Brit elected in Europe asks: Why are we giving up control?

Greetings from Lithuania, a proud member of the EU and NATO since 2004. The day before Lithuania joined, I arrived on a British Airways flight from London.

I’m a British citizen, I work in the music industry, I thought the whole idea of accepting Eastern Europe into the EU was so that I can live there, make cool stuff happen with the locals, spread European values, organise some raves with British music, improve the economy of both countries and generally embrace the awesome benefits of freedom.

I got a bit carried away. I ended up getting elected to the City Council.

Hundreds of ravers were supporting my campaigns for more nightlife, LGBT equality and drug legalisation, so they voted for me.

I was the first foreigner in the country to win a seat. I had to swear on the Constitution and everything, it was beautiful.

I’m probably the only non-citizen ever sworn to defend the Constitution of the Republic of Lithuania. I don’t know if this is technically legal, or perhaps treason, but it happened.

How do you like that, imperialist baby-boomers of the British Isles? A British citizen won control of 2% of the Council of the capital city of a foreign country. Hurrah and huzzah! We showed those natives who’s boss! We have controoool!

After a couple of years figuring out the beautiful and intricate subtleties of East European local government, I made it onto the Economics and Finance Committee, the most influential committee. Responsible for all the money stuff.

Imagine that! A British citizen controlling what happens with Johnny Foreigner’s entire city budget.

A plucky young lad from Somerset voting on the daily lives of uncivilised members of a distant and primitive nation. Sometimes I even get the casting vote, because I’m an independent with no whip. Rock n’ roll!

We made it, fellow subjects of Elizabeth II. We control a foreign capital city far beyond Berlin. Roll out the barrel, unfurl the Union Flags, string up the bunting and cut the sausage rolls into bite-sized pieces. I’ve got a security pass to the twentieth floor of the municipality building of a city near Minsk, I am basically a cross between James Bond and Margaret Thatcher and this is awesome.

However, as you can imagine, the local nationalists do not like my staggering rise to positions of influence over their refuse collection and kindergartens. I have met with resistance, Humphrey. Strong views have been exchanged. But when is all said and done, I have gained control over the affairs of the people of continental Europe and they fear me in the corridors of power.

Brexit throws all that in the bin.

I have already lost influence because of the massive loss of prestige that this embarassing process has caused. That mojo is going to be hard to get back, whatever happens with Brexit.

Since Tony Blair drank champagne with Noel Gallagher we’ve been on a downward spiral of uncoolness, at least as viewed from the other side of the English Channel. When I first immigrated to Vilnius, their capital city, I would be introduced with pride and excitement as “the British guy”. People don’t say that any more. Maybe they are worried they might offend me by associating me with Britain.

I didn’t get a Duke of Edinburgh Award in school, but in Lithuania during a Royal Visit Prince Philip personally handed me an award for entrepreneurship. I mean, I was encouraged by the actual monarchy to immigrate here, and now apparently the official position of both party leaders is to listen to those who say immigrants are scum.

The hate that has been stirred up works both ways. Brexit means a rise in xenophobia and jingoism in both Britain and Lithuania. I have long been attacked on the internet for my work as a gay-friendly nazi-hating politician, but recently most of the hatespeech mentions Brexit. They taunt me and laugh at me for having to “go home on March 29th”.

I have received death threats for voting for an amendment to limit the basketball team’s funding. Seriously. The police refused to investigate because they didn’t think I was sufficiently scared, but I dunno, Lithuanians are pretty serious about basketball and the guy said he’s going to “hire a rifleman”. I’m not even joking now.

This is the result of the decisions made by my own government back in the UK, voted for by my own fellow citizens after Putin and a bunch of other rich criminals hijacked social media. Cheers.

There’s a simple way to fix this, of course.

When Article 50 is revoked I’ll be down the pub buying everybody shots and screaming YOU’RE MY WONDERWAAAAAAALLLL with a hundred Lithuanian friends. It’s going to be the party of the century and we will all be ecstatic.

I know people say revoking Article 50 would cause riots, but I think there won’t be any room for the riots because of all the spontaneous outdoor raves and teaparties.

I’ve got a Plan B, in case the suicidal and frankly Hitleresque Prime Minister decides to kamikaze the country into oblivion for a slice of imaginary glory without any democratic mandate to do so. I have lived here in Lithuania for more than ten years, I speak Lithuanian fluently (and I write their bylaws, remember?). I’m pretty confident about the constitutional law test because I have actually read the thing I swore on. So I qualify for citizenship.

No wait… Lithuania does not allow dual citizenship so I would have to write to the Queen and lose my once-glamourous British passport.

Before Brexit, it seemed a bit risky to bet the rest of my life on Lithuania, but Brexit has really helped me to make the decision. In Lithuania we have a functioning parliament, a useful currency, low knife crime, Putin hasn’t occupied us and the nasty nationalists only get 1% of the vote. That’s some pretty interesting statistics for an ex-Londoner.

I like Vilnius. For me, Brexit might mean Lithentry.

That would be a sign that you really are losing control. Not only losing control of me, but also folding up the flags in the city of Vilnius, the fairest outpost in the vast and wealthy European Union you are so desperate not to be a part of.

Whatever you guys do, I’m remaining.

Mark Adam Harold is an elected City Councillor and the Night Mayor of Vilnius, Lithuania. He also runs Music Export Fund, an NGO helping young musicians to go professional. He is 40 years old and engaged to be married if the paperwork is still valid after March 29th.

This article may be republished with attribution without further permission.

Aš ne rusų agentas

Delfi paskelbė šūdiną propagandisto straipsnį daugiau mažiau apie tai, kad aš – galimai rusų agentas. Komentaruose daug žmonių reikalauja, kad VSD ištirtų mano veiklą Lietuvoje.

Propagandisto Vidmanto Valiušaičio straipsnio pagrindinis argumentas ginant Škirpą yra, kad Markas – užsienietis. Lotyniškai vadiname tokią argumentaciją “ad hominem” ir iškart galime tai nurašyti. Tai – keistas argumentas, kadangi sostinės Meras bei tūkstančiai lietuvių sutinka su manimi dėl Škirpos alėjos pavadinimo netinkamumo.

Jei per mano 4 metų kadenciją Lietuvos sostinės taryboje VSD neranda nieko blogo mano veikloje, ką tai reiškia? Gal tai, kad aš esu Džeimso Bondo lygio šnipas ir kiečiausias vyras planetoje, arba tai, kad VSD dirba labai prastai ir Jūsų krašto apsauga yra pokštas, o gal tai, kad VSD iš tikrųjų dirba Kremliui ir leidžia man griauti Jūsų valstybę iš vidaus, arba tai, kad aš tiesiog žmogus iš Anglijos, kuris myli Vilnių ir nėra patenkintas, kai gatvės vadinamos antisemitų vardais.

Kadangi tik lietuvių nuomonęs gerbia ponas Valiušaitis, šiame straipsnyje pacituosiu tik lietuvių žodžius, įskaitant pačio Škirpos. Gerai?

Pradžiai – miesto mero nuomonė:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.”

Meras Remigijus Šimašius.

Gal kažkas vis dar neaišku? Paklauskime Mero dar kartą.

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.”

Meras Remigijus Šimašius.

Mero pozicija tokia pat, kaip rusų agento Marko Adamo Haroldo. Įsivaizduokite…

Valiušaitis kaltina mane (ir Merą?) visuomenės skaldymu. Valiušaičio straipsnis akivaizdžiai parašytas tam, kad dalis visuomenės užsipultų mane dėl mano tautybės. Kas šiuo atveju skaldo ką?

Paskaičius komentarus akivaizdu, kad autoriui pavyko. Pavyko net išprovokuoti homofobinio pobūdžio komentarus apie mano homoseksualumą (nors nesu homoseksualus).

Tarp kitų propagandisto pradinės klasės lygio bandymų “dekonstruoti” mano argumentus – autorius teigia, kad Taryboje dirbu vien dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo, visas mano darbas yra atakuoti Lietuvos suverenumą. Supraskite – aš kanditavau vien dėl to, kad turiu užduotį “iš rytų”.

Gal Valiušaitis nežino visko apie Marką. Yra virš septyniasdešimt tarybos posėdžių video protokolų YouTube, ten galite pamatyti, kad esu vienas aktyviausių ir dažniausiai kalbančių tarybos narių, kad vilniečiams dirbu daugelyje sferų ir ginu jų interesus pagal savo priešrinkiminius pažadus.

Dar viena klasika – aš “deleguotas” Šimašiaus, supraskite – Šimašius (ir MG Baltic) dirba su Kremliumi (ir Briuseliu?), t.y. infiltravo mane į Tarybą. Šis argumentas man juokingas, nes tiesa tokia: Šimašiaus sąraše buvau Nr. 19, Šimašius panaudojo savo balsą pakelti mane tik per vieną vietą, t.y. net su jo pagalba niekaip nebūčiau išrinktas be 2788 vilniečių reitingavimo. Gal tai buvo 2788 rusų agentai? Gal Valiušaičio banda norėtų plėsti savo sąmokslo teoriją ir įtraukti VRK, spekuliuoti, kad jie hakino kokią duombazę tam, kad padėtų man patekti į Tarybą?

Primenu, kad VRK stengėsi, kad būčiau išbrauktas iš kandidatų sąrašo! Aš turėjau gintis teisme. Laimėjau. Tuometinis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasakė – “Kažkam labai svarbu leisti tam anglui kandidatuot”. OMG… gal Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra konspiracijos dalis, “leido” man kandidatuot???

Aptariamo straipsnio skaitytojams leidžiama suprasti, kad kitą nuomonę turintys – galimai užsienio agentai. Taškas. Tokia grynai KGB taktika.

Ironiška ir tai, kad straipsnio rezultatas yra skatinimas skaitytojams prarasti pasitikėjimą savo valstybės institucijomis, kaltinti užsieniečius kolaboravimu su Rusija. Ar tai neprimena nieko? Tai yra nacių propagandistų receptas savo valstybės demokratijos naikinimui.

Paklauskime Škirpos apie nacius. Ką jis deklaravo?

“…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.”

Kazys Škirpa

Kai perskaičiau tą citatą Tarybos posėdyje, kolega Liutauras Stoškus, tautininkų kandidatas į merus, įsiterpė ir garsiai paklausė – “O kas čia blogai?”

Na… Kas blogai su žmogumi, kuris vietoj demokratijos siūlo nacizmą? Toks klausimas.

Nuo ko pradėti?

O šiuolaikinis propagandistas Valiušaitis rašo, kad Škirpa didelis nacių priešas. Kaip įprasta, Valiušaitis pamiršo pacituoti Škirpos žodžius apie nacizmą.

O gal Genocido Centras meluoja (sąmokslas) sakydamas kad Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai? Gal Škirpa nebuvo antisemitas? Gal Škirpa nenorėjo pasiduoti okupantams?

Paklauskime Škirpos apie Hitlerį, žydus ir okupaciją. Ką Škirpa pats parašė savo planuose?

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.”

Kazys Škirpa

Palaukime, neskubėkime, gal tai – dviprasmiškai skamba? Gal jis tik kartą tai pasakė ir čia nesusipratimas ištrauktas iš konteksto? Paklauskime dar kartą.

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.”

Kazys Škirpa


Tas žodis “bendruomingumas”. Tikrai sutapimas, kad Škirpos gynėjų sąrašas rinkimuose vadinasi “Bendruomeniškas Vilnius”.

O gal tikrai klystu, aš – tik tūpas anglas, gal nieko nežinau apie Škirpą, gal nesuprantu konteksto, gal jis iš tikrųjų norėjo išgelbėti žydus nuo Holokausto kaip tikras herojus. Paklauskime dar kartą. Ką manote, Kazi?

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.”

Kazys Škirpa

Aj, nu… pala… Gal jis tikrai mylėjo žydus ir nenorėjo dirbti su naciais. Paklauskime dar kartą.

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.”

„Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Gal čia tiesiog suklastota KGB byla, žinote, kaip Vanagaitės nesąmonės, jokių įrodymų, tik Kremliaus propaganda? Mum reikia paklausti istorikų. Lietuvos Respublikos istorikų. Neužtenka, kad Genocido Centro išvadoje cituojama L. Truskos nuomonė:

“LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.”

Prof. Liudas Truska

Paklauskime istorikų dar kartą.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų”

Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Tiek to.

Idomus Valušaičio straipsnio aspektas – jis paminėjo kad Škirpa anksčiau savo karjeroje buvo “leftistas”.

Delfi apie tai paklausė istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Humanitarinių mokslų daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo, Lietuvos istorijos institutas. Istoriko nuomonė tokia – Škirpa nebuvo tik “leftistas”, o kolaboravo su SSRS, kol tai buvo jam patogu.

“Istoriko pasakojimu, iki 1933-1934 m. pulkininkas [K. Škirpa] neslėpė esąs kairiųjų pažiūrų, buvo socialistas liaudininkas, o 1926 m. vasarą ir rudenį, ne be jo žinios, tuometis premjeras Mykolas Sleževičius Maskvoje pasirašė džentelmenišką susitarimą tarp Lietuvos ir SSRS. Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo teigimu, pats K. Škirpa, kuris tuo metu ėjo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko pareigas, puikiai vykdė šio tarpvalstybinio susitarimo punktus ir teikė sovietams informaciją apie Lenkijos, Latvijos ir Estijos karines pajėgas.

„K. Škirpos niekas neverčia, K. Škirpa turi tam tikrą koncepciją“, – pasakojo istorikas.

„Tačiau jau 1934 m. iš Berlyno, kur K. Škirpa paskirtas karo atašė, pradeda plaukti Kaunui pranešimai, jog vienintelis išsigelbėjimas Lietuvai, ypatingai po to kai į valdžią ateina A. Hitleris, yra glaudesnis ir artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija.””

Algimanto Kasparavičiaus, Delfi interview.

Tai Lietuvos istoriko nuomonė, jei Lietuvos istorikų nuomonių ieškote. Tokiame kontekste “artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija” skamba labai pavojinga Lietuvos žydų atžvilgiu. Nereikia būti istoriku, kad tai suprastum.

Gal vis dėl to reikia kokios valstybinės komisijos nuomonės apie antisemitizmą Škirpos organizacijoje?

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.”

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Ironija tęsiasi – Valiušaitis naudoja klasikinę KGB propagandinę taktiką “whataboutizmas” nukreipti dėmesį nuo Škirpos klaidų, rašo apie tai, kad buvo ir britų kolaborantų su naciais. Tarsi aš atsakingas už britų kolaborantus. Tarsi Škirpa – nekaltas, nes britai – kalti.

Didžiausia ironija tame, kad Valiušaičio auditorija nori taikyti nekaltumo prezumpciją Škirpos atveju, bando paslėpti jo tekstus arba reinterpretuoti jo žodžius “garbonotais” būdais, o mano atveju – iš karto reikalauja deportacijos be jokių įrodymų.

Ta prasme tie, kurie nuolat deklaruoja kad jie nėra naciai, nori išvaryti užsieniečius iš Lietuvos kaip Tautos priešus, kad “tikrieji lietuviai” galėtų gyventi “grynoje” Lietuvoje.

Ne sutapimas, kad jie slaptai gerbia ir tiki tuo, ką Škirpa iš tikrųjų pasakė. Rašydami bet kokią melagingą propagandą, jie gins tą gatvės pavadinimą kaip oficialų figos lapą ant jų “herojaus” reputacijos.

O aš toliau priminsiu visuomenei, kad tikrieji to laikotarpio Lietuvos herojai yra visi tie, kurie gelbėjo savo kaimynus nuo okupantų teroro, rizikuodami savo gyvybe, be jokių rasistinių pretekstų. Tikrieji herojai suprato, kad Lietuva – ne tik lietuviams. Tikrieji herojai kovojo už demokratinę laisvę, o ne siūlė gyventi nacionalsocialistinėje vergystėje.

Tai sako ne tik imigrantai feisbuke, o ir visi jūsų valstybės aukščiausi atstovai savo oficialiose kalbose.

Galime sutikti, kad gatvės pavadinimo suteikimo garbė – tik tikriems herojams, kurie atspindi mūsų dabartinio miesto demokratines vertybes.

Basanavičius patenka į tikrųjų herojų kategoriją, ir dėl to jo vardu pavadintos prestižinės gatvės visoje Lietuvoje.

Škirpa nepatenka į tikrųjų herojų kategoriją, gi jis net pasmerkė Basanavičiaus demokratiją. Dėl to, 2019 m., Škirpos vardas netinkamas kaip vienas iš mūsų gatvių pavadinimų.

Tai apie Škirpą sakiau iš pat pradžių, cituodamas tik Lietuvos šaltinius. Kažkam skaudu tai pripažinti, kažkas apie tai nenori rašyti Delfyje, o aš toliau dirbu prieš fašistines apraiškas tam, kad Vilniaus reputacija nebūtų kvestionuojama.

Tiesa ir tai, kad šiuo “skandalu” Kremliaus propagandistams suteikiama galimybė pasireikšti. Kol kabo ta gatvės pavadinimo lentelė – turėsime dėl to RsV problemą Kremliaus naudai. Valiušaitis kažkodėl nori, kad ta kenksminga situacija tęstųsi kuo ilgiau.

Sprendimas paprastas. Siūlau pakeisti pavadinimą į “Vėliavos alėją”, kad būtų atspindėta aiški žinutė už demokratines vertybes, kad Kremlius neturėtų galimybės baksnoti pirštu į tą gatvę ir eskaluoti melą, kad Lietuva pilna fašistų.

Tokia mano idėja Lietuvai. Jei aš – rusų agentas, aš dirbu labai blogai.

Michael Gove, you are encouraging the fascists, not fighting against them.

Dear Michael Gove,

In your speech today defending the government, you rightly pointed out the reasons for Jeremy Corbyn’s unsuitability for the post of Prime Minister, namely his shameful and dangerous support for crazy stuff. His inability to take a strong position against Putin’s fascistic tendencies is especially worrying for me, because I live in Lithuania.

I am also British, and engaged to an EU citizen. Our families enjoy multilingual, multinational and multifaith Christmases. We don’t like fascism, obviously. I am in full agreement with your premise “fascism is bad”. The bit you did about fascism was good.

My dislike of fascism led me to campaign for ethnic minorities and LGBT equality in Vilnius, the capital of the Republic of Lithuania, especially in relation to Holocaust history and memory. As a permanent resident of nearly 15 years I learnt the languages and read about the history of the city I love.

I made new friends here who wanted to see Lithuania adopt more European-style policies and attitudes, including human rights and principles such as “fascism is bad”. I have spent a lot of time protesting against fascism fanboys who call themselves patriots and go on night marches with burning torches, carrying portraits of nazi collaborators.

To cut a long story short, I was elected as a City Councillor, I am the first non-citizen to hold office in Lithuania, I am the only non-citizen ever sworn in to defend the Lithuanian Constitution. I like the EU, freedom of movement, freedom to collaborate with UK companies without worrying about stupid crap.

Before the Brexit referendum I received abuse as a foreigner, but now it’s much worse.

I have always been a public person campaigning for controversial things like gay marriage and sensible regulation of narcotics. So sometimes loonies write stuff about me, death threats, accusations that I am a gay Jewish enemy of the state, stuff like that.

I hope you don’t like the sound of that, Mr. Gove, because that sounds a bit fascist, and fascism is bad.

Since you and your crew started all this Brexit nonsense, I get more hatecrimes committed against me and they always sound a bit fascist. These people are also great fans of your work, which must be an embarassing coincidence for you.

You are actively emboldening fascists and loonies all over Europe, intentionally or otherwise.

I’m an immigrant politician who campaigns against fascism, for example to change a streetname which honours an ambitious Lithuanian guy, Kazys Škirpa, who tried to build a nationalsocialist dictatorship in a Jew-free ethnically pure “New Lithuania” in collaboration with the nazis, whom he praised enthusiastically and poetically.

You can guess his supporters are not very welcoming to immigrants.

Since Brexit, what changed is this: I get attacked more, and now they often incorporate the word “Brexit” into their rants, expressing joy at the idea of my impending deportation “back to Brexitland” because, in the parlance of our times, my forced deportation is “the will of the people of Britain” and threats of violence against me are part of the transition period towards rounding up foreigners and checking residence permits at gunpoint.

You have encouraged that vibe. You have ratcheted up that feeling. You’re fuelling this. The darkest Lithuanians are feeling that it’s their time to shine, it’s open season. They are convinced that they have a “democratic right” to “express their opinion” that immigrants should “f*** off back home”, especially if black or gay or muslim. Or British.

The angry fascist fanboys are only a tiny minority of the population, but you are emboldening them. Please don’t.

Isn’t it beautiful, that a fellow citizen is addressing you from the other side of the fallen Berlin Wall as an elected City Councillor in a far-flung foreign land? Isn’t that a fantastic triumph of good over evil? What’s actually bad about this situation, that you have to threaten it so? And how is this helping Britain?

You said it would be easy to leave the EU, we are Britain, we are amazing, we can pick and choose the terms of the deal. You were completely wrong and you all messed it up.

In response to the Mayor of London’s kind and much-needed reassurances about Lithuanians and other EU citizens in London, I have proposed a resolution in Vilnius City Council declaring support for UK citizens in Vilnius and Lithuanians in the UK. Vilnius is, on the whole, an open and welcoming city for foreigners, a great place to live and a growing economy. Because fascism is bad.

I am proud to serve Vilnius, and I take my oath of office very seriously. I defend the interests of my fellow inhabitants. I am on their side, even when some of them don’t understand or believe that. Representing them is my job.

It is your job, and Theresa’s job, to defend Britain’s interests above all else, especially above advisory referendum results.

Brexit is a sad, irresponsible and unworkable idea at its very core.

It is not in Britain’s interests to build barriers where generations fought and died and worked so hard to tear walls down.

The best deal for all of us is the one we already have, not the one Putin wants us to have, not the one rampaging heiling thugs want to have, not the one racists want to have. That should be very obvious to both you, your leader, and Mr. Corbyn.

What’s a Night Hub, and why should Vilnius have one?

This building is owned by Vilnius Municipality. It’s in Vilnius street. At the moment it’s got a news kiosk and three bars in it, and lots of empty space. It’s falling down and needs investment and the rental contracts need to be renewed.

The previous Mayor rented some of the space for a low price to a guy who did a whole bunch of illegal stuff, got into debt and attracted a bad vibe to the street. When the previous Mayor lost the elections, that bad guy somehow disappeared and sold the cheap rental contract to other guys.

For months, we have been debating what to do with this building, and the previous Mayor has been fighting very hard for those other guys to keep their nice rental contracts in the most profitable part of the city without giving anyone else a chance to take over the space. Draw your own conclusions about that.

I have a better proposal, and yesterday the Finance Committee approved it. Tomorrow the Council will vote on it. I hope they will vote YES.

Here’s my proposal:

Let’s make a Night Hub

All year I have been researching nightlife economics, city planning, drugs and alcohol abuse prevention, noise pollution and violence. I have been invited to conferences where I have met many experts from all over the world to discuss how to make nightlife better quality, more attractive and safer.

Every expert says the same thing:

You need to have a mixture of cultural activities in the bar zone, not only generic cocktail bars with background music. It’s fine to have those bars, but you also need other bars around the street where people can discover local culture, where musicians and other artists can try their new material live, where people go not just to get drunk, but to experience some culture. You need a variety of people going to the area, not just people who want to get drunk. If you have more culture, it makes the atmosphere calmer and reduces crime. This also reduces the amount of alcohol people drink, because in a cultural venue there’s something to do, not only drinks to drink. Generic bars have only alcohol in them and no culture because its more profitable in the short term. But eventually it goes wrong because those generic bars kill the vibe of the street.

If you don’t have culture and variety – your bar zone turns into a warzone full of drunk stag parties and nobody else wants to go there. Your musicians can’t play anywhere because none of those generic bars has a space for live music. You make a cultural desert and you pour alcohol on it and you get more and more problems.

We don’t have a lot of problems with nightlife violence in Vilnius (yet) but if there’s a problem – it’s normally near this building. Recently, a girl was apparently punched to the floor by a man in the street near this building at 4am. And nobody’s there to help. Nobody. The bars don’t help, because it’s not their job to check the streets outside their property. The police can’t help much, because they are too far away and they arrive too late. Also it’s not a great idea to have armed police walking up and down the street all the time; it might be safer but it’s expensive and it makes a bad vibe.

Cities without culture are dangerous and/or boring.

When London authorities stopped caring about those kinds of cultural spaces and tried to shut the smaller music clubs down, the city vibe died so much that the Mayor had to make an emergency working group to protect the venues. He could see that young professional people were moving out of the city because it became generic and boring. We don’t want this to happen to Vilnius.

In Berlin, the Club Commission and the Municipality made a fund for soundproofing, so that music venues don’t have to shut down because of noise complaints. They can just apply for funding to make alterations so that the neighbours are disturbed less. It’s totally possible for nightlife to be awesome and less noisy. We don’t want Vilnius to become Sydney, a city famous for killing its nightlife scene with stupid laws.

In this building there’s space for four bars. So, my proposal is to rent out three of them for the highest possible price, but keep the small one as a culture and safety centre open all night at the weekends.

“Vilnius Night Hub,” we could call it.

What could we put in the Vilnius Night Hub?

Performance space

On the ground floor there is space for a bar/cafe and a small stage for musicians, poets or other performers. This space would be easily available to young musicians who are making innovative stuff which maybe isn’t superprofitable yet, but they need a place to start and experiment. This is the place.

These are the experiments that can make Vilnius famous for culture innovations and attract more people to the city. These are the experiments that later turn into successful projects. Every city needs incubator spaces like this, not miles away from the city centre but right in the middle.

There are basically no places set up for innovative musical performances in Vilnius street. That’s not good. Let’s make at least one space. In the foyer of this building.

Rehearsal space

There’s also room on the second floor for rehearsal space for musicians, so they can prepare their shows for downstairs. Whenever there’s a survey of musicians they always say there’s a lack of rehearsal space, and this restricts the amount of awesome music Vilnius can produce. Vilnius nightlife is booming and we should be helping local musicians to create innovative new stuff for us instead of just importing pop from foreign countries.

Art spaces

There’s places for video installations, workshops, a Night Gallery… wouldn’t that be awesome?

Health services and harm reduction

Also, we don’t want Vilnius’ booming nightlife to lead to an increase in health problems. So, in the Night Hub we could have alcohol and drug abuse prevention information, free condoms, HIV tests, first aid and psychological help for people who are in trouble. Already the government’s Narcotics, Tobacco and Alcohol Control Department is doing these kinds of services in music festivals, and they wrote to the Council to ask for a space to do it in the city. Well look, I found the perfect space. Right in the middle of the area where people need help the most.

Friendly Night Hosts

Another thing in the Night Hub could be Friendly Night Hosts. This is a technique from Amsterdam, where the city hires people as “hosts” to walk around in the nightlife zone in a bright yellow jacket, offering help, water, calling the police if needed, guiding people to the night hub if they require services, asking people to not piss on the pavement, generally controlling the atmosphere of the street and reducing the problems.

In Amsterdam these simple techniques reduced public order problems by 18% and reduced violent crimes by 13%. Friendly Night Hosts are cheaper than the police, and very approachable, and always near the action, ready to respond. That’s why the Amsterdam Night Mayor has been doing this thing for years.

Training sessions

The Paris Night Mayor tells me that in Paris the Council has worked on nightlife harm reduction programs since 2007, connecting the police, the bars and the health professionals to deliver training programs for bar staff. We could do that in the Night Hub. There’s room on the second floor for all sorts of lectures, workshops and meetings.

There’s also room for a chillout place with psychological help for people who are too drunk, overdosed or freaking out. A lot of things can happen at night and I’m sure at least once you’ve seen someone crying about something. Sometimes it’s very serious, especially when combined with alcohol. The Friendly Night Hosts can see people in trouble and guide them to the help room, give them water and warmth, give them emotional support, call an ambulance if necessary. This can obviously save lives. That’s why in Lithuania the Narcotics Department are already running a psychological help tent in music festivals.

Night Chapel? Why not?

If you want more ideas, how about a Night Chapel on the second floor, for people who want to pray? These people don’t go anywhere on Sunday morning, because they are asleep or having a hangover. Why not have a multi-faith chapel on the second floor where people can pray, receive blessings and then go out and have a good time? For the Catholics there could even be a place to confess. Maybe people in trouble with drugs and alcohol would prefer to confess to the Night Priest, not the police or their family’s church?

Let’s do this

All this might sound like a total fantasy, but it seems to me like this makes perfect sense.

A culture and safety centre in the middle of the place that needs culture and safety.

If you think it’s a good idea, show your support with likes and shares and comments.

If you work in this area and you want to find out more or join the project, please email me

Let’s hope that on Wednesday the Council understands and supports my proposal, so we can make our local culture famous for creativity, not just alcohol.

Viskas apie Škirpos alėją

Klausimas yra būtent toks - ar Škirpa dėl savo vėlesnių veiksmų ir žodžių apie etninį valymą, padarė savo vardą neatleidžiamai netinkamu gatvių pavadinimų suteikimui?

Sausio 1d. yra Vėliavos diena, nes 1919m. Kazys Škirpa su kitais iškelė trispalvę virš Gedimino pilies bokšto. Vėliau savo karjeroje jis pasmerkė Basanavičiaus demokratiją ir planavo su nacių pagalba paversti Lietuvą nacistine, rasiniu pagrindu, be žydų, lenkų ir kitų.

Pakso kadencijos metu, Vilniaus miesto taryba suteikė Škirpos vardą gatvės pavadinimui. Aš argumentuoju, kad jau laikas pakeisti tą pavadinimą. Taryba turi turėti galimybę balsuoti už/prieš keitimą.

Mano siūlomas naujas pavadinimas – Vėliavos alėja. Tai tinkamesnis pavadinimas, be nacistinių sąsajų.

Čia nėra jokių Vanagaičių žodžių, viskas čia iš oficialų šaltinių. Net Škirpos šalininkai turi pripažinti kad jis tikrai parašė daug antisemitinės propagandos, šlovino Hitlerį. Tai jau turėtų būti priežastis laikyti tos gatvės pavadinimą netinkamu.

K. Škirpos alėjos pavadinimo netinkamumas

  • Niekas nekaltina Škirpos tiesogiai žudžius žydus. Tai ne vienintelis būdas dalyvauti Holokauste ir prarasti moralinę teisę tapti pagerbtu gatvės pavadinimo suteikimo būdu. Argumentas “jis pats nešaudė” yra silpnas, juolab dėl to, kad ir Hitleris ir Stalinas patys irgi nešaudė.
  • Škirpa kaltintas antisemitinės propagandos platinimu, bandymu kolaboruoti su naciais, sukurti nacistinę nedemokratišką Lietuvą be žydų. Tai, kad jam nepavyko, kad naciai jam to neleido padaryti, nereiškia, kad jis nieko blogo nepadarė.
  • Škirpa buvo namų arešte Berlyne, kad negalėtų grižti į Lietuvą suvienyti lietuvių. Naciai nenorėjo bet kokios nepriklausomos Lietuvos, jie planavo “valyti” visą rytų Europą bei duoti žemės vokiečiams.
  • Škirpa galų gale skelbė savo rezistenciją nacių okupacijai tik 1944 m., dėl ko jis buvo laikytas koncentracijos stovykloje. Su privilegijomis.
  • Gatvės pavadinimai yra savivaldybės tarybos, o ne istorikų arba teisėjų kompetencija. Mes, tarybos nariai, turime vertinti šios gatvės kontroversiško pavadinimo tinkamumą ir spręsti ką daryti, kokias vertybes norime įamžinti miesto žemėlapyje. Tai mūsų, o ne kitų, darbas ir pareiga.
  • Škirpos vardas tai alėjai buvo suteiktas po nepriklausomybės, Pakso kadencijos metu. Galimai, tuometinė taryba nežinojo apie jo planus, nukreiptus prieš žydus, lenkus ir kitus bendrapiliečius. Turime teisę ir moralinę prievolę taisyti klaidas.
  • Pavadinimas, turbūt, suteiktas dėl ankstesnės Škirpos karjeros dalies, kurioje jis buvo pirmas Lietuvos savanoris, kuris su savo būriu iškėlė trispalvę Gedimino pilies bokšte, 1919 m. sausio 1 d. Tam, kad užliptų į kalną, jie žygiavo per tą alėją prie Vilnelės. Keičiant pavadinimą, nenorime ištrinti to herojiško veiksmo iš istorijos.
  • Basanavičius vienareikšmiškai vertas gatvės pavadinimo, su tuo visi sutinka. O Škirpa negali būti taip vienareikšmiškai vertinamas.
  • Gatvės pavadinimai neturėtų skaldyti visuomenės, jie turėtų atspindėti miesto vertybes. Viena pagrindinių vertybių yra Basanavičiaus demokratija, o ne Škirpos fašizmas.
  • Šimtmetis yra tinkamas laikas pagerbti Basanavičių, Lietuvos demokratinę laisvę.

Škirpa kovojo už “nepriklausomybę” aljanse su naciais, už “laisvę” tik lietuviams o ne visiems Lietuvos piliečiams.

Klausimas yra būtent toks – ar Škirpa dėl savo vėlesnių veiksmų ir žodžių apie etninį valymą, padarė savo vardą neatleidžiamai netinkamu gatvių pavadinimų suteikimui?

Ar tas žmogus atspindi mūsų miesto vertybes? Ar tikrai nėra geresnės alternatyvos?

Alėja yra akligatvis, neturintis jokių namų, adresų, tad pavadinimo keitimas niekam nesukels nepatogumų. Jau laikas pakeisti pavadinimą į tinkamesnį.

Siūlau pervadinti gatvę “Vėliavos alėja”

Galime amžinai priminti herojišką vėliavos iškėlimą, be antisemitinės propagandos platintojo vardo.

Žemiau, galėsite perskaityti ekspertų bei pačio Škirpos žodžius. Tie žodžiai akivaizdžiai daro autoriaus vardą netinkamą gatvės pavadinimui.

Niekas, įskaitant Škirpos šalininkus, nekvestionuoja ir nėra paneigęs šiame dokumente cituojamų žodžių šaltinių. Kad jis tuos žodžius parašė – tai visuotinai pripažintas faktas. To neįmanoma sulyginti su Vanagaitės nesąmonėm.

Škirpa pasmerkė Basanavičiaus sukurtą demokratinę Respubliką

Škirpa 1940 m. savo žodžiais aiškiai išreiškė tikslą organizuotai paversti Lietuvą nacistine.

…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.”
“…Mūsų sveikinimasis — pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį “Kovok”!”

Škirpos organizacija siekė “atkurti” Lietuvą tik lietuviams, “rasiniu” pagrindu.

Škirpos organizacijos pavadinimas – Lietuvių aktyvistų frontas. Ne “Lietuvos” o “Lietuvių”. Jis veikė ne Lietuvos labui, o lietuvių.

“Deja, šios organizacijos dokumentų buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų“”
Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Škirpa siekė kurti Lietuvą be žydų, lenkų ir kitų

Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir pūslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo. Kaip žydai atsilygino lietuvių tautai už jos svetingumą ir humaniškumą, kiekvienas galėjo per paskutiniąją rusų raudonosios armijos okupaciją pakankamai persitikrinti. Tai, ką šie krikščioniškųjų tautų siurbėlės iš lietuvių tautos praeitais laikais išlupė, turi būti lietuvių tautai, ypač jos bėdniesiems sluoksniams – rankos ir žemės darbininkams – kaip daugiausiai Juos nuskriaustais, įstatimdavystės keliu grąžinta atgal bendram lietuvių tautos labui.“ – K.Škirpa, “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą

„Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas:

Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“ – K. Škirpa

“…tai buvo padaryta kad iš anksto ispėjus juog, jog Naujoje Lietuvoje jiems gyvenimo nebus” – K. Škirpa

Škirpa atsakingas už antisemitinės propagandos platinimą

“K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.”

Škirpos propaganda galėjo įtakoti žydšaudžius

“Išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Tačiau L. Truskos nuomone LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.”

Lietuva neseniai patvirtino IHRA antisemitizmo apibrėžimą…antisemitism.pdf

Deklaruojama, kad Lietuvoje nera jokios vietos antisemitizmui:

Oficiali vieša konsultacija

Savivaldybės apklausoje dauguma balsavo už pakeitimą, paliko daug komentarų:

Argumentai už keitimą

Remigijus Šimašius

“…Sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius

Lietuvos Žydų Bendruomenė

“Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.”

Mark Adam Harold

“Mums reikia spręsti šitą klausimą racionaliai ir teisingai. Visų pirmą – Škirpos istorija turi būti nušviesta tinkamai muziejaus ekspozicijose su visu kontekstu – visus veiksmus analizuojant detaliai ir nešališkai, kad visi sužinotų daugiau apie šitą Lietuvos istorijos personažą. O Škirpos atveju – gatvės pavadinimo suteikimas yra tiesiog netinkamas paminėjimo būdas. Negalime sulyginti tokio migloto statuso žmogaus su Basanavičium, Maironiu ir Karaliumi Mindaugu.”

Laiškas lietuviams

“Sakoma, kad čia buvo kažkoks Škirpos “pragmatiškas” sprendimas Lietuvai, kad jis tik “apsimetė” antisemitu iš meilės Lietuvai ir gerbiamo noro, kad Lietuva neišnyktų karo chaose. Net jeigu tai būtų tiesa – jo taktikos rezultatas buvo absoliučiai tragiškas Lietuvai ir jis visiškai prarado teisę būti šlovinamas, pavadinant gatvę jo vardu.”

Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą

L. Donskis

„Gal apsispręskime, negalime vienu metu gerbti aukų ir budelių, žmonių, kurie buvo vienoj pusėj su vokiečiais, net jei jie ir klydo ir nebuvo budeliai, bet klydo politiškai, tu negali šioje vietoje mėginti sutaikyti vilko ir avies. Mums vieną kartą reikia moraliai apsispręsti, tai nelengvas iššūkis, bet jei jau pajudėjo reikalai, kad žydai laikomi mūsiškiais, savais žmonėmis, gal pajudėsime ir toliau“.

Jonas Ohmanas

Būtų itin naivu teigti, kad viešoje erdvėje galima kažkaip atskirti juodą nuo balto. Tie vardai, kurie šiandien minimi diskusijose (Kazys Škirpa ir t.t.), be jokios abejonės, siejasi su įvairių laikų Lietuvos nepriklausomybės siekiais. Tuo pačiu, jie neabejotinai įrašomi į istoriją etninės neapykantos kurstymo ir karo nusikaltimų šešėlyje. Dėl paskutinės priežasties sunkiai įsivaizduoju, kaip ramia sąžine tokie vardai gali būti puoselėjami, tarkime, miesto infrastruktūros kontekste.

R. Valatka

Nejau XXI a. Vilniuje, kurio pakraštyje yra masinė Panerių kapavietė su visais čia sušaudytais miesto žydais, vis dar reikia diskutuoti, ar blogas tik tas antisemitas, kuris pats šaudė nekaltus žmones, ar tokie pat gali būti ir jų įkvėpėjai?

Pulkininkas K. Škirpa savo kelią pradėjo kaip didvyris – jis buvo pirmasis savanoris, o vėliau ambasadorius Berlyne. K. Škirpa amžiams būtų likęs mūsų didvyriu, jei nebūtų tapęs antisemitizmu susitepusio Lietuvos Aktyvistų Fronto, kvietusio susidoroti su žydais, vadovu.

Paulius Gritėnas

“Kazys Škirpa buvo vienas iš dramatiškų įvykių dalyvių. Įvairialypė asmenybė, kurios gyvenimo aprašyme galime rasti ir gerbtinų, ir niekšingų poelgių. Deja, bet mes linkę antruosius pamiršti, įamžinti tik tai, kas gražu.

…Mokykimės iš jo asmenybės klaidų. Iš tragiško avantiūrizmo, pamynusio žmogiškumą, išdavusio bendrapiliečius. Mokykimės, kad patys išliktume sąžiningi visiems ir nepasiduotume diktatorių spaudimui, totalitarinės sistemos spaudimui.”

“Kodėl L.Kasčiūnas ir kiti vis dar imasi ginti istorinėje perspektyvoje save konkrečiais atsišaukimais pasmerkusius veikėjus? Todėl, kad juos vis dar galima ginti, dėl jų intencijų vis dar galima įskelti abejonę. K.Škirpai nebuvo koktu nuo etninės ir rasiškai apvalytos Lietuvos idealo ir, panašu, kad vardan įsivaizduojamo klestėjimo ir grynaveisliškumo idėjos tokius žingsnius teisintų ir dabartiniai apologetai.

K.Škirpa negalėjo kitaip? Galėjo. Galėjo kaip daugelis lietuvių, nenusilenkusių okupaciniams režimams, nepaisant avantiūriškos galimybės atkurti valstybingumą svetimos galios šešėlyje.”

Grigorijus Kanovičius

„Taip, ponas Škirpa nesišvaistė automatu. Bet jis nebuvo šiaip eilinis žudynių vykdytojas. Ponas Škirpa ir jo vadovaujamas Lietuvos Aktyvistų Frontas, mano nuomone, buvo vienas iš pagrindinių ir aršiausių žudynių įkvėpėjas. Esu giliai įsitikinęs, kad tas, kuris įkvėpė ir kvietė ar kviečia susidoroti su ištisa tauta, niekada ir niekur nėra vertas būti šitaip pagerbtas post mortem“, – rašė G.Kanovičius. „Tikiu, kad Vilniaus ir Lietuvos visuomenė atitaisys įvykusį nesusipratimą ir mano mylimoje Lietuvos sostinėje nebeliks pagarbos kolaboravusiems su naciais ženklų“, – laišką užbaigė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu apdovanotas rašytojas.

Skaitykite daugiau:

Tomas Venclova

„Manau, kad Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“, – teigė T.Venclova savo kalboje, kuri buvo paskelbta diskusijoje Vilniaus Rotušėje. „Argumentas, kad Škirpa buvo už nepriklausomybę, o Paleckis prieš, yra demagogiškas ir klaidingas. Abu jie bandė išsaugoti grynai formalią, bet ne faktišką nepriklausomybę totalitarinių režimų priežiūroje, ir abu ją pragaišino“, – konstatavo literatūros profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų.

Apie tikrą Lietuvą

„…mūsų ligoninėje ir tą naktį visada dirbo ne vien lietuviai. Ten dirbo ir moldavas, ir lenkai, ir rusai, ir žydas, tikrai visi žinojome, kad tai yra kova už laisvę ir nepriklausomybę.“ – I. Degutienė apie sausio 13 d. įvykius.

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų.“ – Popiežius Pranciškus, Lietuvoje

Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga. – Prof. Vytautas Landsbergis

Pavadinimų komisija sako:

…kad reikia perduot klausimą Tarybai.

s i ū l a u:

Arba Administracijos direktorius arba Pavadinimų komisiją turi pateikti projektą Tarybai, pervadinti tą gatvę Vėliavos vardu iki vasario 16d., gerinti miesto įvaizdį, gerbti miestiečių atmintį, sažiningai ginti Basanavičiaus demokratinę viziją.

Lithuanians elected me because I’m British. What now, Theresa?

Hello Prime Minister, I hope you’re having a lovely day. I’m writing to you on an airplane above Ukraine, flying to my home in Vilnius, the capital of Lithuania.

I am British, I was born on the same island as you and I hold the same, red, passport. I will be using it to fly to Bristol for Christmas with my British parents. Travelling with me will be my partner Jelena and her parents Vlad and Ina. Perhaps this little story of family joy and international love will warm your heart in these difficult Brexit times as you attempt to “take back control” from Jelena, Vlad and Ina, to stop them diluting your sovereignty, to free yourself from the constraints of their ridiculous human rights laws.

My choice to move east was inspired by watching the fall of the Berlin Wall on the BBC when I was a child. This is going to sound a bit silly, but since 2004 I have pretty much dedicated my life to helping Lithuania integrate into the EU. Prince Philip even gave me an award for it.

Excuse me for interrupting, but I’m awfully sorry to have to inform you that I’m a teensy bit upset that you’re working so hard to flush all this down the toilet.

My Britishness has been a great asset in my work, until now.

My Britishness used to mean honesty, reliability, creativity and common sense. Continentals used to lovingly joke with me about teadrinking and umbrellas and two taps and fog and warm beer and saying “sorry” when someone treads on your foot and it’s clearly not your fault but you say “sorry” anyway, because you’re British.

When, at the invitation of a group of young musicians, I arrived in Lithuania one day before her accession to the EU, the music I brought with me was considered to be cool by default, because it came from Britannia, which, at the time, was cool.

In fact, I didn’t need to bring any music with me, because they had already hungrily downloaded thousands of megabytes of it. They owned more British tunes than I did.

Their parents had lived behind the iron curtain, dreaming of our unreachable green and pleasant land, home of Big Ben, democracy and the Beatles. They were praying for their children to be able to grow up in an independent Lithuania, in a united and peaceful Europe, free to travel, work, live and love wherever their hearts led them.

Lithuanians died for that dream, either in Siberia or in their own invaded and occupied streets, crushed by tanks driven by drunken Red Army conscripts. You, Farage and Rees-Mogg have never had to stop tanks with your own bodies, have you?

Please consider the possibility that you are being a bit hasty about abandoning the European Project that has, for all its flaws, reduced the number of citizens crushed by tanks to zero.

When people asked where I am from and I said “UK”, they would always show me extra respect for that, or even jealousy. They would proudly tell me they had been to London or excitedly inform me that they wanted to go there as soon as possible. I probably wouldn’t get that reaction if I said “France”.

Her Majesty’s government, many years ago, voluntarily, before any oppressive EU diktat compelled Her Majesty’s government to do so, began to welcome Lithuanians visa-free to join the British workforce and help build the British economy. That’s another reason they love us. Or should I say – loved us. Now they’re feeling ever-so-slightly betrayed.

Despite their deep and passionate love for their own country, they would screw up their faces in disbelief when I told them I’m an immigrant from Britain, because who the hell would voluntarily leave the Greatest Country In The History Of The World?

Who would want to live in Vilnius, a small city working through the difficult process of repairing the material and psychological damage caused by decades of occupation, oppression and decay?

What kind of idiot would choose to live in Lithuania if he was born where the streets are paved with gold?

Lithuanians really thought that we, the British, were special. Something to aspire to. Something to imitate. A shining beacon of properness to lead the way out of the darkness of post-soviet corruption and disorder. A source of really good dance music.

In a very short time, you, Theresa, have shown them and the whole world that only one of those things was ever true. I am referring, of course, to the dance music.

The British brand was a priceless asset for me. It opened doors for me. It was like a pleasing aura that would earn people’s trust in me before I even started to speak.

“This is Mark,” people would say, “he’s British”. And I would be very happy for people to define me that way.

In turn, I have been a pretty good asset for Britain. My nickname in Lithuanian literally means “that British guy”. I’m invited by the Lithuanian media to comment on British things. I give interviews and speeches in fluent Lithuanian, a language I learnt for the purposes of strengthening the cultural and economc links between our two countries.

I’ve made business connections that your Treasury profits from. I’ve boosted the brand you destroyed. I’ve pumped Bristol and London’s finest audio produce into Lithuanian ears countless times in clubs and bars all over the country. I promoted Croydon’s repetoire so much that I became known as the Father of Dubstep, and I’ve discovered local talent that my British investor develops with his British company.

By 2015, I had gained the trust of the natives enough for them to vote me onto the Council of their capital city.

I became the first non-citizen elected to public office in Lithuania and I proudly swore to defend the Constitution of the Republic. Some of those who voted for me did so purely on the assumption that a Brit, born in the Land of Democracy, would be a better bet than a homegrown candidate. The power of the British brand was that strong.

My darling Jelena, for her part, has worked her way into an international filmmaking career, helping British companies to produce shows for that same BBC that presented the fall of the Berlin Wall to my astonished eyes all those years ago.

Since you chucked Sterling onto the bonfire of weakness and instability, her earnings are worth a bit less, but we get by.

Vlad and Ina spend most of their free time travelling to as many countries as possible, a possibility denied to them in Soviet times, now granted to them by EU citizenship. The vigour with which liberated Eastern Europeans exercise this right should tell you something about how fundamentally important it is to the soul of all humans, and how psychologically damaging isolation can be.

Do you see why I find it a tadge frustrating that you treat a Kremlin-financed advisory referendum as if it is an order from God to bin everything me and millions of other people have been doing for decades?

Can you comprehend why your ridiculous refusal to perform the obviously-needed U-turn makes me a wee bit tetchy?

Can you imagine the consternation and discombobulation caused over here by the spectacle of the Mother of All Parliaments arguing about the best way to leave the biggest trading bloc in the universe to develop closer trade links with… someone smaller?

You were dreaming of becoming the next Margaret Thatcher and you grabbed the chance as soon as it drifted past. You screamed “Brexit means Brexit”, cast off your Remain skin and immediately proceeded to make Brexit mean dog’s breakfast.

You thought it was going to be a bit more glorious than this, didn’t you.

You thought it was going to be like that time the Royal Navy came back from the Falklands.

Didn’t you.

Or maybe you knew it was going to be a disaster but the temptation of living in the same flat as Her Handbagness for a couple of years was just too great.

Now you’re reduced to insisting that, due to the enormous importance of respect for the advice of less than half of the British population, you have no choice but to plough ahead with the worst tactical error, to quote the late Capt. Edmund Blackadder, “since the Olaf the Hairy, High Chief of all the Vikings, accidentally ordered 80,000 battle helmets with the horns on the inside.”

You know it’s a mistake. You’re simply insisting it’s other people’s mistake, the correction of which is beyond your powers, the mistake having been made by the Great British people of Great Britain, thereby converting this stupid and unworkable idea into a wise and irrevocable order.

The suffering you are knowingly inflicting is justified, you say, because the people voted to suffer. So goes the “logic”. The fact that they actually voted for xenophobia and an imaginary £350mln is being quietly swept under the carpet as it turns out the only thing you can really deliver is the xenophobia.

Some of your party members are taking this one step further, suggesting, as did Hitler, that suffering and struggle is the essential component of a nation’s ascendancy to greatness, the forge in which the swords of supremacy are made, the filter through which the weak and undeserving shall not pass.

You have declared me to be a citizen of nowhere and my fiancée to be a queue-jumper.

Are you not feeling a little uncomfortable about the fact that quasi-nazi rhetoric is becoming the norm? Would Winston approve? Would Margaret applaud?

You cannot envisage or describe a scenario in which Britain is better off outside the EU, but that’s where you insist on driving us, even though you could turn the bus around.

Your “bravery” is cowardice. Continuing down this ridiculous road is easier for you than bravely admitting that 52% of the voters in the referendum were duped into choosing badly.

So, my dear Mrs May, while you plan troop deployments and emergency medical supplies, please spare a few minutes to consider cancelling this nonsense and apologising to me, Jelena, Vlad, Ina and the rest of the world. We will accept your apology gracefully and move on.

Time is running out, but it’s still not too late to take a deep breath, say sorry for the mess you’ve made, grab a broom and start cleaning it up.

That would be the British thing to do.

Naktinis meras norėtų paklausti – o kur kokainas?

Gėda, 15min, absoliuti gėda. Publikavote visiškai šališką nuomonę, o tai pristatoma kaip žurnalistika.

Flickr nuotr.

Aš apie šį straipsnį:

Kodėl ir kaip policija klubuose gaudo narkotikų prekeivius

Žurnalistikos kiekis šitame straipsnyje – nulis. Etikos kiekis – minus devyni tukstančiai.

Fotografas kuris akivaizdžiai ir su pasididžiavimu nekenčia ,,narkomanų”, ir labai mėgsta sensacijas, fantazijas, melas, demonizavimą, adrenaliną ir ,,mačo” jėgos demonstravimus pakartotinai rašo savo tendencingą nuomonę ,,laikraštyje” kuri mielai pristato visuomenei tą nuomonę kaip žurnalistiką, nors tai grubiai pažeidžia visuomenės informavimo etikos kodeksą.

,,Žurnalistui” labai akivaizdžiai skauda, kad antikonstitucinius reidus (kuriuose jis su džiaugsmu pats dalyvavo drauge su policija) policija sustabdė dėl visuomenės spaudimo, mano protestų, Narkotikų kontrolės departamento prašymų bei miesto mero įsikišimo.

,,Žurnalistas” apie tai nerašo, ir tokiems žmonėms neskambina, kad galėtų paimti komentarą interviu. ,,Žurnalistas” tęsia savo kryžiaus žygį, 15min toliau duoda jam deguonies ir renka pajamas dėl clickbait’inio turinio.

Dabar ,,žurnalistas” džiaugiasi dėl to, kad policija vėl reidina naktinius klubus (šįkart – be antiteroristinės įrangos, nors ,,žurnalistas” galvoja, kad keli maišelių amfetamino dyleriai yra tokie pavojingi, kad pareigūnams turėtų būti būtina ginti save su automatiniais ginklais ir neperšaunamomis liemenėmis).

O koks tų reidų rezultatas? Čia proporcingas veiksmas? Pateisina išlaidas? Žmonės nustos vartoti amfetaminą? ,,Mirties prekeiviai” (jo žodžiai, o ne mano) sės į kalėjimą ir visuomenė bus saugesnė? O, pala. Kalėjime jie neras žymiai sunkesnių narkotikų?

Apie sunkesnius narkotikus

Man šlykščiausias šių reidų aspektas yra ne tik resursų švaistymas, neigiami tokių metodų šaltinių poveikiai, policijos paneigiamas problemų egzistavimas ir žiniasklaidos visiškai neatsakinga elgesys, o man svarbiausiai tai, kad vėl jokio kokaino nerado.

Kodėl tai sakiau? Nes, visų pirmą, kokainas yra gal pavojingiausias narkotikas klubuose (heronio šokių aikštelėje nesurasi), sukeliantis rimtų sveikatos problemų ir realų mirties riziką, juolab dėl to kad Vilniuje dažniausiai pigiai prekiaujamas labai prastos kokybės produktas, maišytas su kitom neaiškiomis medžiagom, arba “kokainas” yra išvis fake, kad vartotojas net nežino ką ir kokį kiekį jis vartoja. Būtent kokainas yra atsakingas už lietuvių mirtį, ypač pavojingas klubuose ir festivaliuose kur prekiaujama ir alkoholiu. Vartoti pigų kokainą kartu su alkoholiu yra kvailiausias pasirinkimas klubinėtojams. Ir tą pasirinkimą galėtų pasirinkt bet kieno sūnus arba dukra, šiąnakt.

Jei policija paklaustų man “koks narkotikas, vartojamas naktiniame gyvenime, yra žalingiausias?” Aš, kaip naktinis meras, atsakyčiau “alkoholis, kokainas, ir maišatis šių dviejų”. Jei policija tikrai norėtų mažinti žalą dėl narkotikų vartojimo klubuose, ar nebūtų logiška prioretetizuoti žalingiausią narkotiką?

Tarkime, kad reidai klubuose yra efektyvus būdas narkotikų žalos mažinimui (na, tarkime), kodėl policija (arba Pravieniškių kuopa, be vietinės policijos žinių) pasirinko vykdyti reidą ten, kur niekas nevartoja kokaino? Vyksta savotiškas tyrimas, policija ateina ir tikrina šokėjų kišenes, o jeigu ir randa, tai tik kelis gramų lengviausių nelegalų narkotikų. Jokio kokaino neaptiko per aibę reidų. Čia sutapimas?

Ar sutapimas, kad kokainas, būdamas brangesnis narkotikas, yra populiarus tik tarp turtingiausių žmonių? Ar sutapimas, kad policija, norėdama demonstruoti visuomenei savo jėgą ir veiklumą, tyčia pasirinko minkščiausią taikinį, reidina tik ten kur žmonės neturi teisininkų, neturi draugų policijoje, neturi tėvų politikoje, neturi žinių apie savo konstitucines teises, neturi noro kovoti, bijo pakalbėti ir niekada nepateiks skundo prokurorui?

Ar tikrai turiu patikėti, kad policijai nežinoma kur vartojamas kokainas, kur ne? Gal jie nori, kad pateikčiau jiems sąrašą klubų, kur, įtariu, kad didesnė tikimybė, jog dalis lankytojų (ir savininkų) vartoja kokainą? Paprastai turi reidinti ten, kur kokteiliai kainuoja daugiau nei vidutiniškai, o ne ten kur žmonės net kokteilių negeria.

Raketų mokslo čia nėra. Todėl man reidai atrodo įtartinai, nes čia negali būti tiesiog pareigūnų žioplumas. Netikiu, kad policijoje dirba vien durnai. Tikiu, kad reidai yra labiau policijos jėgos demonstravimas arba PR’inė akcija, drauge su neetiška žiniasklaida. Tai vyksta ir kitose šalyse, pvz., Tbilisyje, klube, kur lankiausi prieš savaitę. Na, ir Rusijoj tokių viešųjų ryšių akcijų būna, konečno.

Nesiūlau reidint jokių klubų, nes tai nėra efektyvi priemonė, ji nemažina narkotikų sukeliamos žalo. Yra žymiai geresnių būdų spręsti šį problemą, apie tai jau seniai kalbama kitose šalyse.

O noriu paklausti pagrindinio klausimo: kaip policija galėtų pagrįsti faktą, kad su savo dabartinem narkotikų platintojų naktiniuose klubuose aptikimo taktikom, jie mažai narkotikų randa ir niekada neranda žalingiausio narkotiko iš visų?

Neoniniai ženklai, rodantys kad Lietuva dar nėra teisinė valstybė.

Apie Katlerio kebabinę – vėliau. Pradėkime nuo Uncle Sams.

Nuotraukoje matote, kad Uncle Sams neoninė iškaba vis dar be leidimo kabo ant paveldo statusą turinčio pastato fasado, ir ši terasa toje vietoje ant valstybinės žemės ramiai stovėjo per visą sezoną.

Ką tai reiškia? Visų pirma – nepamirškime, kad be mano pastangų nebūtų jokių veiksmų prieš pažeidėjus. Aš gal penkis kartus esu kėlęs klausimus taryboje dėl šio reikalo ir puikiai žinau, kad be mano iniciatyvos bei spaudimo, VT (Viešosios tvarkos) depas tikrai nenorėtų eiti į teismą dėl iškabos. Tiesiog visiems giliai pofik – Merui pofik, VT departamentui pofik, valstybei pofik, paveldo departamentas nieko nepastebėjo, o mane palaikė tik tarnautojas savivaldybėje, kuris išduoda leidimus (kontrolė – ne jo pareiga, todėl jis nieko negali padaryti), miesto architektas (kuris šiaip sutinka su manim, kad Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalo estetika nedera Vilniaus istoriniame UNESCO oldtowne), ir Administracijos direktorius Povilas Poderskis, kuris tikrai turi svarbesnių reikalų, bet šiaip supranta kad čia vapšče nesąmonė vyksta ir bando man padėti kiek įmanoma.

Gėda, kad savivaldybė atrodo bejėgė. Tai grėsminga demokratijai apskritai – neperdedu. Lietuvoje pasitikėjimas institucijoms jau ir taip yra žemo lygio. Turime ir gerų barų savininkų, kurie praranda motyvaciją konkuruoti sąžiningai, kai mato, kad akivaizdžiai apsimoka piktnaudžiauti sistema. Nu tipo, kaip viena dainininkė pasakytų – negyvenam kaip “baltų žmonių šalyje”.

Antra priežastis dėl kurios ta neoninė iškaba vis dar kabo be leidimo: “Čia teisinė valstybė, Markai, negalime tiesiog nukabint žmogaus turto nuo bet kokios sienos be teismo orderio”. OK, tai logiška, siena – ne savivaldybės, neoninė iškaba – ne mūsų turtas. Nukabinimas būtų maždaug vagystė.

Teisinė valstybė?

O apie kokią “teisinę valstybę” kalbame, jei visiems valdžioj dzin ta milžiniška neoninė iškaba ir nelegalios iškabos nukėlimas jau užtruko daugiau nei metus? De facto – leidžiama kabint bet ką ant bet ko, ir probably niekas neprieštaraus. Jei prieštarauja – pažeidėjas gali kad ir pakartotinai sumokėti juokingai mažą baudą. Jei tau nepasisekė ir kažkoks išrinktas britas reikalaus nukabint – gali tiesiog tempti teisinį procesą, išnaudoti ir piktnaudžiauti kiekviena įstatymų spraga, “susirgti” teismo posėdžio dieną ir toliau gauti naudą iš savo nelegalios neoninės iškabos – no problem. Tai visai apsimoka.

Trečias aspektas – kontrolės sistema labai atvira korupcijai, ir man itin įtartinai atrodo kad šį procesą turėjau aš pats inicijuoti ir stumti. Kaip vienas barų savininkas manęs ironiškai paklausė – “Markai, kokio dydžio kyšį turėčiau duoti savivaldybei, kad jie nelieptų nukabinti tokio dydžio iškabos?”
Na, įrodymų neturiu, net nekaltinu, tiesiog sakau, kad labai įtartinai atrodo, ir akivaizdžiai yra vietų, kur būtų įmanoma tobulinti įstatymus, reglamentą, procesus, skaidrumo lygį, vengti tokių problemų ateityje. Tik kad visiems šita problema arba dzin arba pelninga.

Tokia “teisinė valstybė”. Kai kažkam naudingas šūdinas įstatymas, jie sako “ką padarysi, čia teisinė valstybė, reikia gerbti įstatymus”… ir toliau tęsiasi nedemokratiškas bulšitas. Kartais net valdžia ir įstatymo leidėjai sako “ką padarysi?”. Nu tobulinkit įstatymą, kad būtų lengviau nukabinti nelegalias iškabas, blexa muxa, argi sunku? Mėgstate trimituoti apie tą UNESCO senamiesčio grožį, o kai kažkas gadina fasadą – jums reikia, kad imigrantas tarybos narys kovotų už tvarką? Jūs gal pamiršote priesaiką? Aš – ne.

Gal kažkam atrodo, kad turiu obsesiją dėl neoninių iškabų. Nu ne. Čia tiesiog naudinga prizmė, per kurią gali pamatyti viską kas yra blogai šitoje “teisinėje valstybėje”. Gudriausias laimės, nesės, ir gaus sveikatos paslaugas net jei vengia mokesčių ir duoda padavėjams atlyginimą vokelyje (padavėjai, beje, labai mažą pensiją gaus dėl tų vokelių, o baro savininkui – dzin, pofik, YOLO ir jis galvoja “aš kietas verslininkas” kai parkuoja savo 528i nelegaliai prie savo baro įjungęs avarinę lemputę).

Katlerio kebabinės valstybė

Na, yra dar vienas “neoninis” pavyzdys.

Katlerio kebabinė irgi instaliavo neoninę iškabą ant pastato fasado be leidimo. Visiems vėl dzin. Meras net ėjo ten valgyt kebabą, selfintis ir džiaugtis dėl Vilniaus maitinimo įstaigų nuostabumo, surinkt kebabų vartotojų balsus, žinai, rinkimai artėja, “jaunimas” ir t.t.
Pareportinau Katlerio kebabinės neoninę iškabą administracijai, galvojau aj blemba, bus vėl konfliktų teisme, ilgai užtruks procesas ir jums gyventojams reikės mokėti už dideles teisininkų darbo valandas, kad pagaliau istorinis fasadas būtų gražus, o ne šūdinai “papuoštas”.

Procesą pradėjo VT skyrius, jie išrašė juokingai mažą pirmą baudą. Net nepasakysiu koks buvo tos baudos dydis, nes man gėda prieš jus pripažinti, kad neturime jokių efektyvių priemonių. Man atrodo, kad baudos dydį nustatėme prieš 20 metų litais, kai bokalas alaus už pitaką atrodytų beprotiškai brangiai. Jūs patys galėtumėt sumokėti tokią baudą iš savo kišenės, net jei esate studentas o ne senamiesčio barų tinklo savininkas.

Nu bet vis tiek. Galvojau ok, bent procesas pradėtas. Tada staiga atsimenu, kad Katlerio kebabinės fasadas yra Mokytojų namų fasadas, t.y. savivaldybės turto fasadas. Opa. Parašiau administracijai, sakiau nu gal bent nuo savivaldybės fasadų leidžiama nukabinti nelegalias iškabas, o ne tik išrašyti baudas?

Po to nieko daugiau negirdėjau, bet staiga dingo Katlerio kebabinės iškaba. Nežinau kodėl, nežinau kas tai padarė, nežinau kada. Nieko nežinau, nes niekas administracijoje manęs apie nieką neinformuoja (tokia teisinė valstybė).

Kyla klausimas – Mokytojų namų direktorei irgi dzin istoriniai fasadai? (preziumuokime, kad ji negavo kyšių, nes žinai, teisinėje valstybėje turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija).

Antras klausimas – o kodėl tas imigrantas iš miglos salos turėjo priminti administracijai, kad mokytojų namų fasadas yra mūsų? Kodėl aš turiu sugalvoti būdus saugoti Lietuvos paveldą, o savivaldybė tiesiog išrašo mažą baudą ir “pamiršta”, kad tai savivaldybės fasadas ir dėl to galime iškart reikalauti nuomininkų nukabinti nelegalius dalykus?

Beje, Katlerio kebabinės savininkai laimėjo konkursą dėl tų patalpų nuomos sutarties už mažą nuomos kainą, kaip vienintelis dalyvis konkurse. Apie tą konkursą niekas negirdėjo, nes turto departamentas kažkodėl ignoruoja įstatymo punktą, kuriame parašyta, kad jiems privalu stengtis išnuomoti komercines patalpas už maksimalią įmanomą kainą. Kažkodėl Katlerio kebabinės patalpų atveju, administracija tingėjo dirbti tam, kad būtų kaip įmanoma plačiau išviešintas konkursas dėl nuomos prestižinėje ir potencialiai miestui labai pelningoje vietoje. Net kitų to pastato nuomininkų neinformavo, nepaklausė, gal būtų įdomu dalyvauti konkurse, kad būtų konkurencija.

Oh well

Ką padarysi. Konkursas buvo. Viešinimas buvo, nu, žinai, kažkur svetainėje. Laimėtojas teisėtai laimėjo konkursą.

Teisinėje valstybėje.

Oficiali apklausa dėl Vilniaus naktinio gyvenimo – PLATINAM

Turiu gerą naujieną ir svarbų prašymą.

Gal jau žinote, kad man pavyko iškovoti eilutę miesto biudžete tam, kad Go Vilnius galėtų samdyti konsultantus miesto naktinės ekonomikos analizavimui ir strateginių rekomendacijų pateikimui.

Konsultacijos konkursą laimėjo Sound Diplomacy, t.y. Londono Mero konsultantai nakties ekonomikos bei kultūros plėtros reikalais. Taip pat komandoje yra Mirik Milan, buvęs Amsterdamo naktinis meras ir Lutz Leichsenring, Berlyno naktinių klubų komisijos atstovas. Toks drymtym pasaulio ekspertų šioje inovatyvioje ir pažangioje sferoje.

Tai reiškia, kad gausime geriausią įmanoma patarimą, kaip padaryti Vilnių gyvą ir saugų naktimis, su kuo daugiau kultūrinių renginių, o ne tik bernvakarių.

Bet… konsultantams reikia informacijos, jiems reikia išgirst kuo daugiau įvairių nuomonių.

Na… jūsų naktinio mero prašymas labai paprastas – visi dalyvaukite apklausoje!

Užpildykite apklausą! Spauskite čia

Nesvarbu kas esate, mums reikia išgirsti visų vilniečių nuomones. Tos nuomonės taps Vilniaus ateities dalimi. Užpildykite ir pasidalinkite su draugais, tėvais, seneliais, kolegomis, klientais, sekėjais!

Daugiau informacijos apie projektą čia
Apklausa anglų kalba / Survey in English

Būtent pagal šios apklausos rezultatus konsultantai parašys rekomendacijas savivaldybei, tad apklausa tikrai darys įtaką miesto ateičiai ir jūsų balsas pagaliau bus išgirstas koridoriuose.

Nori šokti visą naktį? Tai pasakykite politikams. Jų darbas yra dirbti pagal jūsų interesus, o ne atvirkščiai.


Mere, aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Sveiki, mere. Pažiūrėkime kartu į šią nuotrauką:

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pažiūrėkime kiek ir kokie žmonės palaiko Noreiką. Jie ir Škirpą palaiko, net jeigu tas parašė kad Hitleris – genialus vadas, kurio nacionalsocializmas yra tinkamiausia Lietuvos valdymo forma. Žmonės šioje nuotraukoje nejaučia dėl to jokios gėdos.

Škirpos palaikytojai dėl mano pastangų pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą vadina mane rusų agentu ir dar blogesniais žodžiais, nuolat šmeižia mane, siunčia mane „namo“ ir niekada nesijaudina dėl to, kad Lietuvos žydus nužudė jų kaimynai. Esu gavęs nesuskaičiuojamą kiekį žinučių nuo tokių žmonių, įskaitant anoniminius grasinimus mane nužudyti. Visa tai vyksta jūsų „atvirame“ Vilniuje.

Atviras antisemitizmui, neapykantai, fašizmo apraiškoms? Sutinkame, kad ne.

Todėl aš priverstas paklausti dar kartą – kodėl vis dar turime nacių kolaboranto gatvę Vilniuje, prie pat Gedimino kalno? Tas gatvės pavadinimas dabar yra paminklas, skelbiantis pasauliui faktą, kad jums, kaip merui, vakarietiški ir europietiški demokratijos principai svarbūs tik selektyviai.

Kodėl jūsų frakcijos narys, Pavadinimų komisijos pirmininkas Audronis Imbrasas taip ilgai blokuoja pavadinimo svarstymą? Kodėl jūs jam leidžiate tai daryti? Ar negalvojate išmesti jį iš to posto dėl neetiško elgesio?

Kodėl jo komisijos posėdžio protokole parašyta, kad jis ir jo pavaduotojas mano, jog klausimas turi būti svarstomas politikų, bet jis ir nepateikia klausimo Tarybos svarstymui?

Kodėl ir Cvirkos klausimą jis tiesiog atsisakė įtraukti į komisijos darbotvarkę, nors aš apie tai pakartotinai rašiau komisijos sekretorei ir Paulės Kuzmickienės darbo grupė irgi prašo tai svarstyti?

Ar tai etiškas elgesys? Ar tai suderinima su priesaika?

Ar tokį klausimą turėtų spręsti tik vienas žmogus, pagal savo užgaidas? Ar turėtų demokratiškai spręsti visi 51 išrinktieji gyventojų atstovai?

Kodėl jūs, mere, viešai vadinate Škirpą kolaborantu, bet absoliučiai nieko nepadarėte, kad kolaboranto gatvės pavadinimo nebebūtų mūsų žemėlapyje?

Kodėl net TS-LKD frakcijos nariai pabandė padėti man šiuo klausimu, o jūs – ne?

Kas jus paralyžuoja?

Nuo kada atmintis, teisingumas ir tiesa tapo jums nesvarbiais reikalais?

Kiek straipsnių šia tema man reikia publikuoti?

Kiek kartų kviesite save į žydų bendruomenės renginius ir sakysite kalbas apie tai, kad žydų tema jums labai svarbi, kai netoli mikrofono, tame pačiame jūsų valdomame Vilniuje, vis dar ant miesto sienos kabės Škirpos vardas? Ar neskaitote tos pačios bendruomenės prašymų gerbti tragiškai ir žiauriai nužudytų žmonių atmintį?

Mirusieji neturi balso. Ar tai jums reiškia, kad keturiasdešimt marginalų Lukiškių aikštėje – kartu su visokiais Ažubaliais, Kundrotais ir Sinicomis – turi daugiau politinio svorio šiuo klausimu nei šimtai tūkstančių nužudytų žydų? Tokia matematika?

Kalba – pigi.

Ar jums nesuprantama, kad nepakanka „turėti nuomonę“, jog Holokaustas buvo tragedija, nepakanka „gerbti“ aukas tik žodžiais, nepakanka viešai feisbuke sakyti, kad Škirpos alėjos pavadinimas turi būti pakeistas. Jūs esate miesto meras. Galite daug daugiau padaryti. Galite net stadionus pastatyti, o pakeisti vienos gatvės pavadinimą – iššūkis?

Kodėl Žaliojo tilto skulptūrų klausimas jums buvo lengvesnis, o Škirpos (t.y. antisemitinio nacių kolaboranto) – kažkaip labai jau sunkus? Kur dingo tas lygybės ženklas tarp žiaurų totalitarinių režimų?

Kiek istorikams reikia klausti? Ar yra bent vienas istorikas, kuris patvirtintų, kad Škirpa bandė išgelbėti žydus, o ne įvesti fašistinį režimą ir kartu su naciais pašalinti visus žydus Lietuvoje?

Kaip jaučiatės, kai eilinį kartą keliu šį klausimą ir jūs turite kentėti iki klausimo galo ir tada miglotai atsakyti, puikiai žinodamas, kad norite vengti šio klausimo iki rinkimų?

Kodėl tada laukėte taip ilgai, kai rinkimai dabar jau vėl taip arti?

Ar prisimenate legendinį pažadą „Po ZAPAD, Markai“?

Kokio dydžio piketą turėsiu organizuoti, kad pagaliau taryba galėtų svarstyti klausimą, kurį kėliau labai senai?

Kol ta gatvės pavadinimo lenta kabo – žmonės šioje nuotraukoje švenčia pergalę, jaučiasi stiprūs ir vis labiau įsidrąsina skleisti neapykantą. Tą mato ir jaučia daugybė vilniečių – ne tik britai, ne tik žydai, o ir visos tautinės, religinės ir seksualinės mažumos. Galvojame, ar tas meras tikrai liberalus, tikrai supranta lygybės principus ir tikrai iki galo kovos dėl mūsų miesto laisvės? Ar jis už laisvę tik kai tai patogu ir kai nevyksta dukrų gimtadienių šventės?..

Aš žinau, kad jūs nenorite atrodyti kaip veidmainis, bet vien noro – nepakanka.

Matome, kad jūs, nepaisant daug gražių žodžių, nenorite pajudinti piršto ir apginti mus prieš keturiasdešimt antisemitinių marginalų, kurie atspindi tamsiausią Vilniaus įvaizdžio pusę. Tylite ir aklai žiūrite į tokius piketus, nors jei toks piketas vyktų Rusijoje apie Holodomore dalyvaujančius veikėjus – iškart tai pasmerktumėt kaip slykščią, antidemokratinę akciją.

Ar suprantate, kad trispalvės laikymas rankose nepadaro žmogaus automatiškai neliečiamu patriotu, laisvės gynėju, gatvės pavadinimų teisėju?

Ar šita nuotrauka jums neatrodo šiek tiek silpna ir juokinga? Paklauskite savęs – ar tikrai bijote tokių žmonių neigiamos reakcijos? Ar buvote išrinktas dėl jų balsų? Ar neveikti šiuo klausimu atitinka jūsų prieš rinkimus skelbtas vertybes? Ar apskritai yra kitos keturiasdešimties žmonių grupės, turinčios tiek daug įtakos jūsų darbotvarkei, kaip šita apgailėtina chebrytė?

Jie sako, kad Lietuva – ne man, ir apskritai ne liberalumui. Prašau giliai nuoširdžiai, dėl Dievo meilės, paprieštarauti jiems veiksmais, o ne tik žodžiais. Labai tinkamas veiksmas būtų užtikrinti, kad Škirpos alėjos pavadinimo keitimo klausimas būtų pateiktas Tarybai kuo greičiau, ir „užduoti“ toną tiek savo koalicijai, tiek opozicijai, kad dėl šito su partiniais reikalais nesusijusio klausimo visi balsuotų „už“.

Pakartosiu – aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Tik kad man nauja geležinkelio stotis, vaikų darželiai ir dviračių takai nieko nereiškia, jei nėra laisvės. Minske tvarkingos gatvės ir daug žaidimų aikštelių, bet neketinu gyventi Minske.

Niekaip nebus tikro, visapusiško vilnietiško atvirumo, jei miesto meras neturi pakankamai daug drąsos bei ambicijos dėl laisvės ir lygybės vertybių, nesugeba išreikšti tokių dalykų bent viename iš savo programos dvylikos punktų, ir tiesiog maldauja, kad tas britas tylėtų apie nacių kolaboranto gatvės pavadinimą.

„Per daug sutikau politikų, kurie žino ką reikia daryti, bet bijo prarasti rinkėjų pasitikėjimą. Dar daugiau tokių, kurie žino ką daryti, tačiau bijo pasielgti teisingai, nes yra priversti tarnauti tiems, su kuriais iš godumo darė savanaudiškus sprendimus, gal net ir nusikaltimus.“

– Remigijus Šimašius

Prašau, mere, jūsų realaus, o ne tik simbolinio bendradarbiavimo prieš totalitarizmo apraiškas mūsų nuostabiai gražiame mieste.

Žinau, kad žinote, ką reikia daryti.

Dear Facebook, I’m a hatespeech victim, and you blocked me for hatespeech. What’s up with that?

Hello Mr Zuckerberg or whoever is actually reading this. I am an elected representative of the people of the superawesome city of Vilnius, Lithuania.

Listen, Mark, I have been a heavy user of your staggeringly ubiquitous advertising-supported social network for ten glorious years. I have spent literally thousands of dollars on adverts and boosted posts to promote my political campaigns, business activities, charity fundraising drives and numerous public events. You know this, because you have all the data.

But that’s not why I am writing to you. The addictive nature of your wondrous electronic creation is not what I am complaining about. That’s not the problem.

As a long-haired, pro-LGBT, sometimes skirt-wearing, passionately outspoken and very publicly visible immigrant, I am quite accustomed to reading horrific abuse about myself on your fabulous website. Not a day goes by without an opportunity for me to learn that I should hastily return to my country of origin and/or perform a sexual act of a nature too explicit to mention here in this letter.

It’s lucky I’m at least white and able-bodied, because that keeps the level of verbal abuse down to only one truckload of poisonous libel per day. Sometimes a death threat.

If people knew I was straight, that would be a big help, but even though I keep trying to come out as a heterosexual, people just don’t accept me for who I am.

Whatever I do, I keep hearing that I am romantically attracted to people with penises. There are so many people who publicly declare this as a fact, and they think it’s a very naughty thing.

But I’m not even complaining about the soul-destroying bullying from which you profit, although it would be really nice if you would do something more about it.

The problem is that for the second time in our complicated relationship, your artificially unintelligent algorithm has banned me for 30 days for hatespeech.

Me 🙁

I’m Mr. Equality. The first and only immigrant to be elected to public office. Campaign slogan was “for a friendly Vilnius”. Put LGBT equality on my flyers and went round knocking on doors to distribute them. Protested against the police’s lack of enthusiasm for investigating hate crimes. Backed a project to map the most tolerant restaurants and cafés in the city. Fly a rainbow flag on my balcony. Initiatior of the municipality’s sexual harassment prevention policy.

Elected most certainly because of the power of your Facebook thing to reach and mobilise my audience so effectively that they actually went out and voted for me. Cheers. You banned me 🙁 Because haters reported me to your stupid robots when I quoted a hatespeech attack in a post against hatespeech.

Your Community Standards enforcement system has gone a bit wrong, and it’s silenced me twice. Well it’s silenced me three times, because there was that time back in the day when we made an app called “send a dick” where people could send each other childish marker-pen drawings of dicks. You didn’t ban me for that, but you banned me for 24 hours when I posted an ASCII penis. Fair play. But a 30-day ban for nothing is a bit harsh.

This is not a flameout. I would like to continue using your internet-enabled debate-sponge as soon as possible.

I would like to continue my work. I would like you to shrug and realise that you made a mistake and turn me back on. It’s OK, stuff happens.


If you have time to look into that, I would much appreciate it.

Thumbs up 🙂

Open letter to The Rt Hon Jeremy Hunt MP regarding his speech comparing the EU to the Soviet Union

Dear Mr. Hunt,

Greetings from Lithuania, Britain’s loyal partner in NATO.

Greetings also from myself, Mark Adam Harold, a British immigrant democratically elected to the City Council of the beautiful capital city Vilnius, a city which, thanks to EU freedom of movement and to those who fought to free Lithuania from the Soviet Union, I have been proud and able to call my home since 2005.

I was elected in 2015 on a platform of tolerance, openness, transparency and liberal democratic values. These values, until sometime during 2016, I held to be British. I was, in part, elected by Lithuanians who hoped that a Brit would have a deep and historic understanding of those values, making him the ideal antidote to lingering socialist ideals and the persistently oppressive, top-down approach of Eastern European governance. I hope you can agree, that bearing in mind the enormously hard work she did to free the East, the previous female leader of your party would be overjoyed to see me sitting here carrying the torch, a torch that was once your party’s logo.

When I was sworn in as a representative of the people of Vilnius, I became, as far as I am aware, the only non-citizen in Lithuanian history to pledge allegiance to the Lithuanian Constitution. With my hand on that Constitution, I promised the people of Vilnius that I would defend their interests, their rights and their freedoms with every breath I take. Of this fact, as you might be able to understand, I am extremely proud. This duty and solemn responsibility I take extremely seriously.

It is in accordance with my oath that I write to you today.

This morning I read with shock, disgust and embarassment that you, a high-ranking British parliamentarian and a potential pretender to the office of Prime Minister, in a Conservative Party Conference speech, compared the EU to the Soviet Union.

Your comparison was not only infantile, it is also irresponsible for a person in your position to push such buttons in the context of the Kremlin’s continued propaganda war to divide Europe, a war in which far too many British politicians have become enthusiastic footsoldiers, useful idiots and collaborators.

This is a war which Mr. Putin finances lavishly, finances which undoubtedly influenced the referendum on the UK’s membership of the European Union, finances which successfully ensured the result Russia so dearly wanted. This is the result which you now cherish and pervert, presenting it in your latest speech as the desire of “52% of the British people”, while clearly much less than 50% had in mind the kind of chaotic, amateurish, economically damaging exit that you and your colleagues have succeeded in arranging.

Your hysterical and hallucinogenic speech will be applauded in the corridors of the Russian secret services whose disinformation campaign tactics you are mimicking so closely that it makes me wonder whether or not you are receiving their payment via a Maltese bank.

You campaigned for Remain but have since decided, presumably for Machiavellian career-progression reasons, to reverse your position and give speeches that pander to the most europhobic and vile sectors of your party, along with knowingly rousing the rabble of deranged and discredited organisations such as UKIP, the EDL and Moscow First.

The latter organisation does not exist, although in the current degenerate political atmosphere to which you, Mr. Hunt, are contributing, it would not surprise me to learn that such an organisation already operates and organises rallies without your condemnation.

More importantly, and I cannot stress this enough, your speech spat in the faces of millions of dead people’s surviving relatives, people who experienced and resisted and suffered under actual soviet terror, people who were actually imprisoned in the actual Soviet Union, people who fought for and prayed for the kind of freedom you take for granted and now recklessly abuse.

Ordinary words cannot fully express my fellow Vilnians’ feelings about you, but swearwords can. Unfortunately, due to the restrictions of the oversight of the Vilnius City Council Ethics Commission, I am unable to use such words freely in official communications. Suffice it to say, Mr. Hunt, that one of the words I would like to deploy rhymes with your name.


Mark Adam Harold
City Councillor (Independent)
Vilnius, Lithuania, European Union

Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto mero viešus pasisakymus K. Škirpos alėjos pervadinimo klausimu:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius

atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą:

K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresa Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė.

primenant Popiežiaus žodžius apie ilgaamžinę Lietuvos toleranciją:

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“ – Popiežius Pranciškus

…lyginant šiuos pasisakymus su K. Škirpos žodžiais:

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.” –  „Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

nepamirštant Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotos apklausos internete, kurioje 70% atsiliepusių žmonių pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą:

pagerbiant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pakartotinius prašymus pakeisti gatvės pavadinimą:

“Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.” – Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

atsižvelgiant į Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos 2017-05-19 protokolą:

“D. Kuolys sako, kad reikia apsispręsti ar klausimą dėl K. Škirpos alėjos dar kartą svarstyti Komisijoje, ar perduoti Tarybai. Mano, kad problema yra ir ją reikia išspręsti, juo labiau, kad dokumentai yra, nors visos informacijos nėra pateikę net ir istorikai. A. Imbraso nuomone klausimas yra politinis ir turėtume jį pateikti Tarybai, išsakant, kad visuomenės nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.” – VILNIAUS MIESTO PAVADINIMŲ, PAMINKLŲ IR ATMINIMO LENTŲ KOMISIJOS POSĖDIS 2017-05-19

Norėdamas tinkamai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei Lietuvos trispalvės pakėlimą Gedimino pilies bokšte 1919 m,. sausio 1 d. (kasmet minėtina kaip Vėliavos diena),

p r a š a u

parengti bei pateikti Tarybai svarstyti projektą dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“.


Mark Adam Harold
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Pilna istorija dėl policijos neveiklumo

Vakar Lietuvos policija viešai atsiprašė dėl padarytų klaidų po išpuolio prieš Fabian Sanchez. Remiantis oficialia Policijos pozicija, problema buvo „nesusipratimas dėl kalbos barjero“. Dėl daugelio kitų problemų, taip pat ir Policijos atstovų melo, nebuvo nieko pasakyta ar atsiprašyta.

Pirma, kai paskelbėme apie organizuojamą mitingą, kažkoks Ramūnas Matonis pakomentavo mano Facebook sienoje, kad jis nemato prasmės kodėl pareigūnai turėtų meluoti, ir nesupranta paties mitingo prasmės. Sunku suprasti kas yra šis asmuo, nes Facebook jo darbo vieta skelbiama „No workplace” ir jis neprisistatė, bet mano draugai sakė, kad jis yra Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas (informacija nesunkiai pasiekiama departamento puslapyje). Tik kažkodėl to jis neviešina Facebook.

Klasikinis sovietiškas atsakymas – „čia tik nesusipratimas” ir „nieko čia nėra”. Jokio atsiprašymo.

Policijos neveiklumas

Kaip žinote, vėliau, po visuomenės spaudimo, Lietuvos policija oficialiai atsiprašė dėl „nesusipratimo” ir pripažino, kad kažkas įvyko blogai bei pažadėjo tobulinti procedūras. Gražu, nu? Tik kad jie vis dar laikosi nuomonės, kad „čia nesusipratimas dėl kalbos barjero”, ir tiek.

Vakar pakomentavau, kad jie sureagavo tik dėl to, kad aš ir kiti žmonės suteikėme Fabianui reikalingą pagalbą ir informaciją, kurią turėtų suteikti pareigūnai, ir kad tyrimas pradėtas ir vykdytas laikantis procedūrų vien dėl mano, Mero bei visuomenės spaudimo.

Šiandien atsikėliau ryte ir pamačiau Lietuvos policijos oficialaus atstovo (gal tas pats Ramūnas? Kažin…) komentarą ant mano sienos:

„Visuomenės reakcija mus verčia pasitempti ir tobulėti, tačiau tai tikrai neturi įtakos, sprendžiant pradėti tyrimą, ar ne. Tyrimas pradedamas ne dėl visuomenės “spaudimo”, o tik surinkus tam pakankamai duomenų. Kaip ir šiuo atveju, ketvirtadienį, užregistravus medžiagą, jau kitą dieną buvo pavesta tyrėjams patikslinti informaciją ir spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Surinkus pakankamai duomenų, ikiteisminis tyrimas nedelsiant ir buvo pradėtas.”


Lietuvos policija, gal tiesiog pripažinkite visus faktus ir neslėpkite jų nuo visuomenės. Gerai, kad pradėjote tyrimą, gerai, kad gal net surasite nusikaltėlius, bet yra daug neatsakytų klausimų, daug kitų incidentų (ne tik Fabiano), ir apie daugelį savo klaidų nutylite.

Pradėkime istoriją iš pradžių.

Be mano ir kitų žmonių pagalbos, nukentėjęs asmuo nežinotų, kad yra galimybė rašyti pareiškimą. Kažkodėl Jūsų pareigūnams labai sunku (dėl „kalbos barjero“) pasakyti „we go to station write report“. OK, gal tai yra atleidžiama, nesusipratimų būna, ypač kai žmogus ką tik patyrė išpuolį.


Jūsų atstovas melavo žiniasklaidai – sakė, kad be pareiškimo neįmanoma pradėti tyrimą. Melas. Dar blogiau – tuo metu pareiškimas jau buvo parašytas, apie tai niekas nežinojo, policijos atstovas paneigė, kad pareiškimas egzistuoja ir nieko nepatikrino („nerado“, ta prasme ar ieškojo apskritai?) Tada sakėte „gal laukia įvedimo į duombazę“, tada sakėte „laukia daug dienų vertimo“. Praėjo dar daugiau laiko, bet „neradote“ pareiškimo – tarsi labai sunku paskambinti Fabianui, paklausti pareiškimo numerio (esančio ant nukentėjusiojo pareiškimo kopijos), paskambinti kažkam komisariate, pasakyti koks numeris parašytas ant Fabiano kopijos, paklausti ar kopija tikra ar klastota, gal originalas guli kažkur ant kažkieno stalo, gal tiesiog šiukšlių dėžėje, kažin.

Dėl melo apie pareiškimo nebuvimą, daug kas kvestionavo ar išpuolis apskritai buvo, Fabianas turėjo skaityti dešimtis komentarų internete iš serijos „melagis sup*stas užsienietis“.

Dėl medikų pagalbos – kiek mačiau žiniasklaidai neminėjote to, kad Fabianas kiek įmanoma skubiau gavo lapelį pas medikus, kurie patvirtino, kad mušimo žymių buvo. Tą lapelį irgi labai sunku surasti? Sunku surasti Fabianą ir jo paklausti? Neturite jo numerio? Jums nerūpi? Sakėte, kad jis „vizualiai gerai atrodo“. Gal „atrodo“ – taip, bet vėlgi dėl Jūsų atstovo prasto darbo ir klaidinančių žodžių spaudoje – daug kas kvestionavo ar Fabianas apskritai buvo užpultas. Tai buvo Jūsų neveiklumo pasekmė, už ką iki šiol neatsiprašėte.

Tada paskelbėme apie mitingą. Miesto Meras viešai pareiškė, kad dalyvaus mitinge, susitiko su apskrities vadu ir informavo visuomenę, kad Jūs pripažinote padarytas klaidas, tyrimas pradėtas. Tikrai „ne dėl visuomenės spaudimo“? Sakėte kažką apie tai, kad reikėjo surinkti duomenis. Nu jo, tai tiesa. O kodėl po tokio žiauraus įvykio neskubėjote surasti duomenų? Kam palikti kaltininkus laisvėje?

Jūsų pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą, iškart pabandė surasti nusikaltėlius. Gerai. Nieko neradote. OK. Fabianas man pasakė, kad po Jūsų išėjimo, jis pats ėjo pas pastato administraciją ir ten, su apsaugos darbuotojų pagalba, bandė surasti užpuolikų veidus sporto klubo video medžiagoje. Jie patys nieko nesurado, bet kyla klausimas – kodėl Jūsų pareigūnai to nepadarė iškart? O po viso istorijos išviešinimo ir visuomenės spaudimo – Jūsų pareigūnai sugrįžo į sporto klubą ir kažkaip surado įtariamųjų veidus video medžiagoje. Magic. Ir tikrai ne dėl visuomenės spaudimo!

Dar vienas liūdnas jūsų atsiprašymo aspektas: Dėl jūsų „kalbos barjero“ pasiteisinimo iškart atsirado daug piktų pseudopatriotų, kurie tyčiojosi iš Fabiano dėl to, kad jis „čia gyvena penkerius metus ir nesupranta mūsų valstybinės kalbos”, „gal jis turėtų išmokti mūsų kalbą, kad nebūtų nesusipratimų”, „kodėl tas atvykelis negerbia mūsų šalies” ir pan. Niekur nemačiau kad Jūs gynėte, saugojote ir padėjote Fabianui, kai daugelis žmonių puolė. Visiems teigėte, kad jis „nesupranta lietuvių kalbos”, nors jis nemažai supranta. Pats turėjau feisbuke informuoti visuomenę apie tai, kad Fabianas yra geros valios imigrantas, daug kur paskelbiau šį klipą, kuriame Fabianas ne tik gerbia Jūsų šalį, bet tai daro vartodamas valstybinę kalbą:

Žodžiu. Sakėte kad nepradėsite tyrimo, tada patyrėte visuomenės spaudimą, po kurio Fabianas staiga iškviestas atvykti į komisariatą pokalbiui, ir Jūs sakote kad tai darėte „ne dėl visuomenės spaudimo“.


Fabianas atvyko į komisariatą su lydinčiu asmeniu ir jūs Fabianui pasakėte, guess what – kad nerandate jo pareiškimo! Ką? Kas jums yra? Ar atsiprašysite ir dėl šios klaidos? Ar suprantate, kad dėl šios klaidos nukentėjusysis patyrė dar daugiau streso ir nepatogumų?

Tuomet vyko pokalbis, nors lydinčiam asmeniui buvo neaišku koks Fabiano statusas. Tada išprašėte lydintį asmenį iš kabineto, citavote BPK ir teigėte, kad lydinčiam asmeniui draudžiama būti kartu su Fabianu pokalbio metu. Melas. Lydintis asmuo pateikė teisės aktų straipsnius, kurie konstatuoja, kad jam leidžiama būti su Fabianu. Leidote grįžti. Apie visas šias aplinkybes viešai niekur neskelbėte ir už tai neatsiprašėte, nors pažeidėte BPK ir nežinojote apie ES direktyvą, kuri priimta tam, kad Fabianui ir kitiems nukentėjusiesiems būtų sukelta kuo mažiau streso, kad proceso metu būtų suteikta parama ir nebūtų „kalbos barjero“ nesusipratimų.

Prastai dirbate. Man atrodo, kad Jums, kaip anglai sako, būtų sunku organizuoti alaus degustavimą alaus darykloje.

Čia kol kas kalbu tik apie Fabianą. Jums labai patinka kalbėti tik apie Fabianą. Ignoruojate eilę kitų keliamų klausimų ir išdidžiai feisbuke pareiškiate, kad „atsakote“ į klausimus, nors atsakote tik į vieną klausimą, ir tik daliniai. Sakyti tik pusę tiesos – tai tas pats kaip meluoti.


Daug kas kaltino mane skubėjimu, kadangi tyrimas nebaigtas ir ne visi faktai žinomi. Daug kas sakė, kad policija puikiai dirba ir neturiu įrodymų, kad jie meluoja. Minėtasis Ramūnas visur skelbė, kad nereikia skubėti daryti išvadų.

Okej, bet gal Jūs paskubėkite išsiaiškinti aplinkybes? Juk galimai pora nusikaltėlių vaikšto mieste užpuldinėdami užsieniečius. Man asmeniškai neramu, žinote, nes pats esu užsienietis, kuris patyrė daug grasinimų ir daug neištirtų BK 170 str. pažeidimų internete, ir net smurtą viešumoje. Supraskite, kaip užsienietis ir gyventojų (įskaitant užsieniečius) atstovas – norėčiau sulaukti šiek tiek daugiau skubos.

Esu sakęs Ramūnui (arba kitam žmogui, nežinau), apie tai, kad pats teikiau pareiškimus dėl išpuolių prieš mane, ir nesulaukiau atsakymo tol, kol mano teisininkas nesiėmė veiksmų. Turėjau paduoti Jus į teismą, kad pripažintumėte, jog reikia pradėti tyrimus. Suprantate? Kaip man patikėti Jūsų žodžiais, kad be jokio spaudimo pradedate tyrimus ir mitingas dėl neveiklumo neturi prasmės?

Pavyzdys: taksi vairuotojas supyko ant manęs dėl to, kad prašiau jo nestatyti automobilio ant šaligatvio, o jam nesutikus pradėjau filmuoti jį ir automobilį. Jis tyčiojosi iš mano akcento ir kilmės, ir galiausiai jis prieš mane panaudojo smurtą. Viską filmavau ir jums atsiunčiau per e-policija platformą. Nesureagavote, tačiau su mano teisininkų pagalba, teismas priėmė sprendimą dėl jūsų neveiklumo (mano naudai).

Jūsų atstovė melavo teisme, sakė kad nematė nei KET pažeidimo, nei smurto. Mano pateiktoje video medžiagoje aiškiai matoma, kad automobilis akivaizdžiai pastatytas  ant šaligatvio, ir vairuotojas trenkia į video kamerą mano rankoje. Jūsų atstovė net pasakė, kad neįmanoma identifikuoti vairuotojo, nes nesimato valstybinio numerio (video medžiagoje aiškiai matomas valstybinis numeris). Teisėjui numeris matomas. Ir KET pažeidimas, ir smurtas. Laimėjome. Atsiprašymo nesulaukiau.

Jau turiu „duomenų“, kurie rodo kad Jūs vengiate pradėti tyrimus ir meluojate, net ir teisme.

Daug kartų aš ir kiti žmonės klausėmė Jūsų daug svarbesnių ir rimtesnių klausimų ir nesulaukėme atsakymų iki šiol. Jus vengiate paaiškinti visuomenei, kokiu pagrindu kaukėti pareigūnai su automatiniais ginklais reikalingi naktiniuose klubuose. Turiu omenyje, kad galimai tai yra grubus ir pavojingas Konstitucijos pažeidimas.

Daug kas teiravosi apie minėtus reidus, buvo visuomenės, Mero ir Seimo narių spaudimas atsakyti į visus klausimus, o iš jūsų atstovų – tylos siena. Vakar šiuo klausimu kreipiausi į Jus asmeniškai Facebook privačia žinute. Atsakėte, kad vyksta tarnybinis patikrinimas. Melas. Tas patikrinimas jau baigtas, o ne vykdomas. Pareiškėjas gavo atsakymą, kad jokių pažeidimų nematote, nors HD video klipuose aiškiai matosi, kad kaukėti pareigūnai šiurkščiai elgiasi su nekaltais asmenimis, stumia apsaugos darbuotoją į šaldytuvą, agresyviai ir arogantiškai bendrauja su nekaltais žmonėmis – tarsi kokiame mažo biudžeto filme, ir net galimai vienas iš Jūsų pareigūnų į savo kišenę įsikišo įkalčius kartu su įtariamojo pinigais.

Nieko nebuvo, teigiama tarnybinio tyrimo išvadoje. Gal tai buvo nesusipratimas dėl kalbos barjero?

Galbūt dėl kalbos barjero Jūs užregistravote tik 17 BK 170 str. bylų praeitais metais?

Toks drastiškas neapykantos nusikaltimų skaičiaus sumažėjimas yra dėl Jūsų veiklumo BK 170 str. pažeidimų atvejais? Ar dėl jūsų neveiklumo ir BK 170 str. pažeidimų ignoravimo ir vengimo juos fiksuoti?

Na, neturiu laiko vardinti visų Jūsų klaidų, nes jų yra tūkstančiai. Linkiu Jums sėkmės gaudant užpuolikus.

Baigsiu šį įrašą taip:

Jūsų pareigūnai nesupranta žmogaus teisių principų, nesupranta Konstitucijos, nedirba pagal jūsų reglamentą, nesupranta BK 170 straipsnio svarbos ir šiaip dažnai pamiršta ginti, saugoti, padėti.

Tame yra mitingo prasmė.

Peticija dėl policijos neveiklumo čia:
Mitingas dėl policijos neveiklumo čia:

Seimas net Gražulio negalėjo išmesti

Daug žmonių daug metų bandė išspirti Petrą Gražulį iš Seimo. Kaip sakoma, bandėm išmesti parlamentarą before it was cool. Deja, mums nepavyko, daug kas net gynė tą žmogų, nes gi „žodžio laisvė ir demokratija“.

Tik primenu, kad jis atakavo taikų paradą, panaudojo fizinę jėgą prieš policijos pareigūnus, vengia arešto, teigia, kad homoseksualumas yra liga, „dezinfektavo“ Gedimino prospektą nuo ŽIV, siūlo mesti visus „iškrypėlius“ į kalėjimą arba deportuoti, gamina šortus su papildomom skylėm, gina vaikus nuo naudingos informacijos ir rekomenduoja sekti Rusijos pavyzdžiu saugant šeimas nuo Europos Sąjungos pedoteisininkų bei gėjų reklamų platintojų.

Seimo narys Petras Gražulis visa tai padarė pasididžiuodamas, be jokių atsiprašymų. Ir Seimas jo neišmetė.

Net du kartus Seimas balsuodamas leido proteguoti Petrą, saugoti jį nuo prokurorų rankų, palaikyti jo neliečiamybę. Tarsi neliečiamybė egzistuoja tam, kad seimūnas galėtų be jokių sankcijų kurstyti neapykantą prieš žmonių grupę. Tarsi Gražulis čia buvo auka, ir mes privalome suteikti jam pagalbą ginant žodžio laisvę ir demokratiją.

Balsavimo Seime rezultatai: 2010m. 2013m.

Man tai atrodo labai negerai.

Ta prasme, demokratiškai nusprendė demokratiškai išrinktas Seimas, kad tas antidemokratas Gražulis nusipelnė demokratiškų apsaugos priemonių, nes be to neliečiamybės skydo jam būtų sunku „dezinfekuoti“ gatves nuo ŽIV iškrypėlių parado metu, ir tai yra būtina daryti demokratijoje.

Tokia Seimo logika. Ir čia net prieš valstiečių atėjimą.

Daug kas man sakė, kad tai nesvarbu.

Nesuprantu, kokioje demokratinėje valstybėje patys demokratijos principai galėtų būti „nesvarbu“, bet daug kas man taip sakė apie Lietuvos Seimą.

Turėtų būti nesuvokiama, kad Seimas nenorėjo jo išmest. Juk jis darė gėdą ne tik Seimo institucijai, bet ir pačiai demokratijai ir visai Lietuvai. Jis buvo Lietuvos tarptautinė antireklama, jis buvo faktorius, dėl kurio praradom investicijas, jis buvo viena iš aukšto savižudybių skaičiaus priežasčių, jis skatino emigraciją į šalis, kurių parlamentuose nėra Petrų Gražulių.

Ir jis visa tai padarė būdamas partijos, kurios logotipas yra Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei plagiatas, narys, jei kažkam vis dar neaišku.

Bet Seimas jo ne tik neišmetė, bet net nepanaikino neliečiamybės, kad būtų įvertinta ir ištirta jo veiksmų žala.

Daug kas man sakė, kad neverta kovoti prieš Gražulį, juk jis išrinktas, juk jis tik turi teisę išreikšti savo nuomonę, juk jis nevertas dėmesio, juk yra svarbesnių reikalų, jis tik klounas ir tt.

Žmonės sakė beleką, kad tik Gražulio klausimas neturėtų galutinio sprendimo. Maaaarkai, nori išmesti Seimo narį dėl BK pažeidimų? Nu Markai, gal neapsišik, ką? Tai nesvarbu!

O aš galvojau, nu blemba, jeigu norite set’inti precedentą, kad išmesti žmogų dėl tokių akivaizdžiai neetiškų ir net kriminalinių veiksmų yra „diskutuotinas reikalas“ ir jūsų Seime net neįmanoma surinkti reikalingą balsų kiekį dėl tokio žmogaus neliečiamybės, tada kaip jūs išmesit kitas šiukšles, korupcionierius, švogerius ir Putino kolaborantus?

Naujas vėjas

Tada atėjo valstiečiai, ir staiga visi suprato, kad reikia nedelsiant išmesti šiukšles, korupcionierius, švogerius ir Putino kolaborantus. Kas savaitę kas nors reikalauja, kad kas nors būtų išmestas.

O tai kažkaip nepavyksta, nes net negalėjote išmesti Gražulio, ir sakėte, kad tai nesvarbu.

Tokia ironiška situacija: tie, kurie anksčiau siūlė ignoruoti Gražulio nepagarbą Lietuvos Konstitucijai, dabar mojuoja ta pačia Konstitucija ir reikalauja išmesti parlamentarus iš parlamento.

Sveiki. Dabar norite ginti demokratiją?

Labai gerai, kad esate šiandien. O kur buvote 2010 m.?

Man tikrai aišku, kur tokie „demokratiški“ žmonės buvo 2015m, nes labai gerai prisimenu. Jie buvo feisbuke, nes staiga dėl vieno angliško keiksmažodžio jie plėšė maikes ir reikalavo nedelsiant išmesti mane iš miesto tarybos ir deportuoti vapšė Anglijon.

Taip, aš VĖL rašau apie tą incidentą, nes tas incidentas VĖL puikiai demonstruoja žmonių dvigubus standartus bei norą paminėti išrinktųjų priesaiką tik tada, kai patogu, drąsą taikyti etikos standartus tik tada, kai koks ilgaplaukis užsienietis kritikuoja Lietuvos valdžios politiką. O tas su dezinfekcijos priemonėm Gedimino prospekte? Jo niekur neišmetėte, nes jis tik rekomenduoja sekti Rusijos pavyzdžiu, gi tai tik nuomonė, jis turi laisvę vadinti nemažą grupę bendrapiliečių iškrypėliais, nes tai būtina demokratijoje. Ane?

OK, dabar matau kad Lietuvoje madinga, labai sveikintina ir visur skatinama kritikuoti Lietuvos valdžią. Pagaliau. Tai yra labai geras ženklas.

Tas veikėjas, kuris anksčiau užkūrė mandato naikinimo shitstormą dėl mano angliško keiksmažodžio, yra tas pats veikėjas kuris dabar skubiai organizuoja mitingą prie Seimo. Kodėl jis dabar organizuoja mitingą prie Seimo? Dėl to, kad Seimas neišmetė blogo seimūno. Va.

Visos Gražulio nesąmonės vienoje byloje

Kad nepamirštumėte, kiek laisvės suteikėte Gražuliui, kiek kartų aklai žiūrėjote, kaip jis spjauna ant Lietuvos žmonių ir Konstitucijos, kiek daug vėžio ląstelių jis implantavo jūsų demokratijoje be sankcijų, kiek visiškai nekaltų žmonių jis atakavo isterinėm fantazijom, kai jūs nieko nedarėte ir net patarėte man tylėti, pristatau visų Petro Gražulio blogiausių pasisakymų bylą.

Visos Gražulio nesąmonės 2009-2017:

Esu labai dėkingas Lietuvos Žmogaus Teisių Centrui už šį darbą. Čia ne tiesiog darbas, čia istorija. Tai turėtų būti eksponatas, Seimo muziejuje. Čia galėtų būti paminklas Lukiškių aikštėje, informuojantis vaikus apie viską, už ką laisvės kovotojai tikrai nekovojo. Šitas dokumentas galėtų būti atspausdintas, susuktas ir įdėtas į anglies pluošto skardinę ir paleistas į kosmosą, kad demotyvuotų ateivius, kurie ieško intelektualių gyvybės formų.

Šitas ilgas dokumentas labai daug pasako apie tai, kaip atsidūrėm tokioj situacijoj, kad galų gale reikia protestuoti prie Seimo. Šitas dokumentas sako jums į ausį: „Vaikeli, nepakartok šitos klaidos, niekada netylėk, visada mesk šiukšles, niekada netoleruok nesąmonių, nesakyk „rytoj“, o daryk šiandien, kol dar ne per vėlu.“.

Paistalai – A rap about weed and political nonsense

It’s always good to see young people fighting for their rights and criticising the government. After seeing all the oppressive legislation coming out of the Lithuanian Parliament since the Peasant Party took control, I was wondering when “the kids” would get angry enough to start singing protest songs.

That’s why I was very happy when my man Tom Bones said that he was recording a rap about cannabis regulation with his mate Basys.

I won’t translate all the lyrics, but the title more-or-less means “nonsense” and the most important line is “Imprison everyone who smokes weed? That’s absurd, so we made a song!”. The chorus goes: “What did you say? Nonsense! Election promises? Nonsense! More delusions? Nonsense! Damn, how far will you go? Nonsense!”

Also they mention MP Aušrinė Armonaitė, one of the only politicians who has been fighting in Parliament for more sensible regulation of narcotics. Big ups, Aušrinė 🙂

I liked the track so much, I made them a video for free.

Here it is 🙂 Enjoy!

Follow Basys on Facebook:

Listen on Spotify:

Kodėl žmonės negali atskirti Bažnyčios atstovų nuo vatnikų?

Vakar, kaip koks Tapinas, padariau socialinį eksperimentą Feisbuke. Publikavau homofobišką citatą ir prašiau skaitytojų atspėti, kas tai parašė?

Citata tokia:

“Genderizmo ideologija akivaizdžiai braunasi į Lietuvą. Jos idėjų sklaidai 2017 m. EK ir kt. skyrė 378.421 eurų. Manau, reikia tik džiaugtis tais žmonėmis, kurie pastebi artėjantį didelį pavojų.”

Čia matome labai klasikinę archetipinę nacionalistinę samokslo teoriją. Autorius nori įtikinti skaitytojus, kad užsieniečiai (šiuo atveju – “EK ir kt.”) finansuoja labai pavojingos ideologijos sklaidą, siekdami silpninti Lietuvą, ir dėl to patriotiška ir protinga yra priešinti visus tuos, kurie skleidžia tą propagandą, nes jie yra Tautos priešai. Supraskite, be patriotų pastangų tuoj išnyks Tauta.

Kartais taip tikrai yra – pavyzdžiui, ten kur Putinas finansuoja propagandą kurios tikslas yra įtikinti Ukrainiečius kad visi Maidan dalyviai yra fašistai ir CŽV agentai. O kartais toks “įspėjimas” yra grynas melas, kuris pats yra pavojingas… pvz. Kai Hitlerio propagandistai platino pamfletus apie tai, kad visi žydai – bolševikai.

Ta citata apie “genderizmo ideologiją” patenka į pastarajį kategoriją.

Paprašiau savo sekėjų Feisbuke pasirinkti tarp šešių variantų. Visi variantai – labai žinomi “tradicijų ir vertybių” šalininkai, kurie pateisina savo ksenofobiją patriotizmu ir religingumu. Tai yra labai žinoma taktika. Kaip dažnai sakoma JAV – “Kai fašizmas atvyks į Ameriką, jis bus suvyniotas vėliava ir nešiojantis kryžių”.

Tai nereiškia, kad visi su kryžiais ir vėliavom yra fašistai. Tai reiškia, kad geras būdas propaguoti ksenofobišką ideologiją yra apsimetinėti, kad taip daroma dėl patriotizmo ir lojalumo Bažnyčiai. Atvirai deklaruoti savo fašizmą yra nebemadinga bei nepriimtina demokratijoje. Protingesnė ksenofobijos propagavimo taktika yra dengti savo tikslus vėliavomis ir kryžiumi.

Taigi, mano sekėjai pabandė atspėti, kas iš “veliavų ir kryžių” nešiotojų parašė tą citatą apie “genderizmo ideologijos didelį pavojų”. Štai rezultatai:

Vienas iš pasirinkimų – “Kažkoks vatnikas”. Vatniku apsimetantys Kremliaus troliai labai gerai žino kad homofobija pritraukia daug dėmesio ir skaldo žmones itin efektyviai. Dėl to, jie aktyviai propaguoja mitus apie “Gėjropos” propagandos tikslus, ir ta citata apie “genderizmo ideologiją” yra jiems įprasta ir kone vadovėlinė. Jie nori silpninti Europa, jie žino, kad žmonės Rytų Europoje skeptiškai žvelgia į vakarietiškas teorijos apie homoseksualumą ir lyties savoką. Nebutų surprizas jei “kažkoks vatnikas” parašytų, kad “EK ir kt.” siekia priversti Lietuvą priimti “pavojingą genderizmo ideologiją”. 11% respondentų taip spėjo. Bet ne – ta citata nebuvo “kažkokio vatniko” žodžiai.

Kiti mano socialinio eksperimento galimi atsakymai – Tautininkų vadas Julius Panka, isterinis ksenofobinių tarpukario stiliaus memų platintojas ir keistai vis dar einantis valstybės tarnautojo pareigas Blogeris Zeppelinus, fiktyvus (bet ir labai tipinis) nacistinis Delfi slapyvardis tikraslietuvis1941, pseudointelektualų judėjimo portalas Pro Patria.

Visi tie šaltiniai dažnai (arba visada) vienaip ar kitaip trimituoja, kad neheteroseksualumas yra gresmė Tautai, ir kad ten, kur priimtinos skirtingos šeimos sąvokos, Tauta silpnėja. Labai tikėtina, kad pas juos surasite pareiškimus, kurie bus panašūs į “genderizmo ideologija yra didelis pavojus”. Respondentai mano eksperimente skyrė beveik po lygiai balsų visiems šiems variantams, nes visi tie šaltiniai daugiau ar mažiau kopijuoja savo retorika nuo tų pačių radikalios dešinės jiutiubiškų šaltinių, dėl ko jų įrašai skamba panašiai.

Dėl mano pasirinktos citatos gramatinio sudėtingumo, šiek tiek daugiau balsų gavo Pro Patria ir Blogerius Zeppelinus, nes būtent jie dengia savo ideologijos radikalumą pseudointelektualiniais terminais ir gramatiniu taisyklingumu, siekdami kad jų nelogiška propaganda atrodytų teisingiau.

Na, gerbiami respondentai, aš suprantu kodėl jūs taip balsavote, bet ne, ta citata nebuvo iš tų šaltinių.

Paskutinis iš mano siūlytų variantų – Seimo narė Agnė Širinskienė. Nepaisant to kad šita veikėja turi labai aukštų pareigų Europos Sąjungos narės parlamente, vis tiek jos “demokratijos” ir “lygybės” supratimas šiek tiek skiriasi nuo Europos Sąjungos skelbiamų vertybinių principų. Tarp jos pasisakymų surasite daug “vėliavų ir kryžių”, priešingai nei deklaracijų už transgender piliečių teises.

Kitur Europoje, būtų nesuvokiama, kad parlamentaras pasakytų kažką apie “genderizmo propagandos didelį pavojų”, o Lietuvoje dauguma iš mano eksperimento respondentų galvojo, kad būtent tai įvyko.

Bet ne. Ta citata nėra Širinskienės. Ta citata nėra demokratiškai išrinkto žmogaus. Ta citata nėra ministro arba valstybės tarnautojo. Ta citata nėra girto internauto arba Putino samdyto trolio, nors tikrai taip atrodo.

Ta citata yra buvusio Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus.

Kad jis tai pasakė, deja, nieko nenustebins, nes toks modus operandi yra jam įprastas, kaip ir Putino troliams tai yra standartiška. Dar blogiau – jis net nėra Putino trolis, jis nėra užsienio agentas kuris siekia silpninti Tautą, jis savanoriškai ir savarankiškai platina tokius įrašus, vardan patriotizmo ir Dievo meilės. Jis nuoširdžiai galvoja, kad daro svarbų darbą Dievo malonėje Lietuvos labui. Jam net buvo suteikta Laisvės premija, t.y. kasmetinė premija, įteikiama fiziniam arba juridiniam asmeniui, nusipelniusiam laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Jo tūkstančiai sekėjų irgi galvoja, kad tuoj Tauta išnyks, dėl visokių iškrypėlių užsieniečių propagandistų pastangų brautis į Lietuvą. Jie instinktyviai mano, kad nedelsiant reikia paspaust mygtuką “Dalintis”, nes gi Tamkevičius yra Dievo atstovas, o Dievas visada sako tiesa – Biblijoje, evangelijoje pagal Morkų rašoma, kad Jėzus įsakė mums: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai”.

Postu pasidalinta virš 100 kartų, kas Lietuvos kontekste yra didelė sklaida, pasiekianti šimtus tūkstančių žmonių.

Mano eksperimentas rodo, kad žmonės kartais negali atskirti Bažnyčios nuo vatnikų. Tiksliau, kartais nebematome didelio skirtumo tarp Bažnyčios atstovų deklaracijų, parlamentarų pasisakymų, ksenofobiškų kanalų apžvalgų, užsienio agentų propagandos ir girtų anoniminių trolių komentarų Delfyje.

Žinau, kad daug mano sekėjų ir draugų pasakys “Markai, nekreipk dėmesio, jie nėra verti tavo laiko”.

Na, OK, “tikraslietuvis1941” tikrai nevertas dėmesio, jis net neegzistuoja ir jo įtaka Lietuvos politinuose procesuose yra tolygi apvaliam nuliui. O Bažnyčia Lietuvoje yra galimai didžiausias politinis influenceris, nepaisant to, kad Lietuva neturi valstybinės religijos. Bažnyčios galia dažnai būna panaudojama tam, kas tik apsunkina politinę situaciją.

Su Bažnyčios palaiminimu plintantys ksenofobiniai, nelogiški ir nemoksliški argumentai pasiekia daug žmonių, o dėl Bažnyčio autoritetų tylos ir neveiksnumo vis didesnę įtaką įgaunančios radikalų grupės jaučia galimybę toliau platinti dezinformaciją apie savo bendrapiliečius, remiantis neegzistuojančiomis konspiracijomis. Fake news, kaip sakoma. O aš manau kad tiesa tokia: Dievas yra meilė.

Norėčiau ignoruoti viską, bet ta įtaka yra tokia didelė, kad nebegaliu to praleisti pro akis. Gal jums, šio straipsnio skaitytojau, šita problema neatrodo grėsmingai. Gal jūs nesuprantate arba jums nerūpi, kad tokia dezinformacija kenkia ekonomikai, skatina emigraciją, prieštarauja demokratijos principams ir akivaizdžiai silpnina Lietuvą. Gal jums atrodo, kad dezinformacijos pasekmė neliečia jūsų asmeniškai.

Tos pačios lyties santuokos įteisinimas neliečia Tamkevičiaus asmeniškai, nors jis apie tai pasisakė jau ne sykį.

O jo ir kitų ksenofobų retorikos pasekmė man asmeniškai yra akivaizdi ir aš tai jaučiu kasdien. Per dažnai internete matau, kaip lietuvis parašo, kad aš esu gėjus, žydas, masonas, užsienio agentas, leftistas, gresmė Tautai ir potencialus smurto taikinys. Nenoriu viso argumento suvesti į Godwino principą, bet tai man per daug primena tarpukario Vokietijos problemas. Ir mes visi puikiai žinome, kad po tokios dezinformacijos ir tokių grasinimų Hitleris tapo Vokietijos vadu.

Nesvarbu, ar čia homofobija, rasizmas, antisemitizmas arba diskriminacija dėl religijos. Visa tai yra pavojinga Tautai, ir jeigu niekas į tai neatkreips dėmesio, Lietuvos laukia liūdna ateitis.

Būtent dėl to sakau, kad kuo greičiau reikia priešintis ksenofobiškos propagandos platintojams ir niekada nepasakyti kad jie “neverti dėmesio” arba “turi teisę išreikšti tokią nuomonę demokratijoje”. Dezinformacija nėra “nuomonė”, ir nėra “demokratiška”.

Grėsmė Lietuvai, kaip ir visoms šalims, yra tai, kad dezinformacija pamažu įsikūnija į daugumai priimtiną tiesą, kaip kad drugelis, kuris grįžo į kokoną. Goebbelsas ir kiti nacių propagandistai aiškiai suprato, kad jeigu pasakysi melą pakankamai dažnai, tai žmonėms tampa tiesa.

Pavyzdžiui, Blogeris Zeppelinus pradėjo hashtag’o kampaniją apie mane “DeportuotiPer10dienų”, Pro Patria publikuoja straipsnį, kuriame autorius kaltina mane Lietuvos herojų šmeižtu, ir net Algis Ramanauskas-Greitai prieš rinkimus yra apie mane viešai parašęs – “Tas bloudžiobas yra pastebėtas skleidžiantis Licvinizmo sentimentus. Greičiausiai todėl, kad turi bobą vatą, kuri jį aiškiai indoktrinuoja.”

Dėl meilės Lietuvai Ramanauskas pabandė tildyti pirmą užsienietį kandidatą rinkimuose tokiais žodžiais – “K**va, mane vemt verčia nuo tavęs, melagi ir boba.“

Jis jaučia neliečiamybę, nejaučia jokios atsakomybės, argumentuoja, kad čia turėtų būti taikomi žodžio laisvės principai. Ir visa tai nutiko gerokai iki mano garsiausio Feisbuko įrašo publikavimo.

Atsimenate tą mano įrašą. Tas Feisbuko įrašas, kurio atžvilgiu kažkodėl žodžio laisvės principai nėra taikomi, o deportacija – svarstytina bauda.

Tamkevičius vis dar nešiojasi vėliavą ir kryžių, stovi sakyklose ir net tribūnoje Seime. Ramanauskas toliau dirba nacionaliniame televizijos kanale. Blogerius Zeppelinus toliau dirba kažkur kažkokios ministerijos koridoriuose. Visuomenės neveiksnumas suteikia jiems de facto neliečiamybę kursti neapykantą, vardan demokratijos. Manau, kad šita bėda yra verta dėmesio.

Atkreipkime dėmesį į tai, jei norime, kad Lietuva būtų kuo stipresne, o tokio pavojingo bulšito toleravimas niekaip neatitinka demokratinių principų. Kartu, tų plačiai žinomų ir įtakingų žmonių dezinformacija prisideda prie silpnesnės Lietuvos dabar ir ateityje.

Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą

Gal iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga ir banalu, bet viena iš savivaldybės funkcijų yra spręsti kaip vadinti savo teritorijos gatves. Tuo būdu, gyventojų atstovai gali išreikšti vietinės bendruomenės vertybes, tiek saviems, tiek pasauliui. Labai malonu ir naudinga, kai istorija yra įrašyta ne tik bibliotekose esančiose knygose, o ir ant gatvių pavadinimų lentelių, kurias gyventoja mato kasdien.

Dažniausiai nekyla klausimų dėl gatvių pavadinimų tinkamumo, pavyzdžiui niekas nekvestionuotų Jono Basanavičiaus vardo suteikimo miesto gatvei. Jo nuopelnai yra visiems tokie akivaizdūs, kad visi Lietuvos miestai su pasididžiavimu turi tokią gatvę savo centre.

Kartais gatvės pavadinimų pasirinkimo procesas tampa gilius jausmus žadinančia kontroversija, nes gatvės yra miesto kraujagyslės, ir visiems suprantama, kad pavadinimai yra žymiai daugiau nei būdas surasti pastatus. Gatvės pavadinimai yra miestiečių širdžių turinio atspindys.

Miesto vertybės

Retai Tarybos posėdžių salėje kalbame apie vertybes. Yra daug kitų būtinų buitinių dalykų Vilniuje, kartais net gyvybiškai svarbių reikalų arba sudėtingų finansinių problemų, reikalaujančių labai skubių sprendimų, kad gyventojams gyvenimas būtų patogesnis ir produktyvesnis. Kai tūkstančiams vilniečių reikia pavežimo į darbą, Taryboje svarstome kiek autobusų mums reikia pirkti, o “miesto vertybės” atrodo kaip sunkiai diskutuojama abstrakcija, nereikalinga sprendimo priėmimo procese. Mąstome savo galvomis, o ne širdimis. Na, taip mąstyti yra lengviau ir atrodo logiška.

Tačiau, be vertybinių pamatų, man sunku įsivaizduoti, kaip Taryba gali dėlioti prioritetus net debatuose apie transporto priemonių pirkimus. Sakyčiau, kad vertybių identifikavimas ir pasirinkimas yra esminis Tarybos narių darbas, o autobusų pirkimas, arba vaikų darželių skaičius, arba šildymo teikimo kainos mažinimas turi būti tiesiog mūsų suderintų vertybių pasekmė.

Atitinkamai, kai gyventojai pranešė man, kad Vilniuje turime gatvę prie pat Gedimino kalno, pavadintą antisemitinės organizacijos vadovo vardu, man tai skambėjo kaip visiškai nepriimtina situacija, kuri nedera prie musų deklaruojamų laisvos Lietuvos ir šiuolaikinių atviro Vilniaus vertybių.

Minėta antisemitinė organizacija vadinasi Lietuvių (o ne Lietuvos) Aktyvistų Frontas, ir tos organizacijos vadovas buvo Kazys Škirpa. Jo vardas po nepriklausomybės atkūrimo buvo suteiktas gatvei tarp Gedimino kalno ir Vilnelės.

Kaip ir dauguma Vilniaus gyventojų, aš nežinojau, kas buvo tas Škirpa. Man buvo nesuvokiama, kad gatvė Europos Sąjungos narės sostinėje turėtų antisemitinės organizacijos vadovo vardą kaip pavadinimą. Kaip taip gali būti?

Juk ta laisva Europa, kurioje gyvename, gimė po baisiausio karo žmonijos istorijoje, o didelė dauguma Lietuvos žydų – mirė, t. y. buvo nužudyti antisemitų kaimynų rankomis ir kulkomis etniniu pagrindu. Vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai, Lietuvos gyventojai ir piliečiai – sumesti į duobes kaip šiukšlės.

Vilnietis Abraham Sutzkever, “The greatest poet of the Holocaust”, testifying at Nuremburg.

Juk Gediminas, kurio vardu pavadintas kalnas, ant kurio stovi jo pilis, siuntė laiškus į Vakarus ir kvietė žydus į Lietuvą gyventi be baimės bei prisijungti prie Tautos gerovės sukūrimo.

Ta Lietuva, kurią “demokratiniais pamatais” kūrė Basanavičius, gimė mūšiuose, kur etniniai lietuviai kovojo petis į petį su Lietuvos žydais: už laisvę, nepriklausomybę ir gerbūvį. Juk Basanavičius gynė ne tik žydų teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet ir kabinti iškabas jidiš kalba. Tai visiškai logiška, kadangi jidiš yra viena iš Lietuvos (ne lietuvių) kalbų.

Gravestone of a Jewish soldier in the Lithuanian army. Photo: Richard Schofield.

Būtent tą Basanavičiaus laisvos Lietuvos pradžią švenčiame šiemet – multikultūriniame, europietiškame, demokratiškame Vilniuje, kur žmogaus religija arba etninė kilmė nėra ir negali būti savaime priežastis išvaryti jį iš šalies. Tai būtų neteisinga, nelietuviška ir akivaizdžiai prieštarautų dabartinei Konstitucijai.

Dabartinė Konstitucija, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos palikuonė, buvo sukurta po ilgos priespaudos, sąlygotos brutalios okupacijos, kurios metu dalį Lietuvos žmonių, įskaitant žydus, masinių žudynių vykdytojas Stalinas ištrėmė į Sibirą. Dabartinę Konstituciją Lietuvos žmonės parašė tam, kad būtų užtikrinta Lietuvos žmonių laisvė, o ne tam, kad žmonės būtų skirstomi į grupes ir nustatoma, kuri grupė turi būti sunaikinta.

Dabartinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir saugiklius nuo totalitarizmo deklaravo ne antisemitai, o demokratai, kurie suprato, kad kruviną kovą laimėjo ir pergalę iškovojo visi Lietuvos žmonės, o ne tik viena etninė grupė.

Juk Sausio 13 naktį taikiai protestuojantys žmonės buvo vieningi, o ne vienodi.

“<…> mūsų ligoninėje ir tą naktį visada dirbo ne vien lietuviai. Ten dirbo ir moldavas, ir lenkai, ir rusai, ir žydas, tikrai visi žinojome, kad tai yra kova už laisvę ir nepriklausomybę.” – I. Degutienė

Judėjimo už Lietuvos (o ne tik lietuvių) laisvės dalyviai akivaizdžiai nenorėjo kurstyti etninės nesantaikos, ir pats Profesorius apibrėžė Lietuvių Tautos narystės kriterijus taip:

“Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga” – Prof. V. Landsbergis.

Tai – Lietuvos, o tame tarpe, ir mūsų – vilniečių – istorija ir vertybės.

Gatvės pavadinimas sostinės centre antisemitinės organizacijos vadovo vardu tiesiog niekaip netelpa į tą istoriją ir negali išreikšti tokių vertybių.

A more appropriate streetname, near the Nuremburg Palace of Justice.

Gal čia kažkoks fake news?

Deja, informacija apie Škirpos organizacijos antisemitizmą nėra KGB falsifikuotas melas arba užsieniečių teorija nepripažinta Lietuvos istorikų. Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.” – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Taip pat Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino Lietuvos Gyventojų (o ne tik lietuvių) Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras.

“K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC Generalinė direktorė.

Taigi, niekas negali kvestionuoti, kad prieš Holokaustą, Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai. Jis kalbėjo ne tik apie komunistus arba karinius priešus, o apie žydus bendrine prasme – visus žydus, įskaitant kūdikius. Tarp kūdikių akivaizdžiai nebuvo ir negalėjo būti nei komunistų nei ginkluotų kareivių, bet vis tiek Škirpai tie kūdikai buvo taikinys. Jo formuluotė – “lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės”.

Savo antisemitizmą jis pats patvirtino savo žodžiais prieš Holokausto pradžią: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“

Julius Streicher, publisher of antisemitic propaganda newspaper Der Stürmer.

Julius Streicher, antisemitinio ir propagandinio laikraščio „Der Stürmer“ steigėjas, Niurnbergo tribunole už antisemitinę propagandą ir genocido propagavimą nuteistas mirties bausme.

Daug kas supranta, kad faktas, jog Škirpa pats nešaudė žydų, tikrai nepateisina jo propagandos kampanijos.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų” – Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Apie savo antisemitinės propagandos platinimą Škirpa pats rašė: “Tai buvo daroma įspėti juos iš anksto, jog vietos jiems Naujoje Lietuvoje nebus”. T.y. jis kovojo ne už Lietuvą, o už “Naują Lietuvą” be žydų, lygiai kaip Hitleris deklaravo tikslą užtikrinti “Naują Europos tvarką” be jokios vietos žydams. Škirpa ragino etninius lietuvius ginti savo “rasę”, o ne ginti Lietuvą. Dar blogiau, jis ragino etninius lietuvius priversti bendrapiliečius išvykti iš šalies.

“Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė.” – Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius.

Škirpa, siekdamas sklandaus bendradarbiavimo su Hitlerio Vokietija, šlovino nacių ideologiją, ir tuo tarpu žiauriai kritikavo ir visiškai atmetė Basanavičiaus demokratinę Lietuvą.

“<…> praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį. <…> į kovą einame ne vieni. Pagalbos ranką mums išties milijonai mūsų kovos draugų, Vokietijos nacionalsocialistų, kovojančių už naują, teisingą Europos pertvarkymą. Todėl pergalė yra tikra ir greita!” – Aktyvistų Fronto Vyriausioji Vadovybės projektas (parašė Kazys Škirpa kartu su dr. A. Geručiu), kurį 1940 m. liepos 22 d. jis pateikė Peteriui Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Ar antisemitizmas buvo vienintelis pasirinkimas Lietuvai ir lietuviams?

Ar tai buvo vienintelė įmanoma rezistencijos forma? Ne. Daugelis lietuvių slėpė arba kitaip padėjo bendrapiliečiams žydams išgyventi. Škirpos idėja Lietuvai buvo priešinga – jis ragino lietuvius užtikrinti, kad žydai Lietuvoje išvis neegzistuotų, manydamas, kad visai verta aukoti dalį piliečių ant Hitlerio altoriaus, kad nacistinė Vokietija suteiktų Lietuvai dalelę nepriklausomybės (žinoma, su Škirpa, kaip diktatoriumi, prie vairo).

Visi mes žinome kuo viso to baigėsi. Visi žydai – po žeme, ir Škirpa įkalintas jo “bendražygių”.

Sakoma, kad čia buvo kažkoks Škirpos “pragmatiškas” sprendimas Lietuvai, kad jis tik “apsimetė” antisemitu iš meilės Lietuvai ir gerbiamo noro, kad Lietuva neišnyktų karo chaose. Net jeigu tai būtų tiesa – jo taktikos rezultatas buvo absoliučiai tragiškas Lietuvai ir jis visiškai prarado teisę būti šlovinamas, pavadinant gatvę jo vardu.

Visi istorikai pripažįsta istorinį faktą, kad jis buvo pirmas Lietuvos (o ne lietuvių) savanoris, herojiškai vadovavo kuopai, kuri Sausio 1 d. 1919 m. kėlė Lietuvos (o ne lietuvių) trispalvę ant Gedimino bokšto. Aš neprieštaraučiau memorialinės lentos pakabinimui, kur tas faktas būtų parašytas, informuojant visus apie istorinį įvykį. Tačiau, karčios ironijos yra tame, kad jis kėlė tą vėliavą būtent virš Lietuvos tolerancijos pradininko pilies, o vėliau savo karjera siekė atšaukti Gedimino garantijas apsaugoti į Lietuvą atvykstančius, svetimas religijas praktikuojančius žmones nuo pogromų.

Kitaip tariant, Škirpos veiksmas 1919 m. būtų labai gera priežastis šlovinti jo vardą gatvės pavadinimo suteikimo būdu, jei tas pats Škirpa vėliau nebūtų tapęs antisemitinės organizacijos, kuri ragino lietuvius išvaryti savo bendrapiliečius iš šalies, vadovu.

Šiandien turime ir branginame laisvę nesutikti su kitais, svarstyti atvirai ir diskutuoti aštriai – be prievartos iš centrinės valdžios. Kazys Škirpa tokios laisvės nenorėjo savo “Naujoje Lietuvoje”. Tokia demokratine laisve buvo grįsti Basanavičiaus Lietuvos pamatai, o ne Škirpos.

Ar dabartinėje Lietuvoje, Europos Sąjungoje, demokratiniame pasaulyje, yra vietos antisemitizmui ir jo apraiškoms?

“Lithuanian Government has endorsed the international definition of anti‑Semitism by the International Holocaust Remembrance Alliance (IHRA). Anti‑Semitism has absolutely no place – neither in Lithuania, nor in other parts of the world.” – L. Linkevičius, Užsienio reikalų ministras.

“Turime jausti atsakomybės naštą ir užkirsti visus kelius galimoms antisemitizmo apraiškoms.” – S. Skvernelis, Ministras Pirmininkas

Ar Lietuvos istorikai mano, kad reikia pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą, dėl jo antisemitizmo?

“Šiandieninėje Lietuvos sostinėje jo vardu pavadinta viena iš gatvių. Tokios pagarbos šis diplomatas tikrai nenusipelnė.” – Alvydas Nikžentaitis, Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vyriaus. mokslo darbuotojas, Lietuvos istorijos institutas, buvęs Lietuvos Nacionalinio Istorikų komiteto Prezidentas.

“Aš manau, jį istorijoje galima aprašyti visaip, bet jam statyti paminklus, jo vardu vadinti gatves nedera.” – S. Sužiedelis, VDU garbės daktaras

Tarptautinės Holokausto paminėjimo dienos proga, prisimename kas yra laisvė, kas yra tragedija, ir kad niekada nenorime pakartoti tokios klaidos, kokia buvo Holokaustas.

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, labai tiktų paminėti Basanavičiaus demokratiškos Lietuvos pergalę, o ne toliau šlovinti žmogų, kuris kovojo prieš tokios Lietuvos egzistavimą.

Kai Škirpos alėjos klausimas pagaliau atkeliaus į Tarybą, derėtų visiems Tarybos nariams balsuoti už pavadinimo keitimą. Tinkamiausia alternatyva būtų “Valstybės šimtmečio gatvė”. Jei Jonas Basanavičius vis dar būtų gyvas, jis tikrai balsuotų “už”.


We Will Riot – Zabarauskas was right

In 2013 Romas Zabarauskas made his first full-length movie. Today, it’s pretty clear that it was an amazing piece of work for many reasons.

At the time, the film was heavily criticised, and most of the criticism was probably fair. It’s a superlow budget film, a debut from a very young and inexperienced director, the actors aren’t going to win any Oscars, and the “riot” was just a smoke machine and one car windscreen getting smashed. The film’s low rating on IMDB probably isn’t just because of homophobes downvoting it. The Director knows that very well.

In 2013, it seemed like most of Lithuania just wanted Romas Zabarauskas to f%$# off and stop making films. But since then many people quietly admit that it was an important moment in Lithuanian cinema history, and everything in the script was way ahead of its time.

Gay kiss

In 2013, the gay parade in Vilnius was still controversial, eggs were thrown, and even talking about LGBT equality was considered dangerous and radical. Putting a gay kiss in a film was so far-out that people didn’t even really make a scandal about it, they didn’t know how to react, it was just like WHOA, AWKWARD. These days it probably wouldn’t even be a thing. Lithuania is proud to have an award-winning film about two lesbians. The 2016 gay parade was a huge, happy, family-friendly festival.

Strict cannabis regulation

In 2013 nobody was talking about overly-strict laws against possession of small amounts of cannabis. In 2017 it was a huge debate in Parliament. Recently there have been TV debates about drug use almost every week. Better late than never, Lithuania.

Local government corruption

In the film, a corrupt Mayor makes a dodgy property deal and shuts down a nightclub. Today, the Council is cleaning up its rental contracts and there is a budget for improving the nightlife economy. And I am the Night Mayor. Nobody, including me, predicted that. But working on the film was maybe one of the inspirations for me to go into politics. When I was elected to the Council, the worst tabloid in the country printed a front page with a We Will Riot promo shot of me in a glittery rainbow dress, flipping my middle finger. The headline was “Well now, what has Vilnius elected?”

Blame Zabarauskas.


The male lead in the film is foreign. And black. There wasn’t much talk about immigration and the creative economy in 2013, it wasn’t something anybody thought was important. Defending the “n-word” was quite normal. Now the Mayor has launched a development agency which works on attracting creative talent to the city, and he makes speeches about the benefits of immigration and diversity.

Music Economy

I worked on the film as Music Supervisor, bringing together more than 20 young Lithuanian musicians to create the soundtrack. The album still sounds fresh today, and it was released on a UK label, advertising Vilnius all over the world. After making the film, I got investment from a huge UK distributor who wants to develop the indie music industry in Eastern Europe. We were right – there is a future for the Lithuanian independent music economy. Economists are now predicting growth.

My amazing sparkly dress

I’m not gay, and wearing dresses isn’t really anything to do with sexual orientation anyway. I simply like wearing dresses and skirts sometimes. It feels right. In 2013 I was a bit nervous to be on a closed film-set in a dress, and I wouldn’t have worn that dress in public, because it would be too dangerous. But basically Romas asked me if I wanted to be in the film and I said “only if I can wear a dress and smash a car”. Romas just said “OK”. I am very thankful for that. It was my coming out.

Then in 2016 I wore a skirt to the gay parade and didn’t even worry about being attacked. I sat at a pavement cafe drinking beer after the parade and nobody even noticed. It was awesome. I was photographed with a prominent politician, the awesome Aušrinė Armonaitė. And she wasn’t thrown out of her party for that.

Romas didn’t stop

The most amazing thing about the film is that Romas didn’t stop making films. He had hundreds of horrible comments thrown at him for weeks, about the film and about his orientation, and he just carried on. He made more films. He made more pro-LGBT projects. He is unstoppable. The haters lost because they were wrong, and he was stronger. They’re so 2013.

Watch the film

The film is screened on Lithuanian national TV (LTV Kultūra) tonight at 22:15, and you can watch it on demand here:

Ką daryti su Alma Vaitkunskiene?

Neseniai parašiau straipsnį Slaptas Almos Vaitkunskienės Komitetas apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė sukūrė sau komitetą be tarybos patvirtinimo ir juo nežinia kodėl smulkmeniškai viską kontroliavo ir, regis, galiausiai peržengė ribą tarp politiko ir administracijos darbuotojo pareigų.

Alma Vaitkunskienė ir jos pavaduotoja Vylūnė Urbonienė greitai sureagavo, man ir mero komandai atsiuntė „įrodymus“, kad aš meluoju, teigė, kad viskas tvarkoje.

Alma argumentavo, kad komitetas nebuvo slaptas, nes buvo teisėtai, pagal reglamentą, užregistruotas miesto IT sistemoje, o jo nuostatai skelbiami svetainėje. Tačiau tą pats sakiau savo straipsnyje – įkeltas į sistemą, kurioje sunku surasti dokumentus, jei nežinai ko ieškai.

Vidmantas Martikonis, tas tarybos narys, kuris labai aistringai gina Almą Vaitkunskienę, viešai deklaravo, kad aš nusišneku, ir teigė, kad visi komiteto protokolai yra vieši.

Nu kad ne. Protokolai nėra vieši, jie yra užrakinti IT sistemoje, pažymėti „vidiniam naudojimui“, todėl tokių protokolų negalės išgooglinti Miliūtė. Tikrus, taryboje patvirtintų komitetų protokolus viešiname, o Almos komiteto protokolai nėra vieši. Martikonis klysta.

Jei Miliūtė galėtų išgooglinti tuos protokolus, jie pamatytų, kad Almos komitetas keistai dubliuoja tarybos komitetų funkcijas, gilinasi į nereikšmingas smulkmenas, ir galiausiai nutarė apriboti taryboje patvirtintų įmonių vadovus.

Alma argumentavo, kad tai nesvarbu, nes nutarimas negaliojantis, nepatvirtintas, ir niekada nebuvo vykdytas. Nutarimas apriboti įmonių vadovus iki 1000EUR pirkimo vertės lygio buvo „tik pasiūlymas“.

Ta prasme, ta keista, galimai neteisėta idėja tikrai buvo Almos komiteto noras, patvirtina pati Alma.

Ar Almos komiteto nepatvirtintas „pasiūlymas“ buvo įvykdytas? Juk aš savo straipsnyje paviešinau laišką, kurį Vilniaus administracija išsiuntė VšĮ „Vilniaus kino biurui“ ir VšĮ „Go Vilnius“.

Laiška savivaldybės imonėms

Ten aiškiai parašyta apie „pavedimą“ pranešti arba Almai, arba Vylūnei apie kiekvieną pirkimą, kurio vertė didesnė nei 1000EUR. Manau, kad išsiųsti tokius laiškus jau yra nutarimo „vykdymas“. Ir daug kas mano, kad tai viršija administracijos kompetenciją.

Tuo tarpu Alma mano, kad viskas čia tvarkoje, nes žiūrėkite Markai, komiteto pasiūlymas buvo atmestas! Atmestas dėl to, kad buvo blogas! Ta prasme, Alma pirmininkauja komitetui, ir su pasididžiavimu man rašo laišką apie tai, kad jos komiteto pasiūlymas buvo atmestas. Okay. Ką galiu bepridurti.

Kodėl Meras „pakeitė nuomonę“ apie Almą?

Dėl kreizi atmosferos ir komunikacijos problemų, gyventojams atrodo, kad meras staiga pakeitė savo nuomonę.

Tikra istorija tokia:

Meras siūlė Almai dylą išeiti be trenksmų, ir Alma su tuo sutiko. Meras pagal planą viešai pranešė – be trenksmų – kad Alma ankščiau gerai dirbo.

Ką Alma padarė? Pradėjo pyktis žiniasklaidoje, aiškinti, kad nieko nežinojo ir nėra jokio pagrindo ją atleisti.


Na – pagrindas ją atleisti yra, kad ji prarado mero pasitikėjimą. Ypač jeigu jau politikuoja ir rėkia ant mero viešai.

Man keista, kad Alma tokioje pozicijoje nori kovoti. Kam kovot? Nebent dėl kokių nors priežasčių norite padaryti kuo daugiau žalos merui… Yeah it’s probably that.

Meras dabar priverstas įvardinti, ką Alma padarė blogai. Ir dėl to rinkėjams atrodo, kad jis „pakeitė“ nuomonę. Gal buvo kvaila patikėti, kad Alma išeis tyliai. Gal buvo nesąžininga bandyti nuslėpti jos blogus aspektus nuo rinkėjų. Sutinku, kad visa tai iš šono atrodo labai keistai.

Ką sako profsąjunga?

Pasakiškiausią argumentą, palaikantį Almą kartu su visais tarybos nariais gavau nuo profsąjungos. Profsąjungos vadas yra teistas. Profsąjunga neatstovauja visų darbuotojų. Profsąjunga sako, kad Alma dirba puikiai. Padarykite savo išvadas.

Aš atrašiau taip:

Nepamirškime, kad visi taryboje galvoja, kad Povilas yra puiki asmenybė, jo reputacija – tarp aukščiausių savivaldybėje. Niekas neturi argumentų prieš jo įdarbinimą, išskyrus tai, kad „jis jaunas“. Nu, man tai yra labiau privalumas, o ne atvirkščiai.

Kova vyksta ne dėl Povilo atėjimo, o dėl Almos išėjimo.

Kai kurios frakcijos (arba „frakcijos frakcijose“) mėgsta dirbti su Alma, kai kurios – ne. Kai kurie mero priešai įtartinai ją dievina ir dabar bijo, kad jiems be Almos „veikti“ bus sunkiau.

Aš manau, kad bus lengviau greitai įgyvendinti pažangias idėjas su Povilu. Gal kiti pažangos nenori.

Nepamirškime, kad meras ir Almos pavaduotoją Vylūnę Urbonienę nori atleisti. Kas ji tokia? Ji yra ta pavaduotoja, kuri negalėjo suprasti kas yra food truck, ir siūlė kišti perteklinius straipsnius į reglamentą, apribojant maisto furgonėlių veiklą iki absurdiško lygio.

Kasmet su ja savivaldos plėtros komitete turime svarstyti e-miesto departamento biudžetą. Ji nori pratrinti eilutes, skirti mažiau nei reikia departamentui, o mes turime įtikinti ją, kad pinigų neužteks. E-miesto departamente turėtų vykti daug gerų išmanių dalykų, o kuruojanti Almos pavaduotoja nesupranta kas yra elektra ir ateina į posėdžius su mažiausiai 100 A4 poperiaus lapų.

Ši pavaduotoja taip pat bandė įtikinti mane, kad viskas tvarkoje su Almos komitetu, kurio vicepirmininkė ji pati yra. Atsiuntė man galutinę sprendimo redakciją, kur 1000EUR ribos nėra, nes taryba galų gale atmetė tą variantą. Paklausiau: „ar jūs ankščiau išsiuntėt laiškus įmonių vadovams apie tai?” Gavau klasikinį atsakymą: „gal galiu paskambinti?” Atrašiau – „prašau raštu“. Atsakymo negavau.

Kartais administracija nemėgsta komunikuoti raštu.