Mere, aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Pit used for burning corpses at Ponary

Sveiki, mere. Pažiūrėkime kartu į šią nuotrauką:

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pažiūrėkime kiek ir kokie žmonės palaiko Noreiką. Jie ir Škirpą palaiko, net jeigu tas parašė kad Hitleris – genialus vadas, kurio nacionalsocializmas yra tinkamiausia Lietuvos valdymo forma. Žmonės šioje nuotraukoje nejaučia dėl to jokios gėdos.

Škirpos palaikytojai dėl mano pastangų pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą vadina mane rusų agentu ir dar blogesniais žodžiais, nuolat šmeižia mane, siunčia mane „namo“ ir niekada nesijaudina dėl to, kad Lietuvos žydus nužudė jų kaimynai. Esu gavęs nesuskaičiuojamą kiekį žinučių nuo tokių žmonių, įskaitant anoniminius grasinimus mane nužudyti. Visa tai vyksta jūsų „atvirame“ Vilniuje.

Atviras antisemitizmui, neapykantai, fašizmo apraiškoms? Sutinkame, kad ne.

Todėl aš priverstas paklausti dar kartą – kodėl vis dar turime nacių kolaboranto gatvę Vilniuje, prie pat Gedimino kalno? Tas gatvės pavadinimas dabar yra paminklas, skelbiantis pasauliui faktą, kad jums, kaip merui, vakarietiški ir europietiški demokratijos principai svarbūs tik selektyviai.

Kodėl jūsų frakcijos narys, Pavadinimų komisijos pirmininkas Audronis Imbrasas taip ilgai blokuoja pavadinimo svarstymą? Kodėl jūs jam leidžiate tai daryti? Ar negalvojate išmesti jį iš to posto dėl neetiško elgesio?

Kodėl jo komisijos posėdžio protokole parašyta, kad jis ir jo pavaduotojas mano, jog klausimas turi būti svarstomas politikų, bet jis ir nepateikia klausimo Tarybos svarstymui?

Kodėl ir Cvirkos klausimą jis tiesiog atsisakė įtraukti į komisijos darbotvarkę, nors aš apie tai pakartotinai rašiau komisijos sekretorei ir Paulės Kuzmickienės darbo grupė irgi prašo tai svarstyti?

Ar tai etiškas elgesys? Ar tai suderinima su priesaika?

Ar tokį klausimą turėtų spręsti tik vienas žmogus, pagal savo užgaidas? Ar turėtų demokratiškai spręsti visi 51 išrinktieji gyventojų atstovai?

Kodėl jūs, mere, viešai vadinate Škirpą kolaborantu, bet absoliučiai nieko nepadarėte, kad kolaboranto gatvės pavadinimo nebebūtų mūsų žemėlapyje?

Kodėl net TS-LKD frakcijos nariai pabandė padėti man šiuo klausimu, o jūs – ne?

Kas jus paralyžuoja?

Nuo kada atmintis, teisingumas ir tiesa tapo jums nesvarbiais reikalais?

Kiek straipsnių šia tema man reikia publikuoti?

Kiek kartų kviesite save į žydų bendruomenės renginius ir sakysite kalbas apie tai, kad žydų tema jums labai svarbi, kai netoli mikrofono, tame pačiame jūsų valdomame Vilniuje, vis dar ant miesto sienos kabės Škirpos vardas? Ar neskaitote tos pačios bendruomenės prašymų gerbti tragiškai ir žiauriai nužudytų žmonių atmintį?

Mirusieji neturi balso. Ar tai jums reiškia, kad keturiasdešimt marginalų Lukiškių aikštėje – kartu su visokiais Ažubaliais, Kundrotais ir Sinicomis – turi daugiau politinio svorio šiuo klausimu nei šimtai tūkstančių nužudytų žydų? Tokia matematika?

Kalba – pigi.

Ar jums nesuprantama, kad nepakanka „turėti nuomonę“, jog Holokaustas buvo tragedija, nepakanka „gerbti“ aukas tik žodžiais, nepakanka viešai feisbuke sakyti, kad Škirpos alėjos pavadinimas turi būti pakeistas. Jūs esate miesto meras. Galite daug daugiau padaryti. Galite net stadionus pastatyti, o pakeisti vienos gatvės pavadinimą – iššūkis?

Kodėl Žaliojo tilto skulptūrų klausimas jums buvo lengvesnis, o Škirpos (t.y. antisemitinio nacių kolaboranto) – kažkaip labai jau sunkus? Kur dingo tas lygybės ženklas tarp žiaurų totalitarinių režimų?

Kiek istorikams reikia klausti? Ar yra bent vienas istorikas, kuris patvirtintų, kad Škirpa bandė išgelbėti žydus, o ne įvesti fašistinį režimą ir kartu su naciais pašalinti visus žydus Lietuvoje?

Kaip jaučiatės, kai eilinį kartą keliu šį klausimą ir jūs turite kentėti iki klausimo galo ir tada miglotai atsakyti, puikiai žinodamas, kad norite vengti šio klausimo iki rinkimų?

Kodėl tada laukėte taip ilgai, kai rinkimai dabar jau vėl taip arti?

Ar prisimenate legendinį pažadą „Po ZAPAD, Markai“?

Kokio dydžio piketą turėsiu organizuoti, kad pagaliau taryba galėtų svarstyti klausimą, kurį kėliau labai senai?

Kol ta gatvės pavadinimo lenta kabo – žmonės šioje nuotraukoje švenčia pergalę, jaučiasi stiprūs ir vis labiau įsidrąsina skleisti neapykantą. Tą mato ir jaučia daugybė vilniečių – ne tik britai, ne tik žydai, o ir visos tautinės, religinės ir seksualinės mažumos. Galvojame, ar tas meras tikrai liberalus, tikrai supranta lygybės principus ir tikrai iki galo kovos dėl mūsų miesto laisvės? Ar jis už laisvę tik kai tai patogu ir kai nevyksta dukrų gimtadienių šventės?..

Aš žinau, kad jūs nenorite atrodyti kaip veidmainis, bet vien noro – nepakanka.

Matome, kad jūs, nepaisant daug gražių žodžių, nenorite pajudinti piršto ir apginti mus prieš keturiasdešimt antisemitinių marginalų, kurie atspindi tamsiausią Vilniaus įvaizdžio pusę. Tylite ir aklai žiūrite į tokius piketus, nors jei toks piketas vyktų Rusijoje apie Holodomore dalyvaujančius veikėjus – iškart tai pasmerktumėt kaip slykščią, antidemokratinę akciją.

Ar suprantate, kad trispalvės laikymas rankose nepadaro žmogaus automatiškai neliečiamu patriotu, laisvės gynėju, gatvės pavadinimų teisėju?

Ar šita nuotrauka jums neatrodo šiek tiek silpna ir juokinga? Paklauskite savęs – ar tikrai bijote tokių žmonių neigiamos reakcijos? Ar buvote išrinktas dėl jų balsų? Ar neveikti šiuo klausimu atitinka jūsų prieš rinkimus skelbtas vertybes? Ar apskritai yra kitos keturiasdešimties žmonių grupės, turinčios tiek daug įtakos jūsų darbotvarkei, kaip šita apgailėtina chebrytė?

Jie sako, kad Lietuva – ne man, ir apskritai ne liberalumui. Prašau giliai nuoširdžiai, dėl Dievo meilės, paprieštarauti jiems veiksmais, o ne tik žodžiais. Labai tinkamas veiksmas būtų užtikrinti, kad Škirpos alėjos pavadinimo keitimo klausimas būtų pateiktas Tarybai kuo greičiau, ir „užduoti“ toną tiek savo koalicijai, tiek opozicijai, kad dėl šito su partiniais reikalais nesusijusio klausimo visi balsuotų „už“.

Pakartosiu – aš irgi už Vilnių, kuriuo didžiuojamės.

Tik kad man nauja geležinkelio stotis, vaikų darželiai ir dviračių takai nieko nereiškia, jei nėra laisvės. Minske tvarkingos gatvės ir daug žaidimų aikštelių, bet neketinu gyventi Minske.

Niekaip nebus tikro, visapusiško vilnietiško atvirumo, jei miesto meras neturi pakankamai daug drąsos bei ambicijos dėl laisvės ir lygybės vertybių, nesugeba išreikšti tokių dalykų bent viename iš savo programos dvylikos punktų, ir tiesiog maldauja, kad tas britas tylėtų apie nacių kolaboranto gatvės pavadinimą.

„Per daug sutikau politikų, kurie žino ką reikia daryti, bet bijo prarasti rinkėjų pasitikėjimą. Dar daugiau tokių, kurie žino ką daryti, tačiau bijo pasielgti teisingai, nes yra priversti tarnauti tiems, su kuriais iš godumo darė savanaudiškus sprendimus, gal net ir nusikaltimus.“

– Remigijus Šimašius

Prašau, mere, jūsų realaus, o ne tik simbolinio bendradarbiavimo prieš totalitarizmo apraiškas mūsų nuostabiai gražiame mieste.

Žinau, kad žinote, ką reikia daryti.

Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto mero viešus pasisakymus K. Škirpos alėjos pervadinimo klausimu:

“…sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius

https://www.facebook.com/remigijus.simasius/posts/1126863310783335

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius

https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2017/11/18/news/remigijus-simasius-nori-nuversti-salomeja-neri-bet-ne-savo-rankomis-3555102/

atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą:

K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresa Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė.

primenant Popiežiaus žodžius apie ilgaamžinę Lietuvos toleranciją:

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: katalikai, stačiatikiai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“ – Popiežius Pranciškus

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/popiezius-pranciskus-susitiko-su-d-grybauskaite-56-1033632

…lyginant šiuos pasisakymus su K. Škirpos žodžiais:

“Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo.” –  „Atsišaukimo į lietuvių tautą“ projektas 1940 m. liepos 15 d. K. Škirpos įteiktas P.Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

“…lietuvių tauta šioje sunkioje valandoje savo žvilgsnį ir viltis nukreipia į galingąjį savo kaimyną vakaruose – Didžiąją Vokietiją. Jos geniališkasis Vadas yra juk paskelbes kovą visokiai neteisybei Europoje, yra užsibrėžęs išgelbėti jos kultūrą ir civilizaciją nuo žydų išgalvoto komunizmo. Jis stebėtinai greitu būdu perbloškęs visus Vokietijos priešus, ateina kurti naujos Europos, kurioje ir mūsų nedidelė tauta turės jai prideramą vietą.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Naujai mano ir mano Vyriausybės atstatomoji Valstybė bus pagrindžiama tokiais pat pagrindais, kokiais remiasi tretysis vokiečių Reichas, būtent tautiniai-socialistinio bendruomingumo, kuris taip skaisčiai nušvietė mūsų didžiojo kaimyno padangą. Neabejoju, jog minėti pagrindai, pritaikinti mūsų krašto sąlygoms, atneš ir Lietuvai daugiau šviesos ir laimės.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

“Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.” – K. Škirpa “Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą”

nepamirštant Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotos apklausos internete, kurioje 70% atsiliepusių žmonių pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą:

http://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa

pagerbiant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pakartotinius prašymus pakeisti gatvės pavadinimą:

“Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.” – Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

https://www.lzb.lt/2016/11/30/lzb-pirmininkes-fainos-kuliansky-pareiskimas-del-k-skirpos-alejos-pervadinimo-viniuje/

atsižvelgiant į Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos 2017-05-19 protokolą:

“D. Kuolys sako, kad reikia apsispręsti ar klausimą dėl K. Škirpos alėjos dar kartą svarstyti Komisijoje, ar perduoti Tarybai. Mano, kad problema yra ir ją reikia išspręsti, juo labiau, kad dokumentai yra, nors visos informacijos nėra pateikę net ir istorikai. A. Imbraso nuomone klausimas yra politinis ir turėtume jį pateikti Tarybai, išsakant, kad visuomenės nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.” – VILNIAUS MIESTO PAVADINIMŲ, PAMINKLŲ IR ATMINIMO LENTŲ KOMISIJOS POSĖDIS 2017-05-19

Norėdamas tinkamai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei Lietuvos trispalvės pakėlimą Gedimino pilies bokšte 1919 m,. sausio 1 d. (kasmet minėtina kaip Vėliavos diena),

p r a š a u

parengti bei pateikti Tarybai svarstyti projektą dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“.

Pagarbiai

Mark Adam Harold
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Škirpa galiausiai kovojo už lietuvius, o ne už Lietuvą

Gal iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga ir banalu, bet viena iš savivaldybės funkcijų yra spręsti kaip vadinti savo teritorijos gatves. Tuo būdu, gyventojų atstovai gali išreikšti vietinės bendruomenės vertybes, tiek saviems, tiek pasauliui. Labai malonu ir naudinga, kai istorija yra įrašyta ne tik bibliotekose esančiose knygose, o ir ant gatvių pavadinimų lentelių, kurias gyventoja mato kasdien.

Dažniausiai nekyla klausimų dėl gatvių pavadinimų tinkamumo, pavyzdžiui niekas nekvestionuotų Jono Basanavičiaus vardo suteikimo miesto gatvei. Jo nuopelnai yra visiems tokie akivaizdūs, kad visi Lietuvos miestai su pasididžiavimu turi tokią gatvę savo centre.

Kartais gatvės pavadinimų pasirinkimo procesas tampa gilius jausmus žadinančia kontroversija, nes gatvės yra miesto kraujagyslės, ir visiems suprantama, kad pavadinimai yra žymiai daugiau nei būdas surasti pastatus. Gatvės pavadinimai yra miestiečių širdžių turinio atspindys.

Miesto vertybės

Retai Tarybos posėdžių salėje kalbame apie vertybes. Yra daug kitų būtinų buitinių dalykų Vilniuje, kartais net gyvybiškai svarbių reikalų arba sudėtingų finansinių problemų, reikalaujančių labai skubių sprendimų, kad gyventojams gyvenimas būtų patogesnis ir produktyvesnis. Kai tūkstančiams vilniečių reikia pavežimo į darbą, Taryboje svarstome kiek autobusų mums reikia pirkti, o “miesto vertybės” atrodo kaip sunkiai diskutuojama abstrakcija, nereikalinga sprendimo priėmimo procese. Mąstome savo galvomis, o ne širdimis. Na, taip mąstyti yra lengviau ir atrodo logiška.

Tačiau, be vertybinių pamatų, man sunku įsivaizduoti, kaip Taryba gali dėlioti prioritetus net debatuose apie transporto priemonių pirkimus. Sakyčiau, kad vertybių identifikavimas ir pasirinkimas yra esminis Tarybos narių darbas, o autobusų pirkimas, arba vaikų darželių skaičius, arba šildymo teikimo kainos mažinimas turi būti tiesiog mūsų suderintų vertybių pasekmė.

Atitinkamai, kai gyventojai pranešė man, kad Vilniuje turime gatvę prie pat Gedimino kalno, pavadintą antisemitinės organizacijos vadovo vardu, man tai skambėjo kaip visiškai nepriimtina situacija, kuri nedera prie musų deklaruojamų laisvos Lietuvos ir šiuolaikinių atviro Vilniaus vertybių.

Minėta antisemitinė organizacija vadinasi Lietuvių (o ne Lietuvos) Aktyvistų Frontas, ir tos organizacijos vadovas buvo Kazys Škirpa. Jo vardas po nepriklausomybės atkūrimo buvo suteiktas gatvei tarp Gedimino kalno ir Vilnelės.

Kaip ir dauguma Vilniaus gyventojų, aš nežinojau, kas buvo tas Škirpa. Man buvo nesuvokiama, kad gatvė Europos Sąjungos narės sostinėje turėtų antisemitinės organizacijos vadovo vardą kaip pavadinimą. Kaip taip gali būti?

Juk ta laisva Europa, kurioje gyvename, gimė po baisiausio karo žmonijos istorijoje, o didelė dauguma Lietuvos žydų – mirė, t. y. buvo nužudyti antisemitų kaimynų rankomis ir kulkomis etniniu pagrindu. Vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai, Lietuvos gyventojai ir piliečiai – sumesti į duobes kaip šiukšlės.

Vilnietis Abraham Sutzkever, “The greatest poet of the Holocaust”, testifying at Nuremburg.

Juk Gediminas, kurio vardu pavadintas kalnas, ant kurio stovi jo pilis, siuntė laiškus į Vakarus ir kvietė žydus į Lietuvą gyventi be baimės bei prisijungti prie Tautos gerovės sukūrimo.

Ta Lietuva, kurią “demokratiniais pamatais” kūrė Basanavičius, gimė mūšiuose, kur etniniai lietuviai kovojo petis į petį su Lietuvos žydais: už laisvę, nepriklausomybę ir gerbūvį. Juk Basanavičius gynė ne tik žydų teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet ir kabinti iškabas jidiš kalba. Tai visiškai logiška, kadangi jidiš yra viena iš Lietuvos (ne lietuvių) kalbų.

Gravestone of a Jewish soldier in the Lithuanian army. Photo: Richard Schofield.

Būtent tą Basanavičiaus laisvos Lietuvos pradžią švenčiame šiemet – multikultūriniame, europietiškame, demokratiškame Vilniuje, kur žmogaus religija arba etninė kilmė nėra ir negali būti savaime priežastis išvaryti jį iš šalies. Tai būtų neteisinga, nelietuviška ir akivaizdžiai prieštarautų dabartinei Konstitucijai.

Dabartinė Konstitucija, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos palikuonė, buvo sukurta po ilgos priespaudos, sąlygotos brutalios okupacijos, kurios metu dalį Lietuvos žmonių, įskaitant žydus, masinių žudynių vykdytojas Stalinas ištrėmė į Sibirą. Dabartinę Konstituciją Lietuvos žmonės parašė tam, kad būtų užtikrinta Lietuvos žmonių laisvė, o ne tam, kad žmonės būtų skirstomi į grupes ir nustatoma, kuri grupė turi būti sunaikinta.

Dabartinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir saugiklius nuo totalitarizmo deklaravo ne antisemitai, o demokratai, kurie suprato, kad kruviną kovą laimėjo ir pergalę iškovojo visi Lietuvos žmonės, o ne tik viena etninė grupė.

Juk Sausio 13 naktį taikiai protestuojantys žmonės buvo vieningi, o ne vienodi.

“<…> mūsų ligoninėje ir tą naktį visada dirbo ne vien lietuviai. Ten dirbo ir moldavas, ir lenkai, ir rusai, ir žydas, tikrai visi žinojome, kad tai yra kova už laisvę ir nepriklausomybę.” – I. Degutienė

Judėjimo už Lietuvos (o ne tik lietuvių) laisvės dalyviai akivaizdžiai nenorėjo kurstyti etninės nesantaikos, ir pats Profesorius apibrėžė Lietuvių Tautos narystės kriterijus taip:

“Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga” – Prof. V. Landsbergis.

Tai – Lietuvos, o tame tarpe, ir mūsų – vilniečių – istorija ir vertybės.

Gatvės pavadinimas sostinės centre antisemitinės organizacijos vadovo vardu tiesiog niekaip netelpa į tą istoriją ir negali išreikšti tokių vertybių.

A more appropriate streetname, near the Nuremburg Palace of Justice.

Gal čia kažkoks fake news?

Deja, informacija apie Škirpos organizacijos antisemitizmą nėra KGB falsifikuotas melas arba užsieniečių teorija nepripažinta Lietuvos istorikų. Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.” – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Nacių okupacijos pakomisė.

Taip pat Škirpos organizacijos antisemitizmą patvirtino Lietuvos Gyventojų (o ne tik lietuvių) Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras.

“K. Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.” – Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC Generalinė direktorė.

Taigi, niekas negali kvestionuoti, kad prieš Holokaustą, Škirpa vadovavo antisemitinei organizacijai. Jis kalbėjo ne tik apie komunistus arba karinius priešus, o apie žydus bendrine prasme – visus žydus, įskaitant kūdikius. Tarp kūdikių akivaizdžiai nebuvo ir negalėjo būti nei komunistų nei ginkluotų kareivių, bet vis tiek Škirpai tie kūdikai buvo taikinys. Jo formuluotė – “lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės”.

Savo antisemitizmą jis pats patvirtino savo žodžiais prieš Holokausto pradžią: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“

Julius Streicher, publisher of antisemitic propaganda newspaper Der Stürmer.

Julius Streicher, antisemitinio ir propagandinio laikraščio „Der Stürmer“ steigėjas, Niurnbergo tribunole už antisemitinę propagandą ir genocido propagavimą nuteistas mirties bausme.

Daug kas supranta, kad faktas, jog Škirpa pats nešaudė žydų, tikrai nepateisina jo propagandos kampanijos.

“Deja, šios organizacijos [LAF] dokumentuose buvo teigiama, kad žydai kalti dėl visų šalį ištikusių nelaimių, jog jiems nėra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: “Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kas gali tegu jau šiandien nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų” – Elmantas Meilus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras.

Apie savo antisemitinės propagandos platinimą Škirpa pats rašė: “Tai buvo daroma įspėti juos iš anksto, jog vietos jiems Naujoje Lietuvoje nebus”. T.y. jis kovojo ne už Lietuvą, o už “Naują Lietuvą” be žydų, lygiai kaip Hitleris deklaravo tikslą užtikrinti “Naują Europos tvarką” be jokios vietos žydams. Škirpa ragino etninius lietuvius ginti savo “rasę”, o ne ginti Lietuvą. Dar blogiau, jis ragino etninius lietuvius priversti bendrapiliečius išvykti iš šalies.

“Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė.” – Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius.

Škirpa, siekdamas sklandaus bendradarbiavimo su Hitlerio Vokietija, šlovino nacių ideologiją, ir tuo tarpu žiauriai kritikavo ir visiškai atmetė Basanavičiaus demokratinę Lietuvą.

“<…> praeities klaidų nebekartosime. Ilgametis vadinamas tautinis režimas lietuvių tautą apvylė, kaip ją apvylė ir buvusis prieš tai seiminiai – demokratinis ištižimas. Naujoji Lietuva kuriasi naujais tautinio socializmo pagrindais, kurie taip skaisčiai nušvietė mūsų kaimyno — Vokietijos — padangę. Jie žada ir Lietuvai laimingesnę ateitį. <…> į kovą einame ne vieni. Pagalbos ranką mums išties milijonai mūsų kovos draugų, Vokietijos nacionalsocialistų, kovojančių už naują, teisingą Europos pertvarkymą. Todėl pergalė yra tikra ir greita!” – Aktyvistų Fronto Vyriausioji Vadovybės projektas (parašė Kazys Škirpa kartu su dr. A. Geručiu), kurį 1940 m. liepos 22 d. jis pateikė Peteriui Kleistui, užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo padėjėjui.

Ar antisemitizmas buvo vienintelis pasirinkimas Lietuvai ir lietuviams?

Ar tai buvo vienintelė įmanoma rezistencijos forma? Ne. Daugelis lietuvių slėpė arba kitaip padėjo bendrapiliečiams žydams išgyventi. Škirpos idėja Lietuvai buvo priešinga – jis ragino lietuvius užtikrinti, kad žydai Lietuvoje išvis neegzistuotų, manydamas, kad visai verta aukoti dalį piliečių ant Hitlerio altoriaus, kad nacistinė Vokietija suteiktų Lietuvai dalelę nepriklausomybės (žinoma, su Škirpa, kaip diktatoriumi, prie vairo).

Visi mes žinome kuo viso to baigėsi. Visi žydai – po žeme, ir Škirpa įkalintas jo “bendražygių”.

Sakoma, kad čia buvo kažkoks Škirpos “pragmatiškas” sprendimas Lietuvai, kad jis tik “apsimetė” antisemitu iš meilės Lietuvai ir gerbiamo noro, kad Lietuva neišnyktų karo chaose. Net jeigu tai būtų tiesa – jo taktikos rezultatas buvo absoliučiai tragiškas Lietuvai ir jis visiškai prarado teisę būti šlovinamas, pavadinant gatvę jo vardu.

Visi istorikai pripažįsta istorinį faktą, kad jis buvo pirmas Lietuvos (o ne lietuvių) savanoris, herojiškai vadovavo kuopai, kuri Sausio 1 d. 1919 m. kėlė Lietuvos (o ne lietuvių) trispalvę ant Gedimino bokšto. Aš neprieštaraučiau memorialinės lentos pakabinimui, kur tas faktas būtų parašytas, informuojant visus apie istorinį įvykį. Tačiau, karčios ironijos yra tame, kad jis kėlė tą vėliavą būtent virš Lietuvos tolerancijos pradininko pilies, o vėliau savo karjera siekė atšaukti Gedimino garantijas apsaugoti į Lietuvą atvykstančius, svetimas religijas praktikuojančius žmones nuo pogromų.

Kitaip tariant, Škirpos veiksmas 1919 m. būtų labai gera priežastis šlovinti jo vardą gatvės pavadinimo suteikimo būdu, jei tas pats Škirpa vėliau nebūtų tapęs antisemitinės organizacijos, kuri ragino lietuvius išvaryti savo bendrapiliečius iš šalies, vadovu.

Šiandien turime ir branginame laisvę nesutikti su kitais, svarstyti atvirai ir diskutuoti aštriai – be prievartos iš centrinės valdžios. Kazys Škirpa tokios laisvės nenorėjo savo “Naujoje Lietuvoje”. Tokia demokratine laisve buvo grįsti Basanavičiaus Lietuvos pamatai, o ne Škirpos.

Ar dabartinėje Lietuvoje, Europos Sąjungoje, demokratiniame pasaulyje, yra vietos antisemitizmui ir jo apraiškoms?

“Lithuanian Government has endorsed the international definition of anti‑Semitism by the International Holocaust Remembrance Alliance (IHRA). Anti‑Semitism has absolutely no place – neither in Lithuania, nor in other parts of the world.” – L. Linkevičius, Užsienio reikalų ministras.

“Turime jausti atsakomybės naštą ir užkirsti visus kelius galimoms antisemitizmo apraiškoms.” – S. Skvernelis, Ministras Pirmininkas

Ar Lietuvos istorikai mano, kad reikia pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą, dėl jo antisemitizmo?

“Šiandieninėje Lietuvos sostinėje jo vardu pavadinta viena iš gatvių. Tokios pagarbos šis diplomatas tikrai nenusipelnė.” – Alvydas Nikžentaitis, Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vyriaus. mokslo darbuotojas, Lietuvos istorijos institutas, buvęs Lietuvos Nacionalinio Istorikų komiteto Prezidentas.

“Aš manau, jį istorijoje galima aprašyti visaip, bet jam statyti paminklus, jo vardu vadinti gatves nedera.” – S. Sužiedelis, VDU garbės daktaras

Tarptautinės Holokausto paminėjimo dienos proga, prisimename kas yra laisvė, kas yra tragedija, ir kad niekada nenorime pakartoti tokios klaidos, kokia buvo Holokaustas.

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, labai tiktų paminėti Basanavičiaus demokratiškos Lietuvos pergalę, o ne toliau šlovinti žmogų, kuris kovojo prieš tokios Lietuvos egzistavimą.

Kai Škirpos alėjos klausimas pagaliau atkeliaus į Tarybą, derėtų visiems Tarybos nariams balsuoti už pavadinimo keitimą. Tinkamiausia alternatyva būtų “Valstybės šimtmečio gatvė”. Jei Jonas Basanavičius vis dar būtų gyvas, jis tikrai balsuotų “už”.

#WeRemember

70% want to change Škirpos alėja

The story so far:

I asked the City’s Names Commission to consider changing the name of Škirpos alėja, a small street in the centre of Vilnius which glorifies a man who was a leading figure in the fight for Lithuanian independence. Aaaand… he also founded an antisemitic organisation, campaigned for national socialism in Lithuania, called Hitler a genius, and told Jewish citizens of Lithuania to leave the country.

So I don’t think he should be honoured with a streetname in Vilnius.

Some people think that because Škirpa didn’t actually shoot any Jews in the back of the head in the forests of Lithuania, he’s a hero and all the other antisemitic stuff doesn’t matter. I disagree.

During the Holocaust, many Lithuanians tried to save their Jewish neighbours and friends. Škirpa did not. He saw Lithuania as an ethnic nation of one ethnicity only, and he didn’t see the need to defend all Lithuanian citizens against the horrors of genocide. You might say that throwing Jews out of the country is better than killing them, but it’s still dishonourable and disloyal. Škirpa’s supporters say he was loyal “to Lithuania”, because they don’t think that the Jews were “Lithuanian”, even the citizens.

I am not attacking the state, I am attacking Škirpa. Škirpa said that there would be “no life” for the Jews in “New Lithuania”. He was the leader of an organisation that spread antisemitic propaganda before the Holocaust. Historians and the Lithuanian state confirm this. His own words confirm this.

But he didn’t kill Jews himself.

So… he wasn’t a murderous nazi, he was just a power-hungry racist national socialist antisemitic propagandist? That sounds like a weak argument for giving him a streetname.

The Names Commission couldn’t come to a decision, so they decided to launch a public consultation. The City held a public forum in the Old Town Hall. You can read my speech here.

The official online survey ran from the 27th November to the 6th January 2017.

Of course, it’s not a scientific survey of the opinions of all the people in Vilnius. It’s only the opinions of people who cared enough to want to contact the Council about this issue. The survey was in the news and passed around social media, so people on all sides of the debate heard about it and encouraged their friends to take part. The survey was in Lithuanian and in English. Opinions were received from all over the world, but more than three-quarters of the respondents said they live in Vilnius.

It was the first time that the City included an official public debate and an online consultation in the Council’s decisionmaking process. Nice.

Here are the results:

Thank you to everybody who submitted an opinion to the Council.
These results are not binding, the final decision is with the Council and it could go either way.

Full results and comments click here.

70% want to change the name.

What should be the new name?

The most popular choices were Teisuolių (Righteous Among The Nations) and Vilnelės (named after the river alongside the street).

Originally I proposed Teisuolių, but after the debate I changed my mind. Teisuolių has no historical connection to the place, and there are other initiatives planned to commemorate the Righteous Among The Nations elsewhere. I accept those arguments.

I liked the idea of Gediminaičių, named after the dynasty that founded the city. However, this didn’t seem very popular with the people who took part in the survey.

There were many who expressed the wish to name the street after the river next to it, a neutral non-political name that would defuse the controversy around this question. I’m still happy with any name that isn’t antisemitic, and I think Vilnelės is now my favourite because of its neutrality.

You can see all the other suggestions we received on the official results page, including all the trolls.

You can also read the arguments for and against that were sent for the Council to read. Some of them are very interesting, some of them are insane. You decide which.

A date for the final decision has not been set.

It looks like the issue is not as controversial as everybody thought, and that the opposition is very small. Most people seem to want a streetname with less associations to genocide and national socialism. You lose your right to be a national hero when you praise Hitler and attack democracy, sorry.

Donskis, Venclova, and The Chairwoman of the Jewish Community of Lithuania have already spoken very clearly against honouring Škirpa in this way.

But this battle is not over yet. Hopefully soon we will finally vote on this, and my colleagues will agree that we shouldn’t have streets named after people who abandoned innocent Lithuanian citizens.

http://atviras.vilnius.lt/apklausos/skirpa

My speech in favour of renaming Škirpa’s Alley

This is the full text of my speech, delivered in the old Vilnius Town Hall on the 29th of November, 2016. It was the first speech during a public forum organised to discuss the suitability of a streetname in honour of Kazys Škirpa, the leader of an antisemitic organisation formed before the nazi invasion of Lithuania. The organisation spread propaganda which arguably enabled the Holocaust in Lithuania, in which around 95% of Lithuania’s Jews were murdered by the nazis working with a small but extremely deadly group of local collaborators. As a Vilnius City Councillor, I initiated the namechanging process, and the Names Commission decided to hold a public consultation.

You are free to submit your opinion on this streetname to the Vilnius City Council via this form:
https://goo.gl/forms/JPTMkAk5oeLiOs4n1

During the public meeting, I also managed to add that I can’t stand the Soviets either. But about changing the name of Škirpa’s alley, I said this:

Hello.

I, Mark Adam Harold, being the initiator of this process, first of all have to explain why I think I have the right and am obligated to raise the question of Kazys Škirpa’s streetname.

It’s true, that I am not a citizen of Lithuania. I am an immigrant from Great Britain. However, that doesn’t mean that I love Lithuania and Lithuania’s freedom and independence any less. Precisely because of your fight for freedom and your efforts to reinstate independence, along with your choice to join the European Union, I am here.

For that, I am very thankful to you all. I am extremely happy that such freedoms exist in Eastern Europe. I celebrate March 11th together with you, and no less happily.

That’s why, in 2014, I decided to run for City Councillor and work to improve this amazing city.

I like working in the Municipality, because there problems that are close to home and everyday life are solved. Any resident can take part in local government, not only citizens, because the city belongs to us all.

I was elected in a free and democratic state, and I swore with my hand on your Constitution, so I truly understand what that means. One of the reasons I was elected was to defend minority interests and raise awkward questions that haven’t been raised before. I have done, and will continue to do so. That’s what I promised to do.

For these reasons, I stand here before you and raise the question: Should we change the name of Kazys Škirpa’s alley?

In this forum we have one simple task: to discuss this streetname’s suitability. I ask you not to forget the exactness of this task.

I would like to make it clear, that this is not a Court with the competence to decide who is guilty or not guilty. Changing a streetname is a totally different affair to convicting or acquitting a person of war crimes. We gather here only to discuss a streetname.

In my opinion – Kazys Škirpa’s name is unsuitable as a streetname, and I will now explain why.

In 2005, the international commission convened to investigate crimes of the nazi and soviet occupations in Lithuania, confirmed:

“The Provisional Government’s and the Lithuanian Activist Front’s antisemitic views are well documented.”

Teresė Birutė Burauskaitė, the then Director of the Lithuanian Genocide Centre, asserted that:

“Kazys Škirpa’s Berlin LAF organization’s activities show antisemitic traits… antisemitic characterisations, where Jews are pictured negatively, exist in other documents prepared by the Berlin LAF organization, which from Berlin reached Lithuania and her inhabitants across the border.”

In my understanding, an organisation’s leader is compelled to accept responsibility for his organisation’s activity. This is inseparable from the definition of the word “leader”, and is part of his duties.

He fought for the independence of Lithuania, but at the same time encouraged actions against Lithuanian citizens and inhabitants, and that is unjustifiable. His good works, unfortunately, don’t outweigh the bad. As Lithuanians say – “A spoonful of tar ruins the whole barrel of honey.”

Expressions of antisemitism, found in documents prepared by the LAF, helped to convince and embolden killers to destroy the Jewish people, i.e. fellow citizens, men, women and children.

From Škirpa himself we learn of the aims of this propaganda. In 1941, he wrote:

“It was done to warn the Jews in advance that there would be no life for them in the New Lithuania.”

Škirpa’s organisation obviously aimed to discriminate against their fellow citizens, the Jews, ant to restrict their freedom. In other words, Kazys Škirpa’s organisation was the enemy of a large percentage of Vilnians.

Precisely because of these reasons, I disagree that there should be a street in Vilnius named after such an organisation’s leader. Honouring him with a streetname, we give him the same status as historic figures such as Jonas Basanavičius. I find the comparison unsuitable, to say the least.

The Mayor of the city Remigijus Šimašius has said more than once that Vilnius is an open and friendly city, where all are welcome and respected. That’s one more argument for changing an antisemitic organisation’s leader’s streetname. With such a change, we could show the world that no manifestations of antisemitism will be tolerated, and certainly not glorified.

I think that the most rational solution would be to change Kazys Škirpa’s streetname and present his life’s history, with absolutely all historical context, in a museum. We should search for a less controversial name. In my opinion – the most appropriate alternative would be to name the alley after the Grand Dukes of the Gediminid dynasty.

I ask for your support and help convincing my colleagues on the City Council to vote for changing the name of Kazys Škirpa’s alley.

Thankyou.

Mano kalba dėl Škirpos alėjos pervadinimo

Čia pilnas mano kalbos tekstas. Tai buvo pirma kalba viešoje diskusijoje “Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri įvyko šiandien Vilniaus Rotušėje.

Galite pateikti ir savo nuomonę į Tarybą čia: https://goo.gl/forms/JPTMkAk5oeLiOs4n1

Pavyko ir replikuot apie tai kad nekenčiu ir Sovietų. O apie Škirpos alėjos pavadinimo keitimą sakiau:

Sveiki.

Aš, Mark Adam Harold, manau, kad būdamas šio proceso iniciatoriumi, visų pirma, turiu paaiškinti kodėl apskritai jaučiu, kad turiu teisę ir esu įpareigotas kelti klausimą dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo.

Teisybė, jog nesu Lietuvos Respublikos pilietis. Aš – imigrantas iš Didžiosios Britanijos. Tačiau tai nereiškia, jog dėl to mažiau myliu Lietuvą ar mažiau gerbiu jos laisvę ir nepriklausomybę. Būtent dėl jūsų kovos už laisvę ir indėlio į nepriklausomybės atstatymą bei pasirinkimą įstoti į Europos Sąjungą, esu čia.

Už tai esu jums dėkingas. Dėl tokių laisvių egzistavimo Rytų Europoje esu be galo laimingas. Kovo vienuoliktąją dieną švenčiu kartu su jumis ir tikrai ne mažiau džiaugsmingai.

Todėl du tūkstantis keturioliktais metais nusprendžiau kandidatuoti į sostinės miesto savivaldybės Tarybą ir ten dirbdamas tobulinti šį nuostabų miestą.

Man patinka dirbti savivaldybėje, nes čia sprendžiami klausimai yra arčiausiai visų žmonių kasdieninio gyvenimo. Savivaldoje gali dalyvauti bet kuris gyventojas, ne tik piliečiai, nes miestas yra mūsų visų.

Aš buvau išrinktas laisvoje demokratiškoje valstybėje ir prisiekiau laikydamas ranką ant jūsų Konstitucijos, todėl tikrai suprantu ką tai rieškia. Iš dalies aš buvau išrinktas tam, kad galėčiau stipriai ir atkakliai kovoti už mažumų teises bei kelti nepatogius klausimus, kurie nebuvo iškelti iki šiol. Tai darau ir toliau darysiu, tai pažadėjau savo rinkėjams.

Dėl to šiandien aš stoviu prieš jus ir keliu klausimą: „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“

Šiame forume mes turime vieną paprastą užduotį: aptarti šios alėjos pavadinimo tinkamumą ir adekvatumą. Prašau nepamiršti šio uždavinio preciziškumo.

Noriu pabrėžti, kad čia nėra Teismas, kuris turi kompetenciją nuspręsti kas yra „kaltas“, o kas ne. Keisti gatvės pavadinimą – visiškai kitas reikalas nei teisti ar išteisinti žmogų dėl padarytų karo nusikaltimų. Čia mes susirinkome tik dėl gatvės pavadinimo.

Mano nuomone, Kazio Škirpos vardas, kaip gatvės pavadinimas, nėra tinkamas ir dabar paaiškinsiu kodėl.

Tarptautinė komisija, sudaryta tirti nacių ir sovietinių okupacinių rėžimų padarytiems nusikaltimams Lietuvoje, du tūkstantis penktais metais savo išvadose tvirtina:

“Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos.”

Teresė Birutė Burauskaitė, tuometinė Genocido Centro Generalinė direktorė, teigia:

“Kazio Škirpos vadovaujamo Berlyno LAF organizacijos veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų… Antisemitinių išsireiškimų, kuriuose žydai vaizduojami neigiamai, būta ir kituose Berlyno LAF organizacijos parengtuose dokumentuose, kurie iš Berlyno per sieną pasiekdavo Lietuvą ir jos gyventojus.”

Mano suvokimu, organizacijos vadovas privalo prisiimti atsakomybę dėl savo organizacijos veiklos. Tai neatsietina nuo „vadovo“ apibrėžimo ir jo atliekamų pareigų.

Jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tuo pat metu agitavo veikti prieš Lietuvos piliečius ir gyventojus, o tai yra nepateisinima. Geri darbai, deja, neatsveria blogųjų. Kaip kad sako lietuviai: „šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę“.

Antisemitiniai išsireiškimai, užfiksuoti LAF parengtuose dokumentuose, padėjo įtikinti ir padrąsinti žudikus naikinti žydų tautą, bendrapiliečius, vyrus, moteris ir vaikus.

Iš paties Kazio Škirpos žodžių sužinome apie propagandos, nukreiptos prieš žydus, tikslą. Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt pirmaisiais metais jis rašė:

„ Tai buvo padaryta tam, kad iš anksto būtų įspėta, jog Naujoje Lietuvoje jiems gyvenimo nebus“.

Škirpos organizacija akivaizdžiai siekė diskriminuoti bendrapiliečius žydus ir apriboti jų laisvę. Kitaip tariant, Kazio Škirpos organizacija buvo didelės dalies vilniečių priešas.

Būtent dėl šių priežasčių nepritariu, kad Vilniuje turi būti gatvė, skirta tokios organizacijos vadovui. Suteikiant gatvei Škirpos vardą, jis prilyginamas tokiai istorinei figūrai kaip Jonas Basanavičius. Aš manau, kad toks palyginimas yra mažų mažiausiai neadekvatus.

Miesto meras Remigius Šimašius daugiau nei kartą yra teigęs, jog Vilnius yra atviras ir draugiškas miestas, kuriami visi yra laukiami ir gerbiami. Tai dar vienas argumentas už antisemitinės organizacijos vadovo gatvės pavadinimo keitimą. Taip galime parodyti pasauliui, kad čia jokios antisemitizmo apraiškos nebus toleruojamos, tuo labiau – šlovinamos.

Manau, kad racionaliausias sprendimas būtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir visus jo veiksmus, apimant absoliučiai visą istorinį kontekstą, pristatyti muziejuje. Tuo tarpu alėjos pavadinimui paieškoti mažiau kontraversiškos alternatyvos. Mano nuomone, tinkamiausias iš iki šiol siūlytų variantų, būtų Gediminaičių alėja.

Prašau jūsų paramos ir pagalbos įtikinant mano kolegas Taryboje balsuoti už Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimą.

Ačiū.

Let’s not name streets after nazi collaborators

In Vilnius we have a street named after a nazi collaborator, Kazys Škirpa, and as an elected City Councillor I asked the municipality to change the name.

The street is in the absolute centre of town, between the Cathedral, the National Museum, the Castle, and the Three Crosses. Škirpa wrote the Lithuanian equivalent of Mein Kampf*, and started an organisation to clear all the Jews out of Lithuania, men, women and children. He blamed them for Soviet atrocities just because they were Jewish.

I don’t think that’s the kind of person we should be celebrating on our walls. I asked the Names Commission to consider changing the name, to honour the Lithuanians who saved Jews from the Holocaust, instead of honouring a nazi collaborator who wanted to create a racially pure Lithuania with Hitler’s help.

Kazys Škirpa

Kazys Škirpa

On Wednesday, at 15:00, the Commission will debate my proposal. Already many intellectuals have written about this problem, including Donskis, Valatka and Venclova, and the state institution that investigates the Holocaust has agreed that K.Škirpa ran an antisemitic organisation which helped Hitler. But nothing has been done yet about the street name.

The problem is that some people fought for Lithuania as patriotic heroes, but then also collaborated with the nazis, betrayed their own citizens, organised violence and encouraged hatred, and in the end 95% of Lithuania’s Jews were murdered by their neighbours. I think this makes nazi collaborators’ names unsuitable for streets.

If you want to talk about heroes, I think we should talk more about the many heroic Lithuanians who hid Jews and fed them and kept them alive.

As a politician, sometimes it’s hard to argue for good ideas, to explain things to other people, to get support and to change something important. Hopefully, my proposal “let’s stop glorifying a nazi collaborator, let’s honour people who risked their lives to save their fellow citizens” will be accepted without the need for a huge discussion, and soon we will live in a city where Hitler’s helpers are not celebrated as heroes.

My official request is here:
http://www.markasftw.com/pdf/mark_adam_harold_prasymas_skirpos_aleja.pdf

The members of the Commission are here, if you would like to write to them with your opinion:
http://www.vilnius.lt/index.php?138089868

Background information:
Valatka: http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/119961
Donskis: http://www.donskis.lt/v/lt/13/1_/2159
Gochin: http://www.jpost.com/Opinion/Will-Lithuania-continue-to-honor-Nazi-collaborators-412701

Mark Adam Harold
Vilnius City Councillor

*Correction: This bit has caused confusion because I worded it clumsily. Škirpa’s organisation spread the same propaganda as Mein Kampf, brainwashing people against the Jews and enabling the Holocaust. He wrote a memoir called “Fight! Efforts to rescue Lithuania, 1939-1941” in which he explained that his propaganda was intended to warn the Jews that “they would have no life in the New Lithuania”. After the war he wrote a book about the “uprising”, in which he denied having anything to do with the Holocaust.


Update 2016-07-13

The Names Commission didn’t reject the proposal, they deferred the decision and agreed to organise a City Council public forum to debate the issue, to decide if the current name is suitable, and to accept suggestions for a new name.

You can call this a win, because this very controversial issue will now be discussed properly for the first time, in a proper open forum, involving academics, community NGOs, residents, and anyone else who wants to have their opinion heard.

History and education is an ongoing discussion. Pirmyn!