February 27, 2019 Tas Britas

Aš ne rusų agentas

Delfi paskelbė šūdiną propagandisto straipsnį daugiau mažiau apie tai, kad aš – galimai rusų agentas. Komentaruose daug žmonių reikalauja, kad VSD ištirtų mano veiklą Lietuvoje.

Propagandisto Vidmanto Valiušaičio straipsnio pagrindinis argumentas ginant Škirpą yra, kad Markas – užsienietis. Lotyniškai vadiname tokią argumentaciją “ad hominem” ir iškart galime tai nurašyti. Tai – keistas argumentas, kadangi sostinės Meras bei tūkstančiai lietuvių sutinka su manimi dėl Škirpos alėjos pavadinimo netinkamumo.

Jei per mano 4 metų kadenciją Lietuvos sostinės taryboje VSD neranda nieko blogo mano veikloje, ką tai reiškia? Gal tai, kad aš esu Džeimso Bondo lygio šnipas ir kiečiausias vyras planetoje, arba tai, kad VSD dirba labai prastai ir Jūsų krašto apsauga yra pokštas, o gal tai, kad VSD iš tikrųjų dirba Kremliui ir leidžia man griauti Jūsų valstybę iš vidaus, arba tai, kad aš tiesiog žmogus iš Anglijos, kuris myli Vilnių ir nėra patenkintas, kai gatvės vadinamos antisemitų vardais.

Kadangi tik lietuvių nuomonęs gerbia ponas Valiušaitis, šiame straipsnyje pacituosiu tik lietuvių žodžius, įskaitant pačio Škirpos. Gerai?

Pradžiai – miesto mero nuomonė:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.”

Meras Remigijus Šimašius.

Gal kažkas vis dar neaišku? Paklauskime Mero dar kartą.

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.”

Meras Remigijus Šimašius.

Mero pozicija tokia pat, kaip rusų agento Marko Adamo Haroldo. Įsivaizduokite…

Valiušaitis kaltina mane (ir Merą?) visuomenės skaldymu. Valiušaičio straipsnis akivaizdžiai parašytas tam, kad dalis visuomenės užsipultų mane dėl mano tautybės. Kas šiuo atveju skaldo ką?

Paskaičius komentarus akivaizdu, kad autoriui pavyko. Pavyko net išprovokuoti homofobinio pobūdžio komentarus apie mano homoseksualumą (nors nesu homoseksualus).

Tarp kitų propagandisto pradinės klasės lygio bandymų “dekonstruoti” mano argumentus – autorius teigia, kad Taryboje dirbu vien dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo, visas mano darbas yra atakuoti Lietuvos suverenumą. Supraskite – aš kanditavau vien dėl to, kad turiu užduotį “iš rytų”.

Gal Valiušaitis nežino visko apie Marką. Yra virš septyniasdešimt tarybos posėdžių video protokolų YouTube, ten galite pamatyti, kad esu vienas aktyviausių ir dažniausiai kalbančių tarybos narių, kad vilniečiams dirbu daugelyje sferų ir ginu jų interesus pagal savo priešrinkiminius pažadus.

Dar viena klasika – aš “deleguotas” Šimašiaus, supraskite – Šimašius (ir MG Baltic) dirba su Kremliumi (ir Briuseliu?), t.y. infiltravo mane į Tarybą. Šis argumentas man juokingas, nes tiesa tokia: Šimašiaus sąraše buvau Nr. 19, Šimašius panaudojo savo balsą pakelti mane tik per vieną vietą, t.y. net su jo pagalba niekaip nebūčiau išrinktas be 2788 vilniečių reitingavimo. Gal tai buvo 2788 rusų agentai? Gal Valiušaičio banda norėtų plėsti savo sąmokslo teoriją ir įtraukti VRK, spekuliuoti, kad jie hakino kokią duombazę tam, kad padėtų man patekti į Tarybą?

Primenu, kad VRK stengėsi, kad būčiau išbrauktas iš kandidatų sąrašo! Aš turėjau gintis teisme. Laimėjau. Tuometinis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasakė – “Kažkam labai svarbu leisti tam anglui kandidatuot”. OMG… gal Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra konspiracijos dalis, “leido” man kandidatuot???

Aptariamo straipsnio skaitytojams leidžiama suprasti, kad kitą nuomonę turintys – galimai užsienio agentai. Taškas. Tokia grynai KGB taktika.

Ironiška ir tai, kad straipsnio rezultatas yra skatinimas skaitytojams prarasti pasitikėjimą savo valstybės institucijomis, kaltinti užsieniečius kolaboravimu su Rusija. Ar tai neprimena nieko? Tai yra nacių propagandistų receptas savo valstybės demokratijos naikinimui.

Paklauskime Škirpos apie nacius. Ką jis deklaravo?

“…praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį.”

Kazys Škirpa

Kai perskaičiau tą citatą Tarybos posėdyje, kolega Liutauras Stoškus, tautininkų kandidatas į merus, įsiterpė ir garsiai paklausė – “O kas čia blogai?”

Na… Kas blogai su žmogumi, kuris vietoj demokratijos siūlo nacizmą? Toks klausimas.

Nuo ko pradėti?

O šiuolaikinis propagandistas Valiušaitis rašo, kad Škirpa didelis nacių priešas. Kaip įprasta, Valiušaitis pamiršo pacituoti Škirpos žodžius apie nacizmą.

O gal Genocido Centras meluoja (sąmokslas) sakydamas kad Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai? Gal Škirpa nebuvo antisemitas? Gal Škirpa nenorėjo pasiduoti okupantams?

Paklauskime Škirpos apie Hitlerį, žydus ir okupaciją. Ką Škirpa pats parašė savo planuose?

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.”

Kazys Škirpa

Palaukime, neskubėkime, gal tai – dviprasmiškai skamba? Gal jis tik kartą tai pasakė ir čia nesusipratimas ištrauktas iš konteksto? Paklauskime dar kartą.

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.”

Kazys Škirpa

Oi.

Tas žodis “bendruomingumas”. Tikrai sutapimas, kad Škirpos gynėjų sąrašas rinkimuose vadinasi “Bendruomeniškas Vilnius”.

O gal tikrai klystu, aš – tik tūpas anglas, gal nieko nežinau apie Škirpą, gal nesuprantu konteksto, gal jis iš tikrųjų norėjo išgelbėti žydus nuo Holokausto kaip tikras herojus. Paklauskime dar kartą. Ką manote, Kazi?

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.”

Kazys Škirpa

Aj, nu… pala… Gal jis tikrai mylėjo žydus ir nenorėjo dirbti su naciais. Paklauskime dar kartą.

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.”

„Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Gal čia tiesiog suklastota KGB byla, žinote, kaip Vanagaitės nesąmonės, jokių įrodymų, tik Kremliaus propaganda? Mum reikia paklausti istorikų. Lietuvos Respublikos istorikų. Neužtenka, kad Genocido Centro išvadoje cituojama L. Truskos nuomonė:

“LAF atsišaukimai buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.”

Prof. Liudas Truska

Paklauskime istorikų dar kartą.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų”

Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Tiek to.

Idomus Valušaičio straipsnio aspektas – jis paminėjo kad Škirpa anksčiau savo karjeroje buvo “leftistas”.

Delfi apie tai paklausė istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Humanitarinių mokslų daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo, Lietuvos istorijos institutas. Istoriko nuomonė tokia – Škirpa nebuvo tik “leftistas”, o kolaboravo su SSRS, kol tai buvo jam patogu.

“Istoriko pasakojimu, iki 1933-1934 m. pulkininkas [K. Škirpa] neslėpė esąs kairiųjų pažiūrų, buvo socialistas liaudininkas, o 1926 m. vasarą ir rudenį, ne be jo žinios, tuometis premjeras Mykolas Sleževičius Maskvoje pasirašė džentelmenišką susitarimą tarp Lietuvos ir SSRS. Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo teigimu, pats K. Škirpa, kuris tuo metu ėjo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko pareigas, puikiai vykdė šio tarpvalstybinio susitarimo punktus ir teikė sovietams informaciją apie Lenkijos, Latvijos ir Estijos karines pajėgas.

„K. Škirpos niekas neverčia, K. Škirpa turi tam tikrą koncepciją“, – pasakojo istorikas.

„Tačiau jau 1934 m. iš Berlyno, kur K. Škirpa paskirtas karo atašė, pradeda plaukti Kaunui pranešimai, jog vienintelis išsigelbėjimas Lietuvai, ypatingai po to kai į valdžią ateina A. Hitleris, yra glaudesnis ir artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija.””


Algimanto Kasparavičiaus, Delfi interview.

Tai Lietuvos istoriko nuomonė, jei Lietuvos istorikų nuomonių ieškote. Tokiame kontekste “artimesnis bendradarbiavimas su Vokietija” skamba labai pavojinga Lietuvos žydų atžvilgiu. Nereikia būti istoriku, kad tai suprastum.

Gal vis dėl to reikia kokios valstybinės komisijos nuomonės apie antisemitizmą Škirpos organizacijoje?

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.”

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Ironija tęsiasi – Valiušaitis naudoja klasikinę KGB propagandinę taktiką “whataboutizmas” nukreipti dėmesį nuo Škirpos klaidų, rašo apie tai, kad buvo ir britų kolaborantų su naciais. Tarsi aš atsakingas už britų kolaborantus. Tarsi Škirpa – nekaltas, nes britai – kalti.

Didžiausia ironija tame, kad Valiušaičio auditorija nori taikyti nekaltumo prezumpciją Škirpos atveju, bando paslėpti jo tekstus arba reinterpretuoti jo žodžius “garbonotais” būdais, o mano atveju – iš karto reikalauja deportacijos be jokių įrodymų.

Ta prasme tie, kurie nuolat deklaruoja kad jie nėra naciai, nori išvaryti užsieniečius iš Lietuvos kaip Tautos priešus, kad “tikrieji lietuviai” galėtų gyventi “grynoje” Lietuvoje.

Ne sutapimas, kad jie slaptai gerbia ir tiki tuo, ką Škirpa iš tikrųjų pasakė. Rašydami bet kokią melagingą propagandą, jie gins tą gatvės pavadinimą kaip oficialų figos lapą ant jų “herojaus” reputacijos.

O aš toliau priminsiu visuomenei, kad tikrieji to laikotarpio Lietuvos herojai yra visi tie, kurie gelbėjo savo kaimynus nuo okupantų teroro, rizikuodami savo gyvybe, be jokių rasistinių pretekstų. Tikrieji herojai suprato, kad Lietuva – ne tik lietuviams. Tikrieji herojai kovojo už demokratinę laisvę, o ne siūlė gyventi nacionalsocialistinėje vergystėje.

Tai sako ne tik imigrantai feisbuke, o ir visi jūsų valstybės aukščiausi atstovai savo oficialiose kalbose.

Galime sutikti, kad gatvės pavadinimo suteikimo garbė – tik tikriems herojams, kurie atspindi mūsų dabartinio miesto demokratines vertybes.

Basanavičius patenka į tikrųjų herojų kategoriją, ir dėl to jo vardu pavadintos prestižinės gatvės visoje Lietuvoje.

Škirpa nepatenka į tikrųjų herojų kategoriją, gi jis net pasmerkė Basanavičiaus demokratiją. Dėl to, 2019 m., Škirpos vardas netinkamas kaip vienas iš mūsų gatvių pavadinimų.

Tai apie Škirpą sakiau iš pat pradžių, cituodamas tik Lietuvos šaltinius. Kažkam skaudu tai pripažinti, kažkas apie tai nenori rašyti Delfyje, o aš toliau dirbu prieš fašistines apraiškas tam, kad Vilniaus reputacija nebūtų kvestionuojama.

Tiesa ir tai, kad šiuo “skandalu” Kremliaus propagandistams suteikiama galimybė pasireikšti. Kol kabo ta gatvės pavadinimo lentelė – turėsime dėl to RsV problemą Kremliaus naudai. Valiušaitis kažkodėl nori, kad ta kenksminga situacija tęstųsi kuo ilgiau.

Sprendimas paprastas. Siūlau pakeisti pavadinimą į “Vėliavos alėją”, kad būtų atspindėta aiški žinutė už demokratines vertybes, kad Kremlius neturėtų galimybės baksnoti pirštu į tą gatvę ir eskaluoti melą, kad Lietuva pilna fašistų.

Tokia mano idėja Lietuvai. Jei aš – rusų agentas, aš dirbu labai blogai.

Tagged: