September 3, 2015 Tas Britas

Lietuvai nereikia VLKK

Labas.

Jeigu TLDR [per ilgas neskaičiau, angl. too long didn’t read] – noriu pasakyti kad myliu savo gyvenimą Lietuvoje, myliu laisvę gyventi kur viskas šiek tiek kitoks, mėgstu versliauti ir stiprint ryšius tarp Europos šalių. Aš esu už vienybę įvairovėje [Europos sąjungos oficialus šukis]. Dėl viso to, manes Jums nereikia priverst parašyti lietuviškai.

Aš esu už vienybę įvairovėje.

Ir, noriu pasakyti, kad savivaldybėje dirba nekompetinga ir nereikalinga kalbos “ekspertė”, kuri siunčia man visišką šlamštą kaip oficialus atsakymas į mano klausimą.

Man nereikia VLKK

Rašau šitą tekstą lietuviškai, netobulai, su klaidom, su slengu. Nubauskite manę, kaltinkite manę disrespektu jei norite, kalbėsiu kaip noriu, nės esu laisvas. Arba – deginkite tą kalbos komisiją, man nera skirtumo. Noriu komunikuoti lietuviais, mėgstu rašyti lietuviškai, mėgstu žaisti žodžiais, ir man nereikia kad kažkokia komisija diktuotų kaip rašau. Man net nereikia skatinimo. Žmonės manę skatina, o ne gramatikos naciukai kažkur kabinetuose. Turiu Google, turiu morfologija.lt, turiu rankų, akių. Čia raketų mokslo nėra. Suprantate ką rašau čia, ane?

Supras ir kiti užsieniečiai, Lietuvos gyventojai, nepiliečiai. Kaip? Nės jiems irgi smagu komunikuoti lietuviškai. Mes dažnai su kitais imigrantais kalbame lietuviškai. Nieko keisto. Aš pats rašau sau reminderius lietuviškai. Pirk duoną. Siųsk kontraktą. Eik alaus su Ričardu.

Čia pvz šnekame feisbuke su Franku, apie jo problemą dėl Turizmo departamento.

frankandmark

Manau, kad Jūsų Tauta vis dar egzistuoja, nors mes darome gramatinių klaidų, ir aš be visokių ypatingu čekiškų raidžių rašiau. Štai – Jūsų kalbą vartoja ne tik trys milijonai žmonių, o trys milijonai du. Ir dar daugiau.

Xebra! Akivaizdžiai, prieš trys tukstančius metų, nebuvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, ir net nebuvo jokios Lietuvos valstybės. Nuo tada iki šiol, lietuvių kalba egzistavo ir formavo savę be valstybės “pagalbos”, ir ta kalba kinta kiekvieną dieną, ir siurbia naujus žodžius nuo kaimynų. Viskas jau senai maišytas, net jeigu Hitleris norėjo kad etninės “grynumo” būtų Europoje (tą prasmę – Europa be lietuvių).

Dabartineje Lietuvoje nėra vietos Hitlerio teorijoms, nės jis jau kartą pabandė naikinti šitą šalį, ir ES sutartis neleidžia niekam duoti jo gerbėjams dar vieno šansa įgyvendinti tokius tikslus. Lietuva yra Respublika, kur Tauta multikulturinė. Nebera vietos kvailoms tekstams apie “lietuvius” kaip Respublikos svarbiausia etninė grupė. Visi svarbi. “Kitataučių” indelis į Lietuvos laisvę ir egzistavimą yra milžiniška. Teisingiau būtų rašyt “Lietuvos piliečiai” arba “Lietuvos gyventojai” ir pamiršti Hitlerio diskriminuojancią svajonę. “Grynakraujų” net neegzistuoja [pats Hitleris turėjo daug žydų savo armijoje, ir netyčia publikavo vienas iš jų veidų ant žurnalo viršelio kaip “idealaus vokiečio” pavyzdys], nera apibrėžimo “lietuvių kraujo sudėties”, nera moksliško tyrimo patikrint kas yra “tikras” lietuvis.

V.Landsbergis: Lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga.

Pagal Landsbergio apibrėžimą – aš Lietuvis, net jeigu rašyčiau su klaidom, arba angliškai, arba su keiksmažodžiais.

Basanavičius pasisakė už gatvės lentas jidiškai. Totoriai gynė LDK. Lenkų pastatų, Italų stiliu, yra visur Vilniuje. Žydai kovojo kare 1918m. ir pastatė Kauną. Sovietų itakos tikrai neiškelsi iš Lietuvos senos kartos, nori nenori. Lietuvių kalba, kaip kiti Lietuvos paveldos aspektai, yra “negryna”. O kas yra blogai dėl to? Normaliems žmoniems – nieko blogo. Net jiems idomu. O kitiems – Tautos naikinimo gresmė.

Sveikink “su Kalėdom!” kol gali

Yra žmonės kurie tiki “grynumu”, ir jie fantazuoja, kad “gryni” lietuviai yra kažkokia labai ypatinga atskira grupė žmonių, šviesais plaukais, unikalom tradicijom, vertingiausiom dainom, ir jie visi kalba “seniausia gražiausia kalba pasaulyje”. Kažkodėl, jiems skamba kaip labai svarbus pliusas turėti “gražiausia” kalba. Protingumo ženklas! Suverenumo pagrindis! Mūsų kalba visiškai skirtinga nuo tos šudinos rusų kalbos! [lotynų žodžių toleruojame, valgome ukrainiečių ir žydų maisto, bet žodis “airport” ant autobusų nepriimtina]

Vienas iš tokių “kalbos ekspertų” dirba savivaldybėje. Yra ten tokia pareiga – “kalbos tvarkytoja”. Gyventojams privaloma sumokėti už tą darbo vietą, kad turetum tokios “paslaugos”. Nors miesto skola milžiniška, ir ieškom kur galime taupyti, vis tiek žmogus sėdi ten ir dalina patarimus apie kaip “teisingai” rašyti. Net jeigu visiems suprantama “Su gimtadienu!”, dėl ksenofobiškos priežasčių miesto darbuotoja siuntė laišką visiems, ragint visus vengti “rusiškumo”, nes svarbiausia “grožis”.

Supraskite – šita darbuotoja nori gyventi tokioj Lietuvoje, kur visi suprastų, kad “gryni” lietuviai – gražiausi. Paskaitykite:

Sveikinu Rugsėjo pirmąją ir Laisvės dieną!

From: Albina Šiupienienė <Albina.Siupieniene@vilnius.lt>
To: darbuotojai

Sveikinu su Rugsėjo 1-ąja! Sveikinu su vestuvėmis! Sveikinu su krikštynomis! Sveikinu su gimtadieniu! – visa tai negyva, nelietuviška, perimta iš kaimynų, žr. toliau.

Visa mūsų bėda, kad, anot Vytauto Mačernio, maža tauta su dideliu žodynu taupumo, glaustumo sumetimais praranda pačios gražiausios kalbos pasaulyje nuovoką.

Konsultacijų bankas http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/3289

sveikinti su; Rugsėjo 1-oji

Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?

Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip Sveikinu su gimimo diena! Sveikiname suNaujaisiais metais! – kartais net veiksmažodis praleidžiamas: Su Rugsėjo pirmąja! Su vardadieniu! Su įkurtuvėmis! Su Naujaisiais metais! Tokie prielinksnio su junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir, deja, baigia išstumti lietuviškus pasakymus.

Bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną!  Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga!

Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse! ir taip toliau.

Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga! ir pan.

Persiunčia –

Albina Šiupienienė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus

Prevencijos ir teisenos poskyrio
vyriausioji kalbos tvarkytoja

Pastebėkite, kad ne tik savivaldybės darbuotoja įtartiniai ksenofobiškai parašė apie Lietuvos ubermensch’us, o ir cituojama VLKK patarimas labai emociniai kalba apie “dėja” nelietuviškus “klaidas”, as if visi turi verkti kad kalba kinta naturaliai. Ir, obviously, blogiausia imanoma klaida yra “rusiškumas”. Žodis “restoranas” priimtinas, nes nuo vakarų, ane?

Kaip negrynas britas, man šitas laiškas ne tik neskoningai skambėjo, bet ir nesuprantu kodėl savivaldybė turėtų kasdien sumokėti už tokią “pagalbą”, kai tukstančiams vaikams trūksta kindergarteno (suprask – vaikų daržėlio).

Parašiau Albinai atsakymą, padėti jai tapti dar “lietuviškesne”:

From: Mark Adam Harold <mark@markasftw.com>
To: Albina Šiupienienė <Albina.Siupieniene@vilnius.lt>

Albina,

Noriu informuoti Jums, kad aš manau kad Jūsų laiška yra absoliučiai nepriimtina.
Parašyti tokią įžeidžiančią nesamonę apie “kaimyną” ir “gražiausią kalbą pasaulyje” yra ne tik resursų švaistymas, o ir neteisinga, ir akivaizdžiai netinkamas elgesys Vilniaus multikulturiniame kontekste. Mes, Miesto savivaldybė, aptarnaujame visus gyventojus o ne tik vieną “tautą”. Aptarnavimo kokybė nepriklauso nuo gramatikos. Kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba – nereiškia kad turime smerkti kitas kalbas. Dar blogiau – toks “gramatikos nacizmas” Europos sąjungos kontekste skatina net “grynų” lietuvių jaunimui išmest savo gimtają kalbą lauk, nes anglų kalba laisviau ir naudingiau. Niekam nereikia bijotis kad “Anglų kalbos komisija” baustų zmonęs dėl “klaidų”, nes tokios komisijos nėra, ir savo kalbos evoliucijoje dalyvauja žmones o ne burokratai. Net ir lietuviai toj evoliucijoje dalyvauja, budamas anglijoje.

Jeigu turite problema su “kaimynais” ir “nelietuviškumais”, turiu Jums pasiulymų:

1) Neberašykite čekiškų raidžių
2) Nebeeikite į restoraną, o į valgyklą
3) Nebevartokite lotynų arba graikų kilmės terminologijos
4) Mokyklose nebedėstykite “algebros”, nės tai arabų kilmės mokslas
5) Nebenaudokite simboliu 1,2,3,4,5,6,7,8,9, nės tai indų sistema
6) Nebetransluokite Jusų šudinos lietuviškos muzikos eteryje, nės per rusiškai skamba mano ausims
7) Išstokite iš Europos sąjungos ir gražinkite visas lėšas
8) Uždarykite operą ir kiekvieną teatrą, nes jie akivaizdžiai “rusiškai” dirba iki šiol
9) Valykite marijos žemę nuo demokratijos, nės tai, dėja, graikų įtakos pasekmė
10) Deportuokite manę, nes aš nesu “lietuvių Tautos” narys, ir kai kuriose vietose gramatiškai neteisingai parašau šitą laiška. Deportuokite mane kuo greičiau, kad gražiausia Tauta pasaulyje nedingtų dėl mano etninės invazijos ir teršalo.

Su pagarba, arba pagarbiai, arba Yours sincerely,

Mark Adam Harold
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Labai greitai, gavau atsakymą, kur Albina neatsakė nieko.

From: Albina Šiupienienė <Albina.Siupieniene@vilnius.lt>
To: Mark Adam Harold <mark@markasftw.com>

Dėkui, gerb. Markai Adamai Haroldai, už išsakytą nuomonę –

ne apie Rugsėjo 1-ąją, bet  už kitas gana įdomias ir savitas Jūsų mintis!

Sveikinimų „Su Rugsėjo 1-ąja“ ar „Su Kalėdomis“ ir pan. (atėjusių dėl kitų kalbų įtakos!) vargiai ar atsikratysime,

bet  ypač valstybės tarnautojui dera rinktis tai, kas kalbai geriau, paisyti tai, kas patariama VLKK Konsultacijų banke.

Džiaugiuosi, kad Meras, kiek aš Jį neakivaizdžiai pažįstu, turi, beje, gana gražų lietuvių kalbos stilių, ypač kai jaučiasi laisvai.

Lygiai tokia pati ir Administracijos direktorė. Mokanti daug kalbų, bet ypatingą dėmesį skirianti valstybinei kalbai.

Linkėdama visa ko geriausia, nuoširdžiai –

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus

Prevencijos ir teisenos poskyrio
vyriausioji kalbos tvarkytoja

Pabandžiau dar kartą, bet neturėjau laiko diakritikų type’int. Atleiskite.

From: Mark Adam Harold <mark@markasftw.com>
To: Albina Šiupienienė <Albina.Siupieniene@vilnius.lt>

Albina,

Gal nesupratote mano argumento.
Visu pirma, “vargiai ar atsikratysime” yra labai netinkamas atitudas. Kodel “atsikratyt”? Kas blogai su kalbos evoliucija? Kas blogai su lietuvos pavelda ir etnine ivairove? Rizikuojate, kad izeisite dideli dalis gyventoju, iskaitant mane.
Lietuviu kalba visada kinta naturaliai, ir daug yra itaku, ir tai yra labai gerai, net sveika. VLKK standartas yra labai nauja naujove, ir gal neteigiamas dalykas.O mano argumentas labiau apie jusu neigiama poziuri butent i “kaimyno” itaka. Diskriminuojate tarp rusisku ir kitu itaku. Net drisote pasakyti kad lietuviu kalba “graziausia”, itariu kad jums rusisku itaku “ne taip grazi kaip musu grynakrauju lietuviu originali kalba”. Man idomu ant kokio pagrindo taip drisote pasakyti? Kas isvis yra ta “originali” kalba?
Ar jums anglu kalba irgi “ne tokia grazi”? Ar nejauciate atsakomybes svesti fakta, kad Vilnius yra spalvingas miestas, tarptautiniame bendromeneje? Ar nematote lankstumo privalumu? Gal atsargiau parasysite ateityje apie “tauta” ir “grazuma”?

Albina gal irgi neturėjo laiko argumentuot, ir sugalvojo idėja kopypeist’inti klasikinę kryptonacių megstamiausią “straipsinį”, kurio nepublikavo New York Times niekada. Tuo “straipsiniu” net Google netiki, nes dažnai naudojama kaip budas klaidint žmonęs. Google man parodė ženklą ATSARGIAI dėl įtartinio laiško kontento. #ironija slešas #feispalm.

albinalol

Po tokių “linkėjimų”, Albina paste’ino Theodore S. Thurston seną nemokslišką propagandinę tekstą apie lietuvių kalbą. Idomu man kad Albina, net budama eksperte, galvoja kad tokia nemoksliška nesamone “baigtų pokalbį”. Albina ir galvojo, kad aš to straipsinio niekada nemačiau ir apie lietuvių kalbos filologiją nieko nežinau. Dėja, Albina, aš daug apie tą “straipsinį” žinau, ir jeigu norėjote parodyti savo nekompetenciją užimti tą darbo vietą – pasirinkote puikiausią būdą. Čia, ponios ir ponai, yra tas “straipsinis”, [Albina pati bold’ino] su kuo kalbos “ekspertė” norėjo “baigti diskusiją”:

The Lithuanian Language

Lietuvių kalba

Apie ją rašo “The New York Times“ dienraštis. 

Theodore S. Thurston

Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau. 

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Giminingumas toks aiškus, kad bet koks filologas labai aiškiai gali matyti, jog sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos.  Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai. Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.   Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000m. pr. m. e. arba dar anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai įrodo,  kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą,  nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku nustatyti. Bet, remiantis lingvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoje ir Persijoje, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti iš aukščiausiai išvystytos gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo stiliumi.  Ji yra senesnė negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos čia išdėstyta tvarka. Lingvistinės paleontologijos duomenimis manoma, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos.

Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje, remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva senovės hititų (Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai teisus, kai pareiškė: „Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose…” Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.

Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Imanuelio Kanto. Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai. Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:  „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti  pirmą vietą Europos tautų tarpe“.

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyvenamose vietose.  Jis komentuoja taip: “Galima spėlioti, kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.

Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašoma etnologija (Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.

Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.

Savo Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės saugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas.   Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą:  „Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“.

Na, koks tas straipsinis?

Visų pirmą – jeigu Albina naudotų Google, ji galėtų sužinoti labai greitai kad New York Times niekada nepublikavo šito teksto. New York Times publikavo trumpesnį tekstą apie lietuvių kalbą, 1919m. Štai:

nytarticle

Šitas straipsinis moksliškai nieko neverta kalbininkams, o reklamčikams labai idomus. Kodėl? Dėl to kad čia yra vienas iš pirmu PR darbų, PR industrijos pradžioje.

PR’o tevas Edward Bernays sugalvojo budą uždirbti. Jis sukurė mažus straipsinius, kad jeigu printeris norėtų užpildyt tusčią vietą kažkur laikraštyje, jis galėtų imt vieną tokių mažų straipsinėlių, ir hoplia – lapas pilnas. Bernays ne tik parašė tą nesamonę, jis gavo užsakymus parašyti kažkieno propagandą, ir tais budais subtiliai pakeist visuomenės nuomonę apie produktą, arba apie politiką. Mes žiurime į vieną iš pirmų užsakytų straipsinių.

1919m. buvo svarbu įtikinti pasaulį kad Lietuvai nusipelnė savo nepriklausomybę. Siekant įtakoti League of Nations ir Amerikos politikus, šitas straipsinėlis atsirado New York Times. Kaip tikras PRinis tekstas – parašyta emociškai, gražiai, be jokių faktų, ir informacijos šaltinio nepamatyta.

Šaltinis yra Kantas ir visokių XIXa (ir ankščiau) kalbininkų. Jie romantizavo lietuvių kalbos unikalumą (ir, nepamirškime kad nuo tų laiku lietuvos abecelė daug keitė, ir dialektų daug buvo, ir standartizavimo dar nebuvo). Tiesa tik kad lietuvių kalba naudinga Proto-Indoeuropean akademikams. Panašumų į rusų kalbą yra (dėl to šiuolaikiniai kalbininkai kalba apie “balto-slavic” kalbų grupę), bet – romantikams svarbiausia panašumas į sanskritų kalbą. Čia straipsino autoriaus tikslas buvo įtikinti pasaulį, kad Lietuva visiškai skirtinga ir itin vertinga unikali žmonių grupė, dėl to autorius tiesiog egzageravo viską ir net mėlavo.

Na, kas yra tas ilgas straipsinis, kuris nebuvo New York Times, o buvo mano inbox’e nuo savivaldybės kalbos ekspertės kompiuterio? Kas yra tas ilgas hitleristiškas nemoksliškas straipsinis apie lietuvių “aryan purity”?

Pavadinti Albinos argumentą “hitleristišku” nebūtų egzageravimas. Tas Albinos megstamiausias tekstas yra ištrauktas iš Theodore S. Thurstono knygos “Lithuanian history, philology and grammar”, išleistas Čikagoje. Atspėk kokiu metu ta knyga buvo išleistas?

Taip – 1941m.

Taip – 1941m, holokausto pradžios metu. Labai tinkamas metas išleisti nemokslišką knygą apie etninę “grynumą”. Siekant tą grynumą, kolaborantai pradėjo žudyti dalį lietuvių, tą prasmę labai svarbi dalį lietuvos žmonių, tą prasmę žydus. Tais laikais gal niekam neužkliūvo pasakyti “lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”. Nekeistai skambėjo frazės kaip “lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje”. Tais laikais, čiuju kad Teodoras galvoja su pasididžiavimu kad “arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyvenamose vietose”.

Čia [jie galvojo] yra labai tvirtas argumentas už lebensraum, Ostlandą, ir Lietuvos “partnerystę” su Nacistinių Vokietija po karo. Gaila, kad Hitleris norėjo žudyti ne tik žydus, bet ir lietuvius.

Karoče.

Yra ir kitų problemų. Teodoras pats plagijavo tekstą nuo vienas iš pirmų Indo-European kalbininkų. Tą prasmę – tekstas labai senas ir net pavogtas ir pakeistas, ir joks šiuolaikinio mokslininko į tokią nesamonę neatkreiptų demesio. Ką Teodoras pakeitė? Jis pakeitė žodį “Sanskrit” ir paraše vietoj to “Lithuanian”. Štai, lietuvių kalba tampa seniausia, bent Albinos ir kitų lietuvos tautininkų portalų nuomonėje!

Gaunasi taip, kad savivaldybės kalbos “tvarkytoja” atsiuntė man visiškai įžeidžiančią Mein Kampf stiliaus šlamštą kaip oficialus atsakymas (“baigti diskusiją”). Ir ėjo atostogaut.

Lieka klausimas – o jeigu savivaldybės kalbos tvarkytoja atostogauja, KAS BUS? Ar niekas nebesupras ko parašyta savivaldybės feisbuke [veidaknyge]? Ar gyventojai “rusifikuos” ir dings Respublikos suverenumas? Ar bus skėrių maras Konstitucijos prospekte? Ar melynas dangus nukris ant gražiausios žemės pasaulyje?

Siulau taip – jeigu viskas bus OK (liet. gerai) Vilniuje be Albinos pagalbos, gal ji galėtų tiesiog negrižt į darbą? Gal multikulturiniame Vilniuje tokių savivaldybės darbuotojų atitudas ir nekompetingi darbai netinka? Aš esu tikras, kad net be jos, sugebėsime kažkaip pasakyti draugams “su Kalėdom!” be problemų.

Tagged: