarnautojai pagal kodeksą turi tam tikrą imunitetą nuo atleidimo)

Ta prasme, čia grynai kaip Švyturio alaus reklama! (nealkoholinio)

Kaip atrodė Naktinio avilio konkurso procesas?

  1. Taryba galų gale balsuoja už Naktinio avilio konkurso paleidimą;
  2. Administracija paleidžia konkursą;
  3. Kažkas kažkaip atrenka 8 anoniminius komisijos narius, formaliai „Poderskio įsakymu“, bet tai nieko nereiškia, nes gali bet kas parinkti narius, o Poderskis tiesiog deda antspaudą;
  4. Komisija susirenka už uždarų durų, skaito konfidencialias paraiškas ir diskutuoja kam duoti balus pagal savo sugalvotą metodiką;
  5. Radistai laimi;
  6. Pralaimėtojui neaišku kodėl;
  7. Pralaimėtojas skundžiasi teisme;
  8. Teismas sako, kad nu čia viskas yra iš esmės subjektyvi x**nia, nenaikina konkurso rezultato (apie tai parašė Lukas Ramonas čia);
  9. Pralaimėtojas parašo labai ilgą postą feisbuke;
  10. Šitstormas labai didelis;
  11. Savivaldybės PR genijai galvoja, kad viskas legit, šitstormas praeis;
  12. Poderskis kartu su įvairiais tarybos nariais, patarėjais bei buvęs Radistų laidų prodiuseriais komentuoja feisbuke apie tai, kad viskas legit, apsiraminkit, mes matėm dokumentus ir Radistų idėja tikrai geriausia, mes tikime teismais, Radistų idėja labiau orientuota į „prevenciją prieš faktą“, labai gerai jie sugalvojo viską, tikrai geriausia idėja, tikrai, patikėkit, xebra, baikit verkt;
  13. Šitstormo dydis didėja dėl savivaldybės komunikacijos arogancijos;
  14. Pralaimėtojas viešina savo paraišką, laimėtojas – ne;
  15. Markas paleidžia klipą apie avilio idėją, kuri iškart tapo populiariausiu jo postu per visą gyvenimą, nes žmonėms labai trūksta informacijos ir jie žino, kad tik jis supranta apie ką šneka;
  16. Teisinis procesas dar nebaigtas, bet Vėjai jau anonsavo, kad išsikraustys iš patalpų ir galbūt apeliuos į aukštesnį teismą.

Kaip procesas turėjo atrodyti?

Jei konkursas dėl idėjos, reikia daugiau diskusijos apie sprendimą. Čia nėra šimto kompiuterių pirkimas, įvertinimas neišvengiamai bus iš dalies subjektyvus.

  • Viskas turi būti filmuojama, kad vėliau galėtų būti paviešinta;
  • Kriterijai turėtų būti aprašyti aiškiau – reikia bent paragrafo, o ne vieno sakinio;
  • Dalyviai turėtų pristatyti savo idėjas ne tik ant poperiaus, o ir ateiti į tą kabinetą ir parodyti komisijos nariams powerpointą;
  • Po powerpointo – klausimų atsakymų sesija, kad būtų įmanoma komisijos nariams patikrinti ar jie tikrai viską suprato, o dalyvis galėtų išsamiau pristatyt komisijai svarbiausius aspektus;
  • Su sprendimu – komisijos pirmininko paaiškinimas dėl sprendimo kartu su individualių komisijos narių nuomonėm apie idėjas;
  • Visada įvertinamas dalyvių pajėgumas vykdyti savo pažadus;
  • Visi balsavimai viešinami;
  • Visi komisijos narių vardai, pavardės ir patirtis toje sferoje viešinami;
  • Visos paraiškos viešinamos;
  • Video protokolas viešinamas.

Ko nesuprato komisija?

Prevencija vs Žalos mažinimas

Tas savivaldybės komentaras apie „prevenciją prieš faktą“ išduoda faktą, kad komisija nesuprato, kas yra žalos mažinimas ir nežino kokia tai efektyvi taktika. Gaila, kad komisja neperskaitė NTAKD rekomendacijų, kurios kardinaliai prieštarauja komisijos nuomonei.

Žodžiu – žalos mažinimas reiškia, kad tu darai viską, kad būtų kuo mažiau žalos. Tu pamatuoji žalą, ir jei dėl tavo pasirinktos taktikos gaunasi daugiau žalos – taktika bloga. Ir tiek.

Tai skamba paprastai, bet kai žiūri į įrodymus ir statistikas, matai, kad viskas veikia ne pagal tavo instinktus, o biški paradoksaliai.

Jei norime mažiau žalos dėl narkotikų, ypač jei norime mažiau mirčių, bloga idėja yra orientuotis į „prevenciją prieš faktą“. Nesvarbu, ką tu galvoji apie tai, nes faktams nerūpi jūsų jausmai. Geriau orientuotis į žalos mažinimo priemones. Faktas, kad geriau padėti žmonėms suprasti ką vartoja, o ne vien sakyti jiems, kad vartot yra blogai.

Netiki manim? Tiki tik teismais? Na, siūlau patikėt NTAKD, kurie tikrai žino daugiau apie geriausią praktiką, nei tu pats žinai su savo „nuomonėm“.

NTAKD rekomendacijos

NTAKD yra parengę naktinio gyvenimo rekomendacijas. Taip, tai tiesa. Aš pats buvau launch pristatyme Perono bare. Galite daugiau paskaityti čia: http://bit.ly/ntakdrecs

Pačias rekomendacijas rasite čia: http://bit.ly/ntakdrecspdf

Savivaldybė sakė, kad Radistų pasiūlymas geresnis, nes labiau orientuotas į „prevenciją prieš faktą“. Radistai visur akcentuoja, kad „nesiorientuojame į barą“, tarsi tai reiškia, kad jų projektas „švaresnis“ ir dėl to bus mažiau vartojimo.

Tuo tarpu NTAKD rekomenduoja kitokią taktiką. NTAKD rekomenduoja žalos mažinimą būtent pasilinksminimo vietose, t.y. baruose, klubuose. Tai yra nacionalinės strategijos prioritetinė sritis. 

„Daugelyje Europos Sąjungos šalių pasilinksminimo vietoms ir masiniams renginiams skirtos edukacinės programos daugiau dėmesio skiria narkotikų ir alkoholio žalos mažinimui, o ne abstinencijai. Abstinencijos skatinimas yra laikomas netinkama žinute lankytojams, kurie pasirenka vartoti narkotikus ir alkoholį. Manoma, kad šie lankytojai domisi, kaip sumažinti neigiamą poveikį, kurį gali patirti dėl vartojamų medžiagų. Kitose šalyse atliktos studijos rodo, kad dalis lankytojų turi gana naivų požiūrį, dažnai nežino, ką vartoja, todėl jų kritinio mąstymo ugdymas vartojimo klausimais yra viena paveikiausių priemonių. Taigi siekiant vykdyti ne tik vartojimo prevenciją, bet mažinti galimą žalą rekomenduojama tinkamai šviesti lankytojus pasilinksminimo vietose ir masinių renginių metu, pateikiant įvairią informacinę medžiagą bei pasirenkant skirtingas jos pateikimo formas ir būdus.“

Gyvos muzikos galia

Viena būtinų sąlygų buvo: “privalo įrengti gyvos muzikos zoną ir neriboti prieinamumo asmenims pagal poreikį”.

OK, žinau, kad formuluotė paini, bet – privalo įrengti gyvos muzikos zoną. Radistai apie tą zoną nekalbėjo savo paraiškoje. Tiesiog nėra tos privalomos zonos.

O kodėl tai taip svarbu?

  • Ten kur yra gyva muzika, yra ką veikt – t.y. daugiau nei tik alkoholis ir foninė muzika. Tai reiškia, kad žmonės vartoja mažiau.
  • Ten kur yra vietos gyvai muzikai – atsiranda naujų kultūros formų, kurios pritraukia įvairių žmonų į tą gatvę. Žmonių įvairovė savaime mažina viešosios tvarkos problemų kiekį.
  • Miestai, kurių centre muzikantai turi kur groti, generuoja daugiau pajamų, pritraukia daugiau investicijų ir talentų.
  • Jei muzikantai turi daug mažų vietų, kur įmanoma pagrot, jiems lengviau eksperimentuot, tobulėti ir auginti savo karjeras.
  • Jei vietinė gyvos muzikos subkultūra auga – eksportai auga. Tai ne tik generuoja pinigus Lietuvai, o ir gerina miesto įvaizdį, didina miesto žinomumą pasaulyje.

Todėl labai gaila, kad Radistų pasiūlymas nebuvo orientuotas į tai. Jų pasiūlymas orientuotas labiau į savo radijo stoties sukūrimą.

Dalyvių pajėgumas

Net jeigu tau Radistų idėja labai faina ir tau NTAKD rekomendacijos yra pofik – dalyvis, kuris laimėjo konkursą, niekaip neįrodė pajėgumo įgyvendinti viską, ką jis pažadėjo daryt.

Radistų VšĮ turi tik vieną darbuotoją ir jokių pajamų, jokių partnerių. Kaip gali toks dalyvis išvis veikti? Pareiškime – jokios kalbos apie tai. Tik gražūs žodžiai. Ta prasme bet kas galėjo laimėti šį konkursą, reikėjo tik parašyti kažką apie vaikus, pažadėti organizuot Taylor Swift koncertą ir įtikint komisiją, kad DRUGS ARE BAD, M’KAY.

Biški pozityvo

Yra daug pažangos ir osm dalykų Vilniaus naktinėje ekonomikoje.

Pabaigai pasakysiu kas vyksta šioje sferoje mūsų megstamiausiame mieste.

Naktinės ekonomikos rekomendacijos

Naktinės ekonomikos analizės konkursą laimėjo Sound Diplomacy, t.y. įmonė, kuri atliko Londono naktinės ekonomikos analizę ir parašė to miesto naktinio gyvenimo strategiją, akcentuodama mažos gyvos muzikos vietos svarbą visai ekonomikai.

Konsultantų rekomendacijas galite perskaityti čia:
http://bit.ly/naktrekomendacijos

Šiame dokumente yra tiek daug gerumo, kad man silpna darosi, kai perskaičiau. Deja, bet man atrodo, kad nei meras, nei administracijos direktorius, nei avilio konkurso vertinimo komisijos nariai nėra skaitę to dokumento. Vienintelė, kuri priima tą dokumentą rimtai, yra Tarybos narė Deimantė Rimkutė. Jai jau pavyko įsteigt Naktinės ekonomikos komisiją, kurio įsteigimas yra pirma konsultantų rekomendacija. VALIO.

Naktinės ekonomikos komisija

Deimantės naktkomisijoje jau esame svarstę ir priėmę sprendimus dėl keletos kitų rekomendacijų, pvz. sukurti atvirą visų barų žemėlapį, viešinti daugiau informacijos apie triukšmo skundų procesus, įteisinti Renginių komisijos galią leisti / neleisti triukšmo (šiuo metu Renginių komisijos leidimai nieko nereiškia triukšmo atžvilgu ir policija vadina tuos leidimus „poperėliais“), nes pvz. net miesto šventės vyksta neteisėtai po 22 val. ir pagal įstatymą nėra galimybės tai oficialiai įteisinti (ta prasme Platforma buvo nubausta dėl to paties pažeidimo, kurį Sostinės dienos koncertai padarė nebaudžiamai, nu, neteisinga, ane? Haštag Rule of law).

Naktinės ekonomikos komisija yra kol kas tik patariamojo pobudžio ir daug ko negalime daryti savivaldos lygmenyje, galime tik parašyt prašymą vyriausybei. Nu bet gera pradžia – pusė darbo. Jei ta komisija toliau skatins įgyvendinti konsultantų rekomendacijas – miestas ilgainiui bus pilnas kultūros, pinigų ir muzikos, o ne muštynių, alkoholio ir korupcijos. Vilnius šioje sferoje yra inovatorius ir lyderis, nes vis dar nėra daug miestų pasaulyje, ypač rytų Europoje, kuriuose dirbtų kažkokia oficiali Naktinė komisija.

Naktinis aljansas

Antra konsultantų rekomendacija – įsteigt išorinį privatininkų aljansą, kuris gali nepriklausomai nuo politikų atstovauti naktinės industrijų interesus. Tai darau aš, apie tai viską pranešiu, kai visi tie privatininkai patvirtins įsteigimą bei atsakingų naktinio gyvenimo veikėjų principų deklaraciją.

Naktinio mero postas nereikalingas

Žinokit – konsultantai NErekomendavo oficialiai įsteigt naktinio mero posto. Aš esu naktinis meras tik neoficialiai, nu, žmonės vartoja tą terminą, kabutėse, nes tipo smagiai skamba. Nesekiu tapti „oficialiai“ naktiniu meru. Atvirkščiai – vengiu to ir atsisakyčiau siulymo, jei dieninis meras man paskambintų (nepaskambins).

Buvau kartais laikinai dieninio mero įgaliotas oficialiai kaip „Night Mayor“ kai keliavau į komandiruotes užsienio konferencijose, o lietuviškai to termino neleidžiama vartot, nes žinai, VLKK ir įstatymai ir t.t. Tikrai niekada neturėjau jokios ypatingos galios.

Taigi, naktinio mero posto oficialiai nėra, ir niekas nerekomenduoja tokio sukurt. Kodėl? Nes tuose miestuose, kur naktinis meras oficialiai pavadintas „Naktiniu meru“ – visi naktinio gyvenimo skandalai ir skundai papuola ant jo pečių kaip vieno fizinio asmens, jis pritraukia visas strėles, jam reikia atsakyti į visus klausimus vienam ir jis niekaip negali turėti galios spręsti visas problemas. Jis dėl to turi mažai pasitikėjimo iš gyventojų ir maždaug tampa politiniu futbolu arba PR žaislu.

Blogiausias iš visų modelių – kai meras paskiria savo naktinį merą potvarkio būdu be jokio interesų grupių įtraukimo į atrankos procesą (t.y. be jokio skaidrumo). Paklausk Londono naktinės merės kaip ji gyvena, paklausk ar rekomenduotinas Londono modelis. Jos veidas palūš kaip koldūnas. Visas pasaulis naudoja Londono naktinio mero modelį kaip pavyzdį, ko NEdaryti.

Šiuo metu trendas yra turėti komisiją, į kurią įtraukiamos visos interesų grupės: gyventojai, policija, politikai, administracija, prevencijos ekspertai, muzikantai, barai. Vilniuje tokią komisiją turime, todėl turime komisijos pirmininkę, o ne „naktinę merę“. Komisijos pirmininkė – žymiai geresnis terminas, nes rodo, kad sprendimai priimami kolegiškai, išklausant visus; nebus jokių „vieno žmogaus įsakymų“. Nais.

Naktinės ekonomikos projektų vadovas

Taip pat svarbu turėti projektų vadovą administracijoje, atsakingą už naktinės ekonomikos komisijos siūlymų įgyvendinimą. Paryžius turi tokį jau daug metų, jis labai fainas bičas, įsigilinęs į visas tos sferos temas ir diriguoja taip, kad būtų kuo daugiau efektyvumo bei produktyvumo pagal moksliškai įrodytus metodus.

Tuo tarpu Vilniuje turime įvairių žmonių kurie sugalvoja savo kvailas idėjas, išradinėja dviračius, neskaito rekomendacijų, neina į seminarus, nesupranta ką reikia daryti, nėra susipažinę su geriausia praktika ir veikia atskirai arba net aktyviai prieš vienas kitą. Nėra atsakingo žmogaus (t.y. nėra tos trečios skaidrumo dalies, atskaitingumo, apie ką kalbėjau anksčiau). Tikiuosi Deimantei pavyks įkurti tokį postą administracijoje ir galėsime visi ateityje dirbti sklandžiau.

Daug kalbėti

Kai pradėjau įsisavinti, kas yra naktinė ekonomika ir kaip ją sąmoningai, pelningai ir saugiai plėtoti, buvęs Amsterdamo naktinis meras man pasakė – „Mark you are going to have to talk a lot“.

OK. Aš ką tik pradėjau kalbėt ir toliau kalbėsiu daug. Sori, Vilniau, kad man nepavyko įsteigti jums naktinio avilio Vilniaus g. 22 pastate, bet… aš manau, kad čia tik dialogo pradžia. Daug gerų dalykų mūsų laukia ateityje, jei mes visi toliau talk’insime.