December 9, 2014 Tas Britas

Ką valdžia išprievartaus šiandien?

Praeitą savaitę, kai visi Vilniaus kultūrininkai garsiai gynė Skalvijos kino teatrą nuo privatizavimo, niekas nepastebėjo, kaip Seime bandoma naikinti smulkųjį verslą. Mažųjų bendrijų savininkai – pradedantys verslininkai – net ir negaudami pelno, nuo Naujų metų turės mokėti įmokas “Sodrai”.

Taip Seimas skatins jaunus verslininkus, norinčius dirbti ir toliau, steigti VšĮ arba grįžti į šešėlį. Arba nedirbti iš viso. Viso to įtaka Vilniaus indie kino industrijai – labai prognozuojama.

Virš 4000 žmonių pasirašė peticiją, skirtą “išgelbėti” kino teatrą, nors šiam nebuvo jokios grėsmės. Niekam neįdomu, kad tuo pačiu metu Seimas svarsto įstatymus, pagal kuriuos sukti indie filmus Lietuvoje arba atidaryti mažą kino teatrą taptų iš tiesų sunku.

Tai aktualu ne tik kino industrijos darbuotojams. Daugelis norėtų turėti savo antrą verslą, eksperimentuoti, atrasti savo nišą, tyrinėti rinką ir augti savo greičiu. Nori tai padaryti legaliai ir be kalno popierizmo. Daugelis nori užsiimti verslu, tačiau įsteigti UAB’ą ir iš karto sau išsimokėti atlyginimą bei socialinio draudimo įmokas mažom įmonėm tiesiog neįmanoma. Iš bankų skolintis nori ne visi.

Mažoji bendrija, ponios ir ponai, buvo sukurta būtent jums, ir panašių paprastesnių verslo formų rasite daug kur Europoje.

Rimtai, kas yra mažoji bendrija?

Mažoji bendrija yra būdas žmonėms dirbti kartu, pasirašyti sutartis su kitom įmonėms ir asmenims, naudotis juridinio asmens ribotos atsakomybės privalumais, kartu įnešti įnašus į vieną bendrą banko sąskaitą, ir dalintis pelnu, jeigu jo bus. Suprantama, kad jeigu pradėsite uždirbti pelno, būtų geriau reorganizuoti verslą į UAB’ą ir toliau augti. Bet nori pradėti nuo mažai? Mažosios bendrijos nebebus tokios mažos ateityje, tiesa?

Prieš trejus metus Seimas priėmė Mažųjų bendrijų įstatymą. Dėl greitos ir patogios įmonės steigimo galimybės (steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu ir vadinant lietuvišku pavadinimu, procesas trunka vos tris dienas), neprivalomo piniginio įnašo ir palankios mokesčių politikos ši verslo forma tapo patraukli jauniems verslininkams, taip pat tiems žmonės, kurie jau dirba kitur, tačiau norėtų saugiai išbandyti save versle. Valio!

Vienas patraukliausių mažosios bendrijos bruožų – palanki socialinio draudimo įmokos politika. Iki šiol mažosios bendrijos narys socialinio draudimo įmoką (26,3 proc) mokėdavo nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų sumų. Tačiau Seime aktyviai siekiama, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliotų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai būtų privalomai draudžiami nuo asmeniniams poreikiams imamų sumų, kurios per mėnesį negali būti mažesnės nei minimalioji mėnesio alga.

Ta prasme – jeigu nenori išgryninti pinigų iš įmonės, o nori palikti juos įmonėje, kad toliau galėtum investuoti ir augti – to padaryti nebegalėsite. Valdžia privers tave paaukoti “Sodrai”, net jeigu atlyginimo gauti nenori. Minimalios algos idėja, beje, buvo sugalvota tam, kad darbdavys negalėtų opresuoti darbuotojų. Dabar tai tampa būdu opresuoti mažų įmonių įkūrėjus, kurie dirba sau.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5500 mažųjų bendrijų. Įsigaliojus įstatymui, ne tik pradėti nuosavą verslą gali tapti sunkiau, bet tikimasi ir jau esamų įmonių bankroto.

Priėmus minėtą įstatymo nuostatą, už kiekvieną mažosios bendrijos narį kas mėnesį turės būti sumokėta po 90 Lt į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir 263 Lt įmoka „Sodrai”, kitaip – 4 236 Lt per metus, neatsižvelgiant į tai, ar įmonė turės lėšų išmokėti savo nariams tokias sumas.

Taip, vis dar suprantate teisingiai. Vyriausybė nori, kad tie žmonės, kurie neseniai įsteigė mažąją bendriją ir pabandė pradėti naują verslą, būtų visiškai demotyvuoti. Jie nori, kad daug tūkstančių žmonių rimtai pagalvotų nebedirbti, nes neapsimoka.

Kodėl Vyriausybė nemyli MB?

Pagal bet kokią logiką, būtų gerai visiems lietuviams, jeigu Lietuva kiltų pasaulio verslumo reitinguose, o ne kristų. Kodėl? Nes Marijos žemėje trūksta lėšų pensijoms. Labai trūksta. Trūksta tiek daug, kad kažkas sugalvojo idėja apsodrinti MB ir hoplia, staigiai, daug tūkstančių litų atsiras biudžete.

Bėda tik ta, kad apsodrinant MB, yra maždaug pasakyti “uždarykite arba pasikolinkit iš bankų arba SMS credit or something”. Bandymas pamažinti korupciją eilinį kartą virs korupcija. Sunkiau verstis bus ne turtingiems, neskaidriems verslininkams, o iliustratoriams, vertėjams, programuotojams, maisto gamintojams ir kitiems, kurie nori verstis.

Skatinant verslauti neskaidriai, nesurasi papildomų lėšų biudžete. Kaip ir Putinas nesuras sau lėšų iš dangaus, kai naftos kaina mažesnė, nei parašyta biudžete. Matosi, kad vyriausybė tik nori patvirtinti biudžetą ir daryti kuo mažiau PR žalos sau, ir pasirinko varyti ant mažų įmonių – juridinio asmens formos, apie kurią beveik niekas nieko nežino ir niekas negalvoja. Na, laba diena, jūs pasirinkote neteisingai. Daug žmonių turi MB ir jie pyks ir keiks Lietuvą, kad jų pastangos nusipelno baudos iš valdžios.

Ką versliukai galvoja apie naikinamus MB privalumus?

Iš JAV į Lietuvą grįžęs ir nuosavą mažąją bendriją įsteigęs programuotojas Kęstutis Matuliauskas savo įmonę ketina uždaryti: „Ką darysiu, jei mano verslas bus papildomai apmokestintas? Išeitis viena – uždaryti savo bendriją. Tai sužlugdytų mano verslo svajonę ir tikėjimą Lietuva“. Oh great, jau vieno re-emigranto svajonė mirė. Gerai dirbate, vyrai!

Muzikos industrija yra lanksti ir chaotiška, tad MB idėja tapo populiari tarp profesionalių muzikantų ir tarp tų, kurie rizikuoja investuodami į naujus talentus ir pradžioje negauna pajamų (nors turi apyvartą, sudaro sutartis su klientais, tiekėjais).

„Mano įmonei papildomos „Sodros” įmokos neišvengiamai taps problema. Šiuo metu galvoju iš viso atsisakyti įmonės ir dirbti pagal individualios veiklos pažymą arba reorganizuoti įmonę į UAB. UAB vadovas gali sau išsimokėti ketvirčio dydžio minimalią algą, ir tokiu būdu, neturint pakankamai pajamų, mokėti sau dalį atlyginimo. Juk verslo pradžioje ne iš karto yra lėšų atlyginimams,” – teigė Vitalij Puzyriov, prodiuserių agentūros MB „TM Despotin” vadovas. Verslininko nuomone, tokiu būdu bandoma surinkti papildomų lėšų į nuvargintą „Sodros” biudžetą.

Jeigu tau skamba juokingai, kad kei šimtai litų gali priversti verslininką pagalvoti apie savo verslo uždarymą, tu akivaizdžiai neturėjai savo verslo ir nesupranti, kaip jautriai įmonės savininkai turi reaguoti į tokius mokesčių sistemos keitimus. Ir čia kalbam ne tik apie kiekį, o apie principą. Ar būtų OK, jeigu aš pavogčiau tavo piniginę, nes aš “tik kelis litus” ištrauksiu ir tada atiduosiu piniginę sau? Jeigu kiekvieną mėnesį taip daryčiau, ar nepyktum?

Jeigu nebūtų papildomų socialinio draudimo įmokų, mažoji bendrija lengvai galėtų tapti patogi forma veikiantiems meno, pramogų versle, karjeros pradžioje turėti daugiau nepriklausomybės nuo klientų, bankų.

„Kai kuriant filmą sutartims sudaryti prireikė juridinio asmens, atidžiai rinkausi. Svarsčiau steigti UAB, tačiau tuo metu neturėjau būtino 10 000 Lt įstatinio kapitalo. Mažoji bendrija atrodė patraukliai, tačiau tuo metu jau ėmė kilti kalbos apie būtiną papildomą apmokestinimą. Tad filmui kurti nusprendžiau atidaryti viešąją įstaigą,” – teigė kino režisierius Romas Zabarauskas, VšĮ „Naratyvas” direktorius.

Komikas, rašytojas Paulius Ambrazevičius mano, kad mažoji bendrija būtų idealus variantas grupei komikų veikti legaliai, patogiai: „Nereikėtų visiems skirtingai dirbti su savo individualios veiklos pažymomis. Tačiau situacija, kuriose jos dabar atsidūrusios, netenkina ir mažosios bendrijos nebeatrodo patraukliai”.

Muzikos leidejas Tomas Paliūnas, Exide Code Recordings – „Valdau muzikos įrašų kompaniją. Akivaizdu, kad pačioje pradžioje daug pelno nebus, tačiau nuo pat pradžių noriu visus verslo reikalus tvarkyti skaidriai ir legaliai. Jau dabar turiu sudaryti sutartis su prodiuseriais ir muzikos distributoriais, ir MB tam puikiai tiktų. Mes jau atradome talentų, ir visai neseniai išleidome naują hitą YouTube – virš 1,000,000 views. Tad mes augame! Turiu ir kitą darbą, gaunu atlyginimą ir jau moku įmokas “Sodrai”. Tad man nereikia dar daugiau “Sodros”, ačiū.”

O pala, ką galvoja užsieniečiai?

Pats esu užsienietis, ir atvykau čia tikrai ne dėl mokesčių lengvatos sistemos paprastumo. Vilnius pilnas talentų ir potencialo. Užsieniečiai tą mato, investuoja, ir nori investuoti dar daugiau, jeigu aplinka bus jiems tinkama. Tinkamas = laisvas, atviras ir prognozuojamas.

“Man, investuojančiam į kūrybines srities Lietuvoje, svarbu aiški ir skaidri verslo aplinka, kuri reguliuojama atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas. Geriausiai kurti galima ten, kur žmonės laisvi mąstyti ir kurti naujus dalykus, kur jie nėra pririšti prie senų įpročių ir taisyklių”, teigia Paul Sanders, kompanijos state51 Conspiracy bendrasavininkas. P. Sanders muzikos distribucijos įmonė įmonė veikia Jungtinėje Karalystėje ir investuoja Vilniaus talentus.

Grįžtant prie kino – ar yra potencialo organizuoti mūsų mažą jauną industriją taip, kad būtų konkurencingumo, inovacijų, pelno, o ne tik pašalpų menininkams? Ar mūsų kūrybingi vilniečiai yra tokie silpni, kad negalėtų organizuoti savo mažųjų bendrijų ir verstis pasauliu lygiu?

Paklauskime šio klausimo kino kompanijos Steel Mill Pictures atstovų Paul Andrew Williams ir Ken Marshall. Ši britų kompanija praeitą mėnesį Lietuvoje filmavo kino filmą „Eichmano šou”.

„Mums buvo labai malonu dirbti Vilniuje, vien teigiamos patirtys. Filmavimo komanda buvo draugiška ir profesionali, visuomet pasirengusi padėti”

Va. Daugiau klausimų turite?

Vietoj to, kad prievartautumėte remti valdžią prieš uždirbant pelną, sugalvokime kokį būdą leisti aktyviems žmonėms greičiau steigti įmones, greičiau augti, mažiau rizikuoti, patogiai administruoti verslą. Pamatysime, kaip netrukus daug mažų bendrijų gražiai papuoš miestą ir teiks mums reikalingas paslaugas, ir tokias, apie kurias mes dar nebuvom pagalvoję.

Mark Adam Harold, Vilnius, 2014

 

Tagged: